Kinija

Taivano prezidento Lai Ching-te partija trečiadienį pašalino penkis narius, kaltinamus šnipinėjimu Kinijos naudai, įskaitant buvusį prezidento biuro darbuotoją. Pekinas ir Taibėjus šnipinėja vieni kitus jau dešimtmečius, tačiau ekspertai teigia, kad grėsmė Taivanui yra didesnė dėl Kinijos invazijos pavojaus.

Kinija antradienį surengė karines pratybas vandenyse netoli Taivano, pranešė kinų valstybinė televizija CCTV.  Šios pratybos surengtos tuo metu, kai Taivano lyderis Lai Ching-te pažymėjo savo pirmuosius metus prezidento poste. Antradienį Taivano prezidentas pažadėjo „rengtis karui, kad išvengtų karo“ ir sakė, kad stengsis stiprinti demokratinės salos ekonominį atsparumą.

Gegužės 19 dieną, pirmadienį, nufilmuotuose liudininkų vaizdo įrašuose matyti, kaip įgriūva istorinio bokšto stogas Kinijos Fengjango apygardoje. Vietos valdžios atstovų teigimu, pirmadienį apie 18:30 val. vietos laiku nuo Fengjango būgno bokšto stogo rytinės pusės nukrito čerpės. Bokštui yra daugiau nei 600 metų – jis buvo pastatytas 1375 metais Mingų dinastijos laikotarpiu.

Kinija trečiadienį įspėjo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl raketinio skydo „Auksinis kupolas“ kenkia pasaulio stabilumui. D. Trumpas antradienį pristatė naujų detalių apie savo planą sukurti nuo atakų JAV saugosiantį raketinį skydą „Auksinis kupolas“ ir sakė, kad jis galėtų pradėti veikti maždaug po trejų metų. Prezidentas paskelbė apie 25 mlrd. dolerių (22,24 mlrd. eurų) pradinį plano finansavimą. „Tai kenkia pasaulio strateginei pusiausvyrai ir stabilumui.

Kinija antradienį pareiškė, kad remia tiesioginį Rusijos ir Ukrainos dialogą, JAV prezidentui Donaldui Trumpui po pokalbio su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu paskelbus, kad šios abi šalys „nedelsiant“ pradės taikos derybas.

Vokietija pirmadienį, po to, kai jos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis su kinų kolega Wang Yi aptarė Rusijos karą Ukrainoje, pareiškė, kad Kinija yra „atsakinga už taiką pasaulyje“. „Rusijos karas Ukrainoje daro įtaką pagrindiniams Europos interesams“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pranešime po pirmojo J. Wadephulio pokalbio telefonu su Wang Yi nuo tada, kai vokietis pradėjo eiti ministro pareigas ir didėjant susirūpinimui dėl ...

Dar neseniai jie vos išstovėdavo ant kojų, o dabar jau bėga didžiulius atstumus. Tai Kinijoje sparčiai gaminami humanoidai robotai, kurie bėga maratonus kartu su tikrais žmonėmis. Panašu, kad pasaulio laukia ateitis, kurioje robotai verda kavą, skalbia drabužius ir patys save surenka ant konvejerio. O šioje ateityje dominuos būtent kinų humanoidai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Saulės nutviekstoje krantinėje stabiliai bėgimo taku skuodžia robotas.

Kinija ketvirtadienį paskelbė, kad yra pasirengusi „plėsti praktinį bendradarbiavimą“ su Rusijos armija po to, kai prezidentas Xi Jinpingas neseniai lankėsi Maskvoje, kur stebėjo pompastišką pergalei Antrajame pasauliniame kare skirtą paradą. Pastaraisiais metais, įskaitant laikotarpį nuo Maskvos agresijos Ukrainoje pradžios 2022 m., šių dviejų šalių santykiai darosi vis šiltesni.

