Kinija

Kinija atidžiai stebi situaciją Rusijos Kursko srityje ir ragina visas šalis deeskaluoti konfliktą. Tai pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija, praneša „Ukrinform“. „KLR atkreipė dėmesį į susiklosčiusią situaciją (Kursko srityje)“, – sakoma URM pareiškime. Jame pabrėžiama, kad Kinijos pozicija Ukrainos klausimu tebėra nuosekli ir aiški.

Vladimiras Putinas ir Kinijos diktatorius Xi Jinpingas siekia sukurti savo blogio ašį, o jų grėsmingas ryšys dar labiau sustiprėjo po to, kai liepos pabaigoje jiedu pasiuntė bombonešius netoli JAV. Rusijos ir Kinijos strateginiai bombonešiai buvo pastebėti po to, kai šalys bendrai patruliavo vos už kelių šimtų kilometrų nuo Aliaskos pakrantės, skelbia „The Sun“. Panašu, kad jų ryšys gali tik stiprėti.

Kinija penktadienį pranešė, kad „sveikina“ Bangladeše suformuotą laikinąją vyriausybę ir žada palaikyti santykius su šia šalimi, „kad paskatintų mainus ir bendradarbiavimą“. „Kinija atkreipė dėmesį, kad Bangladeše buvo suformuota laikinoji vyriausybė ir tai sveikina“, – pranešime teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas, pridurdamas, jog Pekinas „laiko Kinijos ir Bangladešo santykių plėtra svarbiu klausimu“....

Rusija ir Kinija tariasi dėl natūrinių mainų galimybės, o pirmųjų sandorių, susijusių su žemės ūkiu, tikimasi jau šį rudenį, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais. Pranešama, kad Rusija ir Kinija taip bando apriboti naudojimąsi JAV kontroliuojamomis bankų sistemomis.  Pasak „Reuters“ šaltinių, jau šį rudenį tikimasi sudaryti du barterinių mainų sandorius, susijusius su žemės ūkiu.

Dėl Kinijos spaudimo pastaraisiais mėnesiais kelios šalys panaikino vizų lengvatas Taivano pasų turėtojams. Apie tai pranešė Taivano užsienio reikalų ministerija, ketvirtadienį rašoma Taivano radijo svetainėje RTI. Pareiškimas paskelbtas reaguojant į Audito ministerijos ataskaitą, kurioje nurodoma, kad šalių, suteikiančių vizų lengvatas Taivano pasų turėtojams, skaičius sumažėjo nuo 171 šalies 2023 metų pabaigoje iki 166 – šių metų balandžio.

Kinijos meteorologijos tarnybos pranešė, kad liepos mėnuo šalyje buvo karščiausias nuo tada, kai prieš šešis dešimtmečius pradėta registruoti orus, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Ekstremali temperatūra laikosi daugelyje pasaulio vietų. Praėjusi liepa buvo „karščiausia nuo stebėjimų pradžios 1961 m. ir karščiausias mėnuo per visą stebėjimų istoriją“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV, remdamasis meteorologinėmis institucijomis.

Kinijos elektroninės prekybos platformai „AliExpress“ skirta 1,2 mln. eurų bauda už Pietų Korėjos klientų asmeninės informacijos nutekinimą maždaug 180 tūkst. užsienio pardavėjų, jiems apie tai nepranešus, skelbia „InsideRetail“. Nustatyta, kad „AliExpress“ teikė Korėjos klientų asmens duomenis pardavėjams, kad šie išsiųstų užsakytus produktus. Skelbiama, kad daugiau kaip 180 tūkst. užsienio pardavėjų gavo Korėjos klientų asmens duomenis.

Speciali JAV Kongreso komisija padarė išvadą, kad Jungtinės Valstijos neturi pakankamai potencialo laimėti ginkluotą konfrontaciją su Kinija. Ekspertai nustatė, kad Pentagono lūkesčiai dėl atgrasymo ar pergalės dideliame konflikte labai skiriasi nuo tikrovės.

 Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, turėdama tikslą atkurti pašlijusius abiejų šalių santykius. Gruodžio mėnesį G. Meloni informavo Pekiną apie Italijos pasitraukimą iš Kinijos visame pasaulyje įgyvendinamo infrastruktūros investicijų projekto „Juosta ir kelias“, teigdama, kad ekonominės viltys nepasiteisino. Italija buvo vienintelė Didžiojo septyneto (G7) šalis, dalyvavusi „Juostos ir kelio“ projekte.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi šeštadienį paragino Jungtines Valstijas „susilaikyti nuo liepsnų kurstymo“ Pekino ir Filipinų teritoriniame ginče, pranešė kinų užsienio reikalų ministerija. „JAV pusė turėtų susilaikyti nuo liepsnų kurstymo, problemų kėlimo ir kenkimo stabilumui jūroje“, – pareiškė Wang Yi, cituojamas ministerijos pranešime. Manila yra įsitraukusi į seną teritorinį ginčą su Pekinu dėl kai kurių strategiškai svarbios Pietų Kinijos jūros dalių.

Šeštadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Laose vykusiame susitikime su Kinijos kolega Wang Yi kritikavo Kiniją dėl paramos Rusijos ginklų pramonei. A. Blinkenas leido suprasti, kad JAV ir toliau imsis „būtinų veiksmų“, jei Kinija nenutrauks šios grėsmės Europos saugumui, teigė JAV valstybės departamento atstovas spaudai.

Šeštadienio naktį dideliame Centrinės Kinijos mieste automobilis rėžėsi į praeivius. Žuvo aštuoni žmonės, o dar penki buvo sužeisti. Tai pranešė Kinijos pareigūnai, nepatikslindami, ar ant pėsčiųjų buvo užvažiuota tyčia, ar ne. Incidentas įvyko netrukus po vidurnakčio Hunano provincijos sostinėje Čangšoje, rašoma policijos pranešime.

Kinija penktadienį pranešė, kad vyriausiasis diplomatas Wang Yi Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) derybų Laose kuluaruose susitiks su JAV kolega Antony Blinkenu.

Penktadienį rytinėje Kinijos dalyje valdžios institucijos evakavo beveik 300 000 žmonių ir sustabdė viešojo transporto eismą, taifūnui „Gaemi“ atnešus smarkių liūčių, dėl kurių netoliese esančiame Taivane jau žuvo penki žmonės. Ketvirtadienį į Taivaną atslinkęs taifūnas „Gaemi“ buvo stipriausias taifūnas per pastaruosius aštuonerius metus ir sukėlė potvynį dalyje antrojo pagal dydį salos miesto.

Virš tarptautinių vandenų netoli Aliaskos buvo pastebėti du kinų ir du rusų kariniai lėktuvai, reaguojant buvo pasiųsta JAV ir Kanados naikintuvų, paskelbė bendra amerikiečių ir kanadiečių vadavietė. Šiaurės Amerikos aerokosminės erdvės gynybos vadavietė (NORAD) nurodė, kad ši kinų ir rusų trečiadienio karinė veikla nebuvo laikoma grėsme. „NORAD toliau stebės varžovų aktyvumą netoli Šiaurės Amerikos ir į buvimą atsakys buvimu“, – sakoma vadavietės pranešime spaudai.

Palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso judėjimas „Fatah“ antradienį susitarė su islamistų kovotojų grupuote „Hamas“ suformuoti „nacionalinės vienybės vyriausybę“, pasibaigus karui Gazos Ruože, tačiau analitikai skeptiškai vertina Pekino tarpininkaujamo susitarimo reikšmę.

Kinija pastaraisiais metais intensyviai kaupia pagrindinius strateginius resursus – naftą, auksą, grūdus, varį, kobaltą ir geležį. Ekspertų vertinimu, Kinija tokiu būdu gali ruoštis arba karui, arba kažkokiam didelio masto sukrėtimui, pavyzdžiui, dar vienai pandemijos dydžio nelaimei.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė kolegai iš Kinijos Wang Yi, kad jo vyriausybė netiki, kad Rusija yra pasirengusi „sąžiningoms“ deryboms dėl karo užbaigimo, trečiadienį pranešė jo ministerija. D. Kulebos pareiškimas Kinijos užsienio reikalų ministrui Wang Yi buvo paskelbtas jam lankantis Kinijoje, derybos su svarbiausia Rusijos sąjungininke prasidėjo antradienį.

Konkurencinga valgytoja, kuri per tiesioginę transliaciją bandė suvalgyti 10 kilogramų maisto, deja, mirė, o jos gerbėjai su siaubu tai stebėjo tiesiogiai. 24 metų Pan Xiaoting mirė liepos 14 d., kai bandė suvalgyti didelį kiekį maisto prieš kamerą.

Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi trečiadienį Kinijos pietuose susitiko su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba, pranešė valstybinė žiniasklaida. Naujienų agentūra „Xinhua“ skelbė, kad jiedu surengė pokalbius Guangdžou mieste, tačiau iškart nepateikė daugiau detalių. Antradienį pranešta, kad D. Kuleba pradėjo vizitą Kinijoje. Jis į šią šalį atvyko URM vadovo Wang Yi kvietimu.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį pasveikino tarpininkaujant Kinijai pasiektą susitarimą, kuriuo siekiama „Hamas“ ir kitų palestiniečių grupių susitaikymo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė, kad Kyjivui ir Pekinui, kuris yra Rusijos sąjungininkas, svarbu tiesiogiai kalbėtis apie planus, kaip užbaigti karą. „Labai svarbu, kad Kyjivas ir Pekinas užmegztų tiesioginį dialogą ir apsikeistų pozicijomis“, – sakė vizito į Kiniją atvykęs D. Kuleba socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį atvyko į Kiniją aptarti, kaip šios šalies pareigūnai galėtų padėti užbaigti karą su Rusija. Kinija save pristato kaip neutralią Ukrainos karo atžvilgiu šalį ir teigia nesiunčianti letalinės pagalbos nė vienai pusei, esą priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys. Tačiau gilėjanti partnerystė „be ribų“ su Rusija paskatino NATO nares vadinti ją Maskvos karo, kurio Pekinas niekada nepasmerkė, skatintoja.

Ukrainos ir pasaulio politikai bando pasiūlyti Rusijai taikos plano sąlygas, kurios įtikintų prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Rusijos pradėtą karą. Ukraina reikalauja, kad Rusija išvestų visas savo ginkluotąsias pajėgas iš šalies teritorijos ir imtųsi mokėti reparacijas. Tuo metu pasaulio gigantai turi kitokių pasiūlymų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį vyks į Kiniją aptarti jau trečius metus trunkančios Rusijos invazijos nutraukimo, pranešė jo ministerija. „Pagrindinė aptariama tema bus būdų, kaip sustabdyti Rusijos agresiją, paieška ir galimas Kinijos vaidmuo siekiant tvarios ir teisingos taikos“, – sakoma pirmadienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pranešime apie dviejų dienų vizitą.

Per smarkias liūtis, įvairiose Kinijos dalyse sukėlusias staigius potvynius ir tilto griūtį, žuvo mažiausiai 25 žmonės, o gelbėtojai pirmadienį ieškojo dar dešimčių dingusiųjų. Šeštadienį vidury nakties staigus potvynis nusiaubė kaimą pietvakarinėje Sičuano provincijoje, o gelbėtojai pranešė, kad žuvo 10 žmonių ir ieškoma dar 29 dingusiųjų. Kelias dienas besitęsęs smarkus lietus patvindė upę, tekančią per Sinhua kaimą Hanjuano apskrityje.

Šiaurės Kinijoje per liūtis sugriuvo tiltas, žuvo 11 žmonių, o dar daugiau nei 30 tebėra laikomi dingusiais, šeštadienį pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Tiltas per upę Šansi provincijos Šangluo mieste sugriuvo penktadienį apie 20.40 val. (vietos, 15.40 val. Lietuvos laiku) „dėl staigios liūties ir staigių potvynių“, skelbė oficiali naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi provincijos viešųjų ryšių departamentu.

Penktadienį Taivano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad savarankiškai valdoma sala gynyboje turi kliautis savimi. Jis reagavo respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo anksčiau pasakytus žodžius, kad Taipėjus „turi sumokėti“ Vašingtonui už gynybą, jei kiltų konfliktas su kaimyne Kinija, laikančia Taivaną savo teritorija ir pastaraisiais metais sustiprinusia savo karinį buvimą prie demokratiškai valdomos salos bei sugriežtinusia retoriką jos atžvilgiu.

JAV Respublikonų nacionaliniame suvažiavime ketvirtadienį sakydamas kalbą Donaldas Trumpas užsipuolė dabartinę Baltųjų rūmų užsienio politiką bei pareiškė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas jo pasigenda. „Aš su juo sutariu, jis taip pat norėtų, kad grįžčiau. Manau, kad jis manęs pasiilgo, jei norite žinoti“, – sakė D. Trumpas, kuris prezidentavimo metu buvo asmeniškai susitikęs su Šiaurės Korėjos vadovu.

 Kinijos pietvakariuose esančiame prekybos centre trečiadienį kilus gaisrui žuvo mažiausiai šeši žmonės, dar 30 žmonių buvo išgelbėti, kai kurie vis dar įstrigę, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Kol kas žuvo šeši žmonės. Gelbėtojų komandos tęsia paieškos ir gelbėjimo darbus“, – nurodė valstybinis transliuotojas CCTV. CCTV transliuotame ir socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip iš pastato Dzigongo mieste Sičuano provincijoje kyla tiršti juodi dūmai.

 Kinija trečiadienį pareiškė, kad, reaguodama į Vašingtono vykdomą ginklų pardavimą Taivanui, sustabdė derybas su JAV dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir ginklų kontrolės. Siekdamos sumažinti nepasitikėjimą prieš prezidentų Joe Bideno ir Xi Jinpingo susitikimą, JAV ir Kinija lapkritį surengė retas derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės.

Kinija antradienį išreiškė pasiryžimą sudaryti sąlygas konkuruojančių palestiniečių judėjimų „susitaikymui“. Kiek anksčiau „Fatah“ paskelbė, kad jo pareigūnai šį mėnesį Pekine susitiks su savo kolegomis iš „Hamas“. „Fatah“ centrinio komiteto generalinio sekretoriaus pavaduotojas Sabris Saidamas pirmadienį pranešė, kad liepos 20-21 dienomis judėjimai Pekine susitiks su Kinijos pareigūnais.

Kinija ir Rusija sekmadienį pradėjo bendras karinių jūrų pajėgų pratybas Pietų Kinijos uoste, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Karinės pratybos pradėtos praėjus kelioms dienoms po to, kai NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje Kinija buvo pavadinta „svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“. Trumpame pareiškime Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad abiejų šalių pajėgos neseniai patruliavo vakarinėje ir šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyse, ir teigė, kad ši operacij...

Pirmadienį Kinijos valdančioji Komunistų partija pradėjo svarbų prezidento Xi Jinpingo vadovaujamą posėdį, kuriame daugiausia dėmesio skirs ekonomikai, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Kinijos komunistų partijos 20-asis Centrinis komitetas pirmadienio rytą pradėjo savo trečiąją plenarinę sesiją Pekine“, – pranešė naujienų agentūra „Xinhua“. Pirmadienį Kinija paskelbė, kad antrąjį ketvirtį šalies ekonomikos augimas buvo lėtesnis, nei tikėtasi.

Antrosios inauguracijos dieną prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos karius, dėkodamas jiems už tarnybą ir pasižadėdamas darysiantis viską dėl jų ir valstybės saugumo. „Darysiu viską, kad netektų matyti jūsų lemiamo mūšio lauke.

Kinija šią savaitę prie rytinės NATO sienos vykdo bendras karines pratybas su Baltarusija, augant įtampai tarp Pekino ir JAV vadovaujamo gynybos aljanso. Bendros „kovos su terorizmu“ pratybos Rusijos sąjungininkėje Baltarusijoje, netoli Lenkijos sienos, surengtos NATO lyderiams susirinkus į viršūnių susitikimą Vašingtone, kur svarbus darbotvarkės klausimas yra Rusijos karas Ukrainoje.

Jei nenorite gerti galimai toksiškų cheminių medžiagų, siūlome saugoti vandens buteliuką nuo saulės. Nauji tyrimai parodė, kad saulės spindulių veikiami plastikiniai vandens buteliai suyra ir išskiria daug įvairių lakiųjų organinių junginių (LOJ), skelbia portalas „IFL Science“. LOJ – tai cheminės medžiagos, kurios lengvai garuoja kambario temperatūroje ir kurių galima rasti daugelyje produktų, įskaitant degalus, tirpiklius, dažus ir valymo priemones.

Kinija antradienį perspėjo NATO, kad šis „neprovokuotų konfrontacijos“ dėl jos ryšių su Rusija, aljansui apkaltinus Pekiną vaidinant svarbų vaidmenį padedant Maskvai pulti Ukrainą.

Vašingtone susirinkę NATO lyderiai trečiadienį turėtų įspėti Kiniją dėl jos paramos Rusijos karui prieš Ukrainą, sakoma parengtame tekste, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „dpa“. Kinija „tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“, nes ji plėtoja vadinamąją „limitų nevaržomą“ partnerystę ir teikia didelę paramą Rusijos gynybos pramonės bazei, tvirtinama tekste. „Tai padidina grėsmę, kurią Rusija kelia savo kaimynams ir euroatlantiniam saugumui“, – dėstoma toliau.

Kinija trečiadienį pranešė pradedanti oficialų tyrimą dėl Europos Sąjungos praktikos atliekant tyrimą dėl Pekino subsidijų kinų įmonėms. „Prekybos ministerija atliks prekybos ir investavimo kliūčių tyrimą dėl atitinkamos praktikos, kurios ES ėmėsi atlikdama tyrimą dėl Kinijos įmonių“, – teigiama ministerijos pranešime jos interneto svetainėje. Ministerija teigė, kad tyrimą nusprendė pradėti gavusi Nacionalinių prekybos rūmų, užsiimančių mašinų ir elektronikos importu ir eksportu, skundą.

Taivanas pranešė trečiadienio rytą netoli salos pastebėjęs 37 Kinijos karinius orlaivius. Tarp jų buvo naikintuvų ir dronų, pareiškė Taivano gynybos ministerija. 36 orlaiviai esą kirto vidurio liniją tarp Taivano ir žemyninės Kinijos. Kinų lėktuvai, šiais duomenimis, skrido į Ramiojo vandenyno vakarinę dalį į bendras su lėktuvnešiu „Shandong“ jūrų ir oro pratybas. Ministerijos teigimu, Taivano ginkluotosios pajėgos stebėjo situaciją.

Neįvardyta keleivė, skridusi oro linijų bendrovės „Air China“ lėktuvu, supainiojo avarinio išėjimo duris su tualetu ir netikėtai jas atidarė, todėl lėktuve kilo chaosas. Keleiviai į lėktuvą įlipo iš Kjongdžu miesto (Pietų Korėja), norėdami pasiekti Čengdu (Kinija) liepos 4 d. Tačiau jų skrydis buvo atšauktas po nelaimės, dėl kurios šokiruotų darbuotojų akivaizdoje išsirutuliojo evakuacijos kalnelis.

Kinijoje sulaikytas vyras, į žemyninę šalies dalį mėginęs kontrabanda įvežti daugiau nei 100 gyvų gyvačių, kurias buvo susikišęs į kelnes, pranešė šalies muitinė. Neįvardintą keliautoją muitinės pareigūnai sustabdė, kai šis mėgino iš pusiau savivaldžio Honkongo išsmukti į pasienyje esantį Šenženio miestą, antradienį pranešė Kinijos muitinė.

Kinija antradienį užsipuolė NATO „šmeižtus ir išpuolius“, Aljanso vadovui viršūnių susitikimo išvakarėse apkaltinus Pekiną parama Rusijos karui Ukrainoje. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį trijų dienų susitikimui priima 32 nares vienijančios NATO šalių vadovus, taip pat Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderius.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį Pekine viešinčiam Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad pasaulio galybės turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai atnaujinti tiesiogines taikos derybas, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Penktadienį Taivano gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąją parą aplink salą aptiko 36 Kinijos karo lėktuvus. Dar 26 lėktuvai, įskaitant naikintuvus, transporto lėktuvus ir dronus, pastebėti penktadienį po 6.55 val. vietos laiku,  pranešė ministerija. Kinija laiko savarankiškai valdomą demokratinį Taivaną savo teritorija ir ne kartą pareiškė, kad atsiims salą, prireikus ir jėga.

Artima Rusijos sąjungininkė Baltarusija ketvirtadienį oficialiai įstojo į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (SCO) ir tapo dešimtąja Pekino ir Maskvos vadovaujamos regioninės grupės nare. „Baltarusijos Respublika tapo visateise Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos nare“, – socialiniuose tinkluose pranešė viršūnių susitikimo organizatoriai.

  Kazachstano sostinėje Astanoje ketvirtadienį vykstančiame Vidurio Azijos aukščiausiojo lygio susitikime Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino lyderius priešintis išorės kišimuisi, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Rusija praranda įtaką Vidurio Azijos šalyse, kurios kadaise priklausė SSRS. Naujuoju hegemonu čia tampa Kinija, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ). Leidinys atkreipia dėmesį į akivaizdžius šių šalių persiorientavimo iš šiaurės į rytus požymius: Uzbekistano gatvėmis važinėja vis daugiau kiniškų prekės ženklų, o rusiškų „Ladų“ skaičius mažėja. Nