Kinija

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas trečiadienį apkaltino Kiniją, kad ši teikia arba rengiasi teikti Rusijai letalinę pagalbą, kurią Maskva galėtų panaudoti kare prieš Ukrainą, teigia „Reuters“. G. Shappsas Londone vykusioje konferencijoje sakė, kad JAV irJK gynybos žvalgyba turi įrodymų, jog „letalinė pagalba dabar plūsta arba tuoj plūstels iš Kinijos į Rusiją ir paskui į Ukrainą, manau, kad tai reikšminga įvykių raida“. G. Shappsas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo t...

Gegužės 16–17 d. įvykęs Vladimiro Putino vizitas į Kiniją buvo tam tikras galios demonstravimas. Rusijos prezidentas turėjo galimybę įrodyti pasauliui, kad turi galingą sąjungininką. Xi Jinpingas svetingai priėmė V. Putiną. Jis jam nutiesė raudoną kilimą, orkestras grojo senas Raudonosios armijos dainas, o džiūgaujantys vaikai sveikino abu lyderius, kai jie vaikščiojo po Tiananmenio aikštę. Prieš kameras jiedu net trumpai apsikabino.

Kinija antradienį pasmerkė naujojo Taivano prezidento Lai Ching-te inauguracinę kalbą kaip pasisakymą už Taivano nepriklausomybę ir perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių. Anksčiau Pekinas pareiškė, kad pateikė skundą Jungtinėms Valstijoms dėl to, kad valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasveikino Lai Ching-te ir išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir Taibėjus stiprins ryšius ir palaikys taiką bei stabilumą Taivane.

Gerai žinoma, kad kai kurie žmonės turi genetinį polinkį gyventi trumpiau. Taip pat gerai žinoma, kad gyvenimo būdo veiksniai, ypač rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba ir fizinis aktyvumas, gali turėti įtakos ilgaamžiškumui. Tačiau iki šiol nebuvo tirta, kokiu mastu sveika gyvensena gali atsverti genetiką. Sveikas gyvenimo būdas gali daugiau nei 60 proc. atsverti genetikos poveikį ir pailginti gyvenimą dar penkeriais metais, teigiama pirmajame tokio pobūdžio tyrime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, paskutinę vizito Kinijoje dieną, lankysis šiaurės rytuose esančiame Harbine. Į Kiniją V. Putinas atvyko siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai. V. Putinas į Kiniją atvyko ketvirtadienį. Tai pirmoji V. Putino kelionė į užsienį nuo jo pergalės kovą vykusiuose rinkimuose be realios opozicijos.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį lankėsi šiaurės rytų Kinijos Harbino mieste, paskutinę savo vizito, kurio tikslas – skatinti itin svarbią prekybą su Kinija ir gauti didesnę paramą savo karui Ukrainoje, dieną. Ketvirtadienį V. Putinas išvyko į savo pirmąją užsienio kelionę po kovo mėnesį įvykusių rinkimų ir susitiko su prezidentu Xi Jinpingu derybose, kuriose abu lyderiai pabrėžė, kad jų šalių ryšiai yra stabilizuojanti jėga chaotiškame pasaulyje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Kinijoje abi šalys pristato kaip taikos pastangų koordinavimą, nors Pekinas ir Maskva iš tikrųjų ruošia konfrontaciją prieš Vakarus.  Taip rašo britų leidinys „The Telegraph“, analizuodamas pirmuosius V. Putino ir Xi Jinpingo pareiškimus. „Prieš derybas už uždarų durų abu vadovai komentaruose prieš kameras kalbėjo apie stabilumą pasaulyje ir konfliktų, kaip antai karo Ukrainoje, sprendimą.

Kinija turėtų pasirinkti tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vakarų, leidiniui „Newsweek“ pareiškė JAV valstybės departamento atstovas. „Jei Kinija teigia norinti gerų santykių su Europa ir kitomis šalimis, ji negali toliau skatinti didžiausios grėsmės Europos saugumui“, – „Newsweek“ sakė JAV valstybės departamento atstovas. Pareigūnas pabrėžė, kad tokios pozicijos laikosi ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Europos Sąjunga, NATO ir Didžiojo septyneto šalys.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas propagandistams šalies prezidentą Vladimirą Putiną pavadino Kinijos diktatoriaus Xi Jinpingo „asilu“. Ketvirtadienį Pekine vyksta dviejų aukščiausių autoritarinio pasaulio lyderių susitikimas. Lavrovas: „Kaip rytuose sakoma, svečias yra šeimininko asilas“ Kalbėdamas su propagandistais oficialių Rusijos delegacijos ir kinų susitikimų užkulisiuose, S. Lavrovas teigė, kad nežino neoficialių V. Putino vizito programos detalių.

Europos Komisija pradėjo antidempingo tyrimą dėl alavuotos skardos tiekimo iš Kinijos, rašo „Financial Times“. Komisijos atstovas pabrėžė, jog rasta šio dempingo požymių, todėl elgiamasi kaip įprasta, vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Europos plieno pramonės asociacija „Eurofer“ šį Briuselio žingsnį sveikina.

Valstybinio vizito į Kiniją atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ketvirtadienį pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos ir Kinijos visapusiškos strateginės partnerystės gilinimo. V. Putinas vizitą surengė tuo metu, kai jo šalis po 2022-ųjų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą darosi vis labiau ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį po dvišalio susitikimo Pekine pareiškė, kad jis ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas sutarė, jog karui Ukrainoje reikia „politinio sprendimo“. „Abi šalys sutaria, kad politinis Ukrainos krizės sprendimas yra teisinga kryptis“, – sakė Xi žiniasklaidai kartu su V. Putinu bendroje spaudos konferencijoje, kurią transliavo Rusijos televizija. V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad yra „dėkingas“ Pekinui už pastangas rasti konflikto Ukrainoje sprendimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Pekino ryšiai su Maskva prisideda prie taikos, todėl jis nori stiprinti abiejų šalių santykius, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija. „Kinijos ir Rusijos santykiai ne tik atitinka pagrindinius abiejų šalių interesus, [...] bet ir skatina taiką“, – Pekine V. Putinui sakė Xi Jinpingas.

Šią savaitę, kai Rusijos prezidentas Pekine susitiks su Xi Jinpingu, vėl bus demonstruojama dviejų aukščiausių autoritarinio pasaulio lyderių „draugystė“. Valstybinis Vladimiro Putino vizitas bus jau 43-iasis jo susitikimas su Kinijos kolega, rašo „Financial Times“. Abiejų šalių ekonominiai ryšiai klesti, tačiau jos patiria spaudimą dėl Vakarų sankcijų, kurios, kaip tikimasi, taps svarbus derybų akcentas. Kinijos muitinės duomenimis, dvišalė prekyba pernai sudarė 240 mlrd. dolerių (221 mlrd.

Jungtinės Valstijos pataria Kinijai nustoti remti Rusiją, vykdančią agresyvią politiką prieš Ukrainą, jei Pekinas tikisi atkurti produktyvius santykius su Europa.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad per 24 valandas Taivano oro erdvėje užfiksavo 45 Kinijos karo lėktuvus. Šis skaičius žymi naują Kinijos kasdienių išskridimų rekordą šiais metais. Rekordas užfiksuotas likus kelioms dienoms iki gegužės 20 dieną įvyksiančios naujojo prezidento Lai Ching-te iš nepriklausomybės siekiančios Demokratinės pažangos partijos (DPP) inauguracijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, duodamas interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai, kuris pasirodė iki planuojamo jo dviejų dienų vizito šioje šalyje, pasveikino Pekino „nuoširdų troškimą“ padėti išspręsti krizę Ukrainoje. V. Putinas į Pekiną atvyks ketvirtadienį, kad susitiktų su savo „brangiu draugu“ Xi Jinpingu ir užsitikrintų didesnę Kinijos pagalbą karui Ukrainoje ir nuo likusio pasaulio atskirtai savo šalies ekonomikai.

Pekinas antradienį perspėjo, kad nauji JAV muitai 18 mlrd. dolerių vertės importui iš Kinijos „smarkiai paveiks“ abiejų šalių santykius. „Tai smarkiai paveiks dvišalio bendradarbiavimo atmosferą“, – pranešime nurodė Kinijos prekybos ministerija. Pekinas paragino JAV „nedelsiant ištaisyti savo klaidingus veiksmus ir atšaukti papildomas muitų priemones prieš Kiniją“. Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad didina muitus 18 mlrd. dolerių vertės importui iš Kinijos.

Jungtinės Valstijos, imdamosi griežtų priemonių importo iš Kinijos atžvilgiu, iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams taikomus tarifus didina nuo 25 proc. iki 100 proc., antradienį pranešė Baltieji Rūmai. Be to, JAV vyriausybė įveda naujus arba didina esamus tarifus ir saulės baterijoms, puslaidininkiams, uostų kranams ir tam tikroms medicininėms prekėms, pavyzdžiui, apsauginėms kaukėms.

Jungtinės Valstijos didina tarifus 18 mlrd. dolerių (16,67 mlrd. eurų) vertės importui iš Kinijos, antradienį paskelbė Baltieji rūmai. JAV taikosi į tokius strateginę reikšmę turinčius sektorius kaip elektromobiliai, baterijos, plienas ir svarbios naudingosios iškasenos. Tarifas elektromobiliams šiemet turi padidintas keturis kartus iki 100 proc., o tarifas puslaidininkiams iki 2025 metų šoktels nuo 25 proc. iki 50 proc.

Pradėjęs penktąją kadenciją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta pirmojo savo užsienio vizito – į Kiniją. Kremliaus šeimininko ketvirtadienį, gegužės 16 d., laukiama Pekine, kur jį pakvietė šalies vadovas Xi Jinpingas, antradienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Vizitas truks iki penktadienio (gegužės 17 d.). Tai, kad Kinija yra pirmosios V. Putino užsienio kelionės kryptis, pabrėžia glaudžius santykius tarp abiejų branduolinių valstybių ir nuolatinių JT Saugumo ...

Kinijos bankai ėmėsi griežčiau kontroliuoti prekybą su Rusija, bijodami užsitraukti naujas griežtas JAV sankcijas dėl karo Ukrainoje.  Pastaraisiais metais Kinijos prekyba su Rusija pasiekė rekordines aukštumas. Dėl to Kinija kaltinama padedanti skatinti savo ilgametės sąjungininkės ekonomiką. Vėliau šį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja apsilankyti Pekine.

Kinija šią savaitę pradės prekybą ilgalaikėmis obligacijomis iš pirmosios šių finansinių priemonių partijos, pirmadienį pranešė finansų ministerija, Pekinui stengiantis paremti antrąją pagal dydį pasaulyje šalies ekonomiką. Planuodama parduoti skolos priemonių už daugiau nei 138 mlrd. JAV dolerių, centrinė valdžia penktadienį pradės 30 metų trukmės obligacijų emisiją, teigiama ministerijos internetinėje svetainėje išplatintame pranešime.

Su ekonominiu nuosmukiu ir blėstančiu produktyvumu besikaunanti Kinija šias spragas kamšo europinių verslų sąskaita. Azijos milžinė dirbtinai mažina savo produkcijos kainas, kad ES šalių verslai neišgalėtų konkuruoti, reikalauja nerealistiškų dokumentų, taip neįsileisdama europinių įmonių produkcijos. Ministras Landsbergis, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai tarėsi, kaip kovoti su tokiu Xi Jinping vadovaujamos šalies nesąžiningumu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį išvyko iš Budapešto ir baigė savo pirmąją nuo 2019-ųjų kelionę po Europą, kurios metu taip pat lankėsi Prancūzijoje ir Serbijoje. Jo tarnybinis lėktuvas iš sostinės oro uosto pakilo netrukus po 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Penktadienį Kinija pranešė stebinti ir paskelbusi įspėjimą JAV karinio jūrų laivyno laivui netoli Paraselio salų ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. Kinija „suorganizavo karines jūrų ir oro pajėgas sekti ir stebėti laivą sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais bei paskelbė įspėjimą, kad jis pasišalintų“, sakoma kariuomenės atstovo Tian Junli pranešime.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad kad aplink salą aptiko 23 Kinijos karinius lėktuvus ir penkis karinio jūrų laivyno karo laivus. Tuo metu pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad 12 Kinijos laivų buvo aptikta aplink vieną atokią Taivano salą. „Apie 15 val. (vietos, 10 val.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį tęsia vizitą Europoje, siekdamas „naujos eros“ santykiuose su artimiausia Pekino sąjungininke Europos Sąjungoje Vengrija.  Vizitas Vengrijoje yra paskutinė Xi Jinpingo kelionės po Europą stotelė. Ankstesnį kartą senajame žemyne jis lankėsi 2019 metais.  Pastaraisiais metais 9,6 mln.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, trečiadienį susitikęs su kinų lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), siekiančiu stiprinti politinius ir ekonominius ryšius su Pekinui draugiškesnėmis Europos šalimis, dar kartą patvirtino, kad tvirtai remia Kinijos poziciją dėl Taivano. Kinija investavo milijardus Serbijoje ir kaimyninėse Balkanų šalyse, ypač į kasybą ir gamybą, o pernai Pekinas ir Belgradas pasirašė laisvosios laisvosios prekybos susitarimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienio vakarą atvyko į Serbiją, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida – tai antra jo kelionės po Europą stotelė po valstybinio vizito Prancūzijoje.

Per išpuolį vienoje ligoninėje Kinijos pietvakariuose yra nužudytųjų ir sužeistųjų. Dzensiongo rajono policija antradienio popietę pranešė, kad vyras klinikoje puolė žmones peiliu. Du asmenys žuvo, dar 21 buvo sužeistas. Vyras, anot duomenų, kilęs iš kaimo minėtame rajone, esančiame Sičuano provincijos šiaurėje. Detalesnės informacijos apie užpuoliką ar aukas institucijos nepateikia. Prieš tai valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė apie mažiausiai dešimt aukų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį sukritikavo NATO dėl „įžūlaus“ Kinijos ambasados Jugoslavijoje subombardavimo 1999 metais ir perspėjo, kad Pekinas „niekada neleis pasikartoti tokiai tragiškai istorijai“. Xi rašė Serbijos dienraštyje „Politika“ prieš vizitą į Serbijos sostinę Belgradą, kuris vėliau antradienį taps kita jo pirmojo vizito Europoje po COVID-19 pandemijos stotele.

.Antradienį tyrėjai atliko kratą Europos Parlamento nario iš Vokietijos Maximiliano Kraho biure Briuselyje, vyksta tyrimas įtariant jo padėjėją šnipinėjus Kinijai, pranešė Vokietijos prokurorai. M. Kraho biuras Europos Parlamente, kur dirbo įtariamasis Jian G., apieškotas „remiantis Federalinio teisingumo teismo tiriančiojo teisėjo įsakymais ir Europos tyrimo orderiu“, sakė prokurorai.

Per neįvardytą išpuolį prieš ligoninę pietvakarių Kinijoje antradienį žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 žmonių, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Incidentas įvyko vietos ligoninėje, o 13 val. 20 min. (vietos ir 8 val. 20 min.

Antradienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, tęsdamas kelionę į Europą, vyks į Prancūzijos Pirėnų kalnus ir Serbiją. Pirmąją derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen dieną Paryžiuje daugiausia dėmesio buvo skirta prekybos politikai ir Ukrainai. Pasak Eliziejaus rūmų, antradienį planuojamas asmeniškesnis vizito aspektas.

Prancūzija nesiekia pakeisti Rusijos režimo ir nekariauja su Rusijos Federacija. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Paryžiuje, praneša „Le Monde“. „Mes nekariaujame su Rusija ar Rusijos žmonėmis ir neturime jokio noro pakeisti režimą Maskvoje“, – pabrėžė E. Macronas. Nepaisant to, Prancūzijos lyderis patikslino, kad būtina užtikrinti saugumą Ukrainoje. Anot jo, be to negali būti Europos saugumo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su Kinijos ir Prancūzijos prezidentais pareikalavo ryžtingesnių veiksmų, kad Rusijos nepasiektų prekės, kurias galima naudoti karinėms reikmėms. „Turi būti dedamos didesnės pastangos, kad būtų pažabotas dvejopos paskirties prekių, kurios atsiduria mūšio lauke, tiekimas Rusijai“, – sakė U. vaon der Leyen, pirmadienį Paryžiuje susitikusi su Kinijos ir Prancūzijos vadovais Xi Jinpingu ir Emmanueliu Macronu.

ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pasakė esanti įsitikinusi, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas padės sumažinti dėl Rusijos grasinimų panaudoti branduolinį ginklą susidariusią įtampą. „Prezidentas Xi vaidiną svarbųą vaidmenį deeskaluojant neatsakingus Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu“, – po Paryžiuje įvykusio susitikimo su Xi ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pasakė ji.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį atvyko į Prancūziją valstybinio vizito pas Emmanuelį Macroną, prancūzų lyderiui bandysiant paspausti savo kolegą įvairiais klausimais – nuo Ukrainos iki prekybos. Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyksta vizitų į Europą: sekmadienį popiet jį Paryžiuje ketina priimti Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalas. Pirmadienį numatyti Xi Jinpingo pokalbiai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Po apsilankymo Prancūzijoje svečias ateinančiomis dienomis vyks toliau į Serbiją ir Vengriją.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink savivaldžią salą aptiko 26 Kinijos orlaivius ir penkis karinius laivus. Apie tai pranešta artėjant Taivano naujojo prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) inauguracijai gegužės 20 dieną.

Kinija penktadienį paleido nematomoje Mėnulio pusėje turintį nusileisti zondą, kuris į Žemę atskraidintų grunto mėginių, padėsiančių išsiaiškinti geologinius ir kitus skirtumus tarp mažiau ištirto regiono ir geriau žinomos artimosios Žemės palydovo pusės. Raketa su Mėnulio zondu „Chang'e-6“ prieš pat 17 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad imsis „būtinų priemonių“, kai Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė naujas sankcijas, kuriomis siekiama sužlugdyti Rusijos karinius ir pramoninius pajėgumus ir nubausti įmones Kinijoje ir kitur, padedančias Maskvai įsigyti ginklų karui Ukrainoje. Trečiadienį JAV iždo departamento paskelbtame didžiuliame pakete Vašingtonas nusitaikė į beveik 300 Rusijos, Kinijos ir kitų šalių subjektų, kaltinamų prezidento Vladimiro Putino invazijos rėmimu.

Filipinų užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškvietusi aukšto rango Kinijos ambasados pareigūną dėl nuolatinio filipiniečių laivų persekiojimo Pietų Kinijos jūroje. „Filipinai pareiškė protestą dėl Kinijos pakrančių apsaugos ir kinų karinių jūrų pajėgų vykdomo laivų persekiojimo, taranavimo, apsupimo, sekimo ir blokavimo, pavojingų manevrų ir vandens patrankų naudojimo bei kitų agresyvių veiksmų prieš Filipinų vyriausybės laivus“, – sakoma pareiškime.

Pietų Kinijoje sugriuvus greitkeliui žuvo 36 žmonės, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Gegužės 2 dieną  5 val. 30 min. vietos (24 val. 30 min Lietuvos) laiku 36 žmonės žuvo, o 30 buvo sužeisti“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ ir pridūrė, kad sužeidimai nekelia pavojaus gyvybei. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė, kad trečiadienį vietos (antradienį 21 val. 10 min. Lietuvos) laiku apie 2 val. 10 min.

Kinijos Guangdongo provincijoje įgriuvus greitkelio atkarpai žuvo 19 žmonių. Dar 30 asmenų buvo sužeisti ir nugabenti į ligonines, pranešė kinų valstybinė stotis CCTV. Incidentas įvyko trečiadienio rytą. Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti kelias, einantis palei šlaitą. Dalis kelio buvo įgriuvusi ir nugarmėjusi žemyn. Taip pat matėsi sumaitoti automobiliai. Regione jau kelias dienas smarkiai lyja. CCTV duomenimis, įgriuvo maždaug 18 metrų ilgio kelio atkarpa.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekdamas daryti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtaką, nori sustiprinti asmeninius ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuomet šis gegužės pradžioje viešės Prancūzijoje Apie tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

Kinijos sostinėje technologijų magnatas Elonas Muskas sekmadienį surengė derybas su kinų premjeru Li Qiangu.  Tai antroji JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovo kelionė į didžiausią pasaulyje elektrinių transporto priemonių rinką per mažiau nei metus. Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad per derybas premjeras E. Muskui pažadėjo, jog Pekinas imsis daugiau priemonių, kad padėtų užsienio bendrovėms.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė, jog per susitikimus su Kinijos lyderiais išreiškė susirūpinimą dėl Pekino paramos Rusijai, nurodydamas, kad Maskvos invazija Ukrainoje yra priklausoma nuo kinų palaikymo. „Rusijai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Kinijos paramos“, – po Pekine įvykusių susitikimų žurnalistams sakė A. Blinkenas.