Pirmasis Kinijos policijos šuo korgis, vardu Fuzai, patraukė visuomenės dėmesį tarnybos metu pavogęs dešrelę. Vietos žiniasklaidos teigimu, jis išgarsėjo ne tik dėl savo geros uoslės įgūdžių, bet ir dėl išdykusio charakterio, rašoma „Euronews“. Fuzai yra pusantrų metų šuo, gyvenantis policijos šunų mokymo centre Weifango mieste, Šandongo provincijoje.

Pekinui ir Vašingtonui susitarus laikinai sumažinti muitus ir taip iš esmės apribojus prekybos karo mastą, antradienį Kinija panaikino draudimą šalies oro linijų bendrovėms priimti naujus „Boeing“ orlaivius, sako žiniasklaida. Praėjusį mėnesį amerikiečių lėktuvų gamintoja patvirtino, kad Kinijos oro transporto bendrovės nustojo priimti naujus lėktuvus dėl abiejų šalių įvestų didžiulių „akis už akį“ muitų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį, kreipdamasis į regiono lyderius Pekine, pažadėjo stiprinti ryšius su Lotynų Amerika „blokų konfrontacijos“ metu. Šią savaitę Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių vadovai ir pareigūnai atvyko į Pekiną dalyvauti Kinijos bei Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC) forume.

JAV ir Kinija, Vašingtono duomenimis, pasiekė susitarimą derybose dėl prekybos ginčo sureguliavimo. Pasiektas susitarimas, kuris padės sumažinti JAV prekybos deficitą, sekmadienį Ženevoje pareiškė JAV prekybos įgaliotinis Jamiesonas Greeras, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Jau prieš tai jis buvo nusiteikęs optimistiškai.

„Temu“, Kinijos internetinė prekybos platforma, išpopuliarėjusi dėl plataus pigių prekių asortimento, neseniai priėmė keletą drastiškų sprendimų, siekdama išvengti neigiamo JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų poveikio, rašoma MSN. Balandžio 2 d. D. Trumpas sukėlė nuostabą, kai visoms prekes į JAV importuojančioms šalims nustatė 10 proc. „bazinį“ muitą, o maždaug 60 šalių muitai buvo padidinti.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius penktadienį pareiškė, kad Kinija nededa pakankamai pastangų kuriant sąžiningą prekybos aplinką bloko bendrovėms, pasaulyje verdant muitų karams. JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus didelius muitus prekybos partneriams visame pasaulyje, o kai kurioms kiniškoms prekėms nustačius iki 245 proc. siekiančius tarifus, Pekinas teigia, kad ryšiai su Europa suteikia vertingo stabilumo.

Rusija ir Kinija ketvirtadienį bendrame pareiškime, paskelbtame po prezidentų Vladimiro Putino ir  Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) derybų Maskvoje, JAV prezidento Donaldo Trumpo planus dėl oro gynybos sistemos „Geležinis kupolas“ pavadino „labai destabilizuojančiais“. „Neseniai paskelbta didelio masto „Auksinio (Geležinio) kupolo Amerikai“ programa taip pat labai destabilizuoja padėtį“, – sakoma Kremliaus paskelbtame pareiškime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį atvyko į Kremlių derėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kuris savo svečią pavadino „brangiu draugu“, praneša „Sky News“. V. Putinas pareiškė, kad vertina galimybę tiesiogiai su juo bendrauti ir „su malonumu“ apsilankys Kinijoje. Jų bendradarbiavimas yra „nukreiptas į mūsų žmonių gerovę“, o ne prieš ką nors kitą, tvirtino V. Putinas. Xi Jinpingas savo ruožtu pavadino V. Putiną „senu draugu“ ir nurodė, kad džiaugiasi būdamas Rusijoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, ketvirtadienį Kremliuje susitikęs su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, gyrė stiprėjantį tarpusavio pasitikėjimą su Maskva. „Politinis abipusis Kinijos ir Rusijos pasitikėjimas gilėja, o pragmatinio bendradarbiavimo ryšiai stiprėja“, – sakė Xi Jinpingas, atvykęs į Maskvą, kur penktadienį bus minimos pergalės prieš nacius Antrajame pasauliniame kare metinės.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) atvyko į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios Pergalės dienos parade Raudonojoje aikštėje ir susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, trečiadienį pranešė rusų naujienų agentūros.  „Kinijos lyderis atvyko į Vnukovo-2 oro uostą Maskvos srityje apie 18 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi korespondentu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį pradės keturių dienų vizitą Maskvoje, jis bus aukščiausio rango valstybinis svečias per Rusijos pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimą.  Kremliaus teigimu, susitikimuose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu daugiausia dėmesio bus skiriama seniai planuoto antrojo dujų eksporto vamzdyno į Kiniją statybai. Tarptautiniai klausimai apims karą Ukrainoje ir atsinaujinusius Rusijos ir JAV pokalbius.

Kinija antradienį kaip atvirą politinę provokaciją pasmerkė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) verbavimo reklamą, kurioje nusivylę kinų pareigūnai raginami pasidalyti valstybinėmis paslaptimis. „Jungtinės Valstijos ne tik piktai šmeižia ir užsipuola Kiniją, bet ir atvirai apgaudinėja kinų darbuotojus bei vilioja juos pasiduoti, net tiesiogiai taikosi į Kinijos vyriausybės pareigūnus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Kremlius antradienį paskelbė, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio pabaigoje vyks į Kiniją, atsakydamas į Kinijos vadovo Xi Jinpingo šią savaitę planuojamą vizitą Rusijoje.

Vaizdingoje vietovėje Kinijos pietvakariuose dėl stipraus vėjo apvirtus turistus plukdantiems laivams žuvo dešimt žmonių, o dar 70 buvo hospitalizuoti, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Keleiviniai laivai apvirto sekmadienio popietę vienoje upėje Čiansi mieste, Guidžou provincijoje, informavo valstybinis transliuotojas CCTV. Kaip teigiama, į vandenį pateko 84 žmonės.

Jungtinių Valstijų pareigūnai kreipėsi į Kinijos kolegas deryboms dėl didžiulių muitų, kurie pakenkė rinkoms ir pasaulinėms tiekimo grandinėms, ketvirtadienį pranešė Pekino remiama žiniasklaidos priemonė, remdamasi šaltiniais. Balandį įsigaliojo didžiuliai JAV muitai, kurie daugeliui Kinijos produktų taikė 145 proc. tarifą, o Pekinas atsakė naujais 125 proc. muitais iš Jungtinių Valstijų importuojamiems produktams.

Kinija pakartojo savo poziciją, kad COVID-19 galėjo kilti JAV, trečiadienį paskelbtoje baltojoje knygoje apie pandemijos atsaką, po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija apkaltino Kinijos laboratoriją, rašoma „Reuters“. Baltieji rūmai balandžio 18 d. sukūrė COVID-19 internetinę svetainę, kurioje teigiama, kad koronavirusas kilo iš Kinijos laboratorijos, ir kritikuojamas buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, buvęs JAV sveikatos apsaugos pareigūnas Anthony Fauci ir Pasaulio sveikatos ...

Šiaurės rytų Kinijoje antradienį per gaisrą restorane žuvo 22 žmonės, pranešė Pekino valstybinis transliuotojas. Gaisras kilo Liaojango mieste, maždaug 580 km į šiaurės rytus nuo Kinijos sostinės.  „Balandžio 29 dieną 12 val. 25 min. (vietos, 7 val. 25 min. Lietuvos laiku) restorane prie Sanližango gyvenvietės (...) kilo gaisras“, – nurodė transliuotojas CCTV. „14 val. (vietos, 9 val. Lietuvos) duomenimis, incidento metu žuvo 22 žmonės, trys buvo sužeisti“, – nurodė CCTV.

Pekinas pirmadienį pareiškė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas pastaruoju metu telefonu nesikalbėjo.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą D. Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms, kurių daugeliui taikomas 145 proc. tarifas. Penktadienį žurnale „Time“ paskelbtame interviu Jungtinių Valstijų lyderis pareiškė, kad kalbėjosi su Xi Jinpingu apie muitus.

Popiežius Pranciškus ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas niekada nebuvo susitikę, tačiau jie turėjo nepaprastai daug bendro. Abu turėjo asmeninę valdžią, abu juos į postus išrinko nedidelė pagyvenusių hierarchų konklava. Netgi jų pasekėjų skaičius buvo panašus – 1,4 mlrd. gyventojų Kinijoje yra maždaug tiek pat, kiek Romos katalikų visame pasaulyje, rašoma „The Times“. Akivaizdu, kad tarp didžiausios pasaulyje bažnyčios ir Kinijos komunistų partijos yra ir svarbių skirtumų.

Kinijos aukšto rango pareigūnai penktadienį paragino stipriau remti ekonomiką ir priešintis vienašališkam spaudimui pasaulinės prekybos srityje, pranešė valstybinė žiniasklaida.  Manoma, kad šie komentarai yra užslėpta kritika dėl didelių muitų, kuriuos neseniai JAV įvedė kiniškoms prekėms.

Kinija baigia pasiruošimą ketvirtadienį į orbitinę kosminę stotį paleisti trijų žmonių pakaitinę įgulą. Tai laikoma dar vienu žingsniu link galimos misijos į Mėnulį su įgula ir Marso tyrinėjimo. Planuojama, kad misija „Shenzhou-20“ startuos ketvirtadienio vakarą iš paleidimo centro Dziučiuane, Gobio dykumos pakraštyje Kinijos šiaurės vakaruose.

Kinijos Užsienio reikalų ministerija paneigė Ukrainos kaltinimus, neva kinų bendrovės dalyvauja gaminant karinės paskirties prekes Rusijai, pavadindama juos „nepagrįstais“. Tokį pareiškimą atsakydamas į tai, kad Ukrainos Užsienio reikalų ministerija buvo iškvietusi Kinijos ambasadorių, padarė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas, cituodama dienraščio „The Global Times“ paskelbtą informaciją pranešė „Ukrinform“. „Mes jau paaiškinome Kinijos poziciją atitinkamais klausimai...

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kova su Kinija pasiekė naujas aukštumas, tačiau baiminamasi, kad tai tik pradžia. Nuo prekybos ir finansų iki realių karinių pajėgumų – Kinijos Liaudies Respublika dešimtmečius ruošėsi tapti galingiausia pasaulio valstybe, ir darosi aišku, kad prie šio momento ji gerokai priartėjo, rašoma „The Times“. D. Trumpas ir jo komanda siekė kovoti su viena iš mažėjančios Amerikos galios apraiškų – prekybos deficitu, kuris pernai viršijo 295 mlrd.

Stiprėja Lietuvos politikų noras atšildyti santykius su Kinija. Juos kinai nutraukė prieš 4 metus, kai Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė. JAV prezidentui Donaldui Trumpui pradėjus muitų karą su Kinija, Lietuvos valdantieji prabilo apie šiltesnius diplomatinius santykius su kinais, tačiau pabrėžia, kad už praeitį neatsiprašinės ir savo vertybių neišduos.

Šeštadienį Pekine įvyko pirmasis pasaulyje humanoidinių robotų pusmaratonis, kurio metu robotas „Tiangong Ultra“ finišo liniją kirto per kiek daugiau nei 2 val. 40 min. Nors jis atidavė viską, kiek galėjo pakelti jo sistema, „Tiangong Ultra“ liko greičiausiai finišavusio žmogaus užnugaryje, kuris liniją kirto per 1 val. 11 min. 7 sek. 21 km lenktynėse prie daugiau kaip 10 000 žmonių prisijungė maždaug 20 dvikojų robotų. Robotų bėgimo taką nuo jų konkurentų žmonių skyrė atitvarai.

Jei 100 proc. viršijančių atsakomųjų muitų žaidimas nebus reikšmingai deeskaluotas, prekyba tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų taps pernelyg brangi ir ekonomiškai neperspektyvi, o dėl prekybos karų labai padidėjo JAV ir pasaulio ekonomikos nuosmukio rizika, rašoma naujoje rizikos vertinimo bendrovės „Coface“ apžvalgoje. JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pradėjus muitų karą, ypač prieš importą iš Kinijos, Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į didelių muitų kovą.

Po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė turįs „informacijos“, kad Kinija aprūpina Rusiją ginklais, Pekinas penktadienį pareiškė, kad nėra perdavęs žudyti pritaikytų ginklų kuriai nors Ukrainoje kariaujančiai šaliai. „Kinija nėra suteikusi žudyti pritaikytų ginklų kuriai nors šio konflikto šaliai ir griežtai kontroliuoja dvejopos paskirties prekes“, – pasakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Kinija nori bendrauti su Europos Sąjunga kaip su partnere, o ne kaip su varžove, pareiškė jos ambasadorius Ispanijoje, atsižvelgdamas į besikeičiančią geopolitiką ir naują Vašingtono prekybos politiką, kurią jis pavadino vienašališku ekonominiu piktnaudžiavimu, rašoma „Reuters“. Yao Jingas teigė, kad 2019 m. ES strategija, kurioje Kinija apibrėžiama kaip „bendradarbiavimo partnerė, ekonominė konkurentė ir sisteminė varžovė“, neturi prasmės, nes abi pusės pasisako už atviras rinkas ir taisy...

Kinija trečiadienį pranešė paskyrusi naują prekybos atstovą, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai mėginant atremti visuotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų importo muitų bangą, sukėlusią sumaištį pasaulio rinkose. Li Chenggangas tapo atstovu tarptautinėse prekybos derybose ir prekybos viceministru, savo svetainėje paskelbtame pranešime paaiškino Pekino žmogiškųjų išteklių ministerija.

 Kinija trečiadienį paskelbė, kad jos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota – net 5,4 proc., eksportuotojams skubant parduoti daugiau prekių, kol bus paskelbti nauji JAV muitai. Pekinas ir Vašingtonas surėmė ietis itin dinamiškoje ir rizikingoje prekybos kovoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muito tarifų viso pasaulio šalims ir ypač iš Kinijos įvežamoms prekėms.

Šį mėnesį Donaldo Trumpo pradėtas audringas tarifų karas temdė nuotaikas antradienį verslo atstovams renkantis į prekybos parodą pietų Kinijoje, dešimtmečius garsėjančioje kaip pagrindinis eksporto į Jungtines Valstijas centras. Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į rizikingą greito tempo politinį žaidimą nuo tada, kai JAV prezidentas pradėjo tarifų ataką, visų pirma nukreiptą prieš Kinijos importą. Šiuo metu JAV muitai Kinijai siekia 145 proc., o Pekino atsakomieji muitai – 125 proc.

Švedijos tarnybos antradienį pranešė neradusios jokių įrodymų, kad su Kinijos vėliava plaukiojantis balkeris tyčia vilko savo inkarą, kai praėjusiais metais Baltijos jūroje nutraukė du povandeninius kabelius. Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėnesį Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, ir po to, kai Suomija ir Švedija papildė NATO gretas, Baltijos jūroje didėja įtampa. Čia įvyko virtinė incidentų, kurių metu buvo padaryta žala povandeniniams kabeliams ir kitai infrastruktūrai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, atvykęs valstybinio vizito į Vietnamą, pareiškė, kad Kinija ir Vietnamas turėtų „kartu pasipriešinti vienašališkam bauginimui“. Xi Jinpingas lankosi Vietname rengdamas platesnę kelionę po Pietryčių Aziją, Pekinui siekiant stiprinti regioninius prekybos ryšius ir atsverti didžiulių muitų, kuriuos paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, poveikį. Tai pirmas oficialus Kinijos prezidento užsienio vizitas šiais metais.

Kinijos eksportas kovą – mėnesį prieš JAV „išsivadavimo dienos“ importo muitų įvedimą – išaugo aštuntadaliu, gerokai viršydamas rinkos prognozes. Pekino pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys rodo, jog šalies eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, vertinant JAV doleriais, ūgtelėjo 12,4 proc. iki 313,9 mlrd. dolerių. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai tikėjosi gerokai kuklesnio augimo – vidutiniškai 4,6 procento.

Šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius teigia, kad Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl galimo santykių normalizavimo. „Atstatyti normalius diplomatinius santykius būtų siekiamybė. Ar mes dėl to turime nusižengti savo principams ir savo vertybėms? Na, ne. Tačiau diskusija turi vykti.

Penktadienį Vokietija paragino ieškoti diplomatinio sprendimo aštrėjančiam prekybos karui po to, kai Kinija, atsakydama į masyvius JAV muitus, pati įvedė 125 proc. tarifą prekėms iš Jungtinių Valstijų.

Kinija penktadienį paskelbė atsakomąsias priemones ir nuo šeštadienio padidins muitus JAV prekėms nuo 84 iki 125 procentų. Visgi kinai teigė, kad nepaisys tolesnio prezidento „muitų žaidimo skaičiais“, nes importuotojams nebeapsimoka pirkti iš JAV. JAV ir Kinija aštrina prekybos karą didindamos muitus, net ir tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikinai sustabdė muitų taikymą kitoms šalims. D. Trumpo visuotiniai muitai Kinijai sudaro 145 procentus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį susitiko su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu, pranešė Pekino valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.  P. Sanchezo kelionė vyksta Europos Sąjungai permąstant savo pasaulinius prekybos santykius, kai praėjusią savaitę JAV paskelbė apie importo muitus, supurčiusius pasaulio rinkas. Ministras pirmininkas socialistas Kinijoje lankosi jau trečią kartą per kiek daugiau nei dvejus metus.

JAV padidino muitus Kinijos prekėms iki 145 proc., cituodami Baltųjų rūmų atstovą rašo CNBC. Baltųjų rūmų atstovas CNBC patvirtino, kad JAV tarifai Kinijos importui dabar sudaro 145 proc. Tai apima 125 proc. tarifą, kuris įvestas kaip „abipusiai“ muitai, ir mokesčiai, nustatyti Kinijai už atsakomuosius veiksmus prieš JAV importo mokesčius, teigiama Baltųjų rūmų pranešime. Tai taip pat apima 20 proc. tarifą, kurį D. Trumpas įvedė anksčiau šiais metais dėl prekybos fentaniliu.

Muitų ginče su Jungtinėmis Valstijomis Kinija imasi ir neįprastų priemonių. Valstybinė stotis CCTV pranešė, kad Filmų priežiūros institucija „nuosaikiai sumažins“ importuojamų amerikietiškų filmų skaičių. JAV vyriausybės sprendimas „neteisėtai“ įvesti muitus Kinijai „neišvengiamai dar labiau sumažins amerikietiškų filmų populiarumą tarp vietinės publikos“, CCTV citavo institucijos atstovą. Vietoje to bus rodoma daugiau filmų iš viso pasaulio.

Kinija ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „susitikti pusiaukelėje“ dėl tarp abiejų šalių kylančio prekybos karo ir pažadėjo „kovoti iki galo“, jei nepavyks pasiekti kompromiso. „Durys dialogui atviros, tačiau jis turi būti grindžiamas abipuse pagarba ir vedamas lygiai“, – sakė Prekybos ministerijos atstovė spaudai He Yongqian. Ji taip pat įspėjo Jungtines Valstijas, kad muitai, taikomi jos tarptautiniams prekybos partneriams, smarkiai paveiks pasaulio ekonomikos stabilumą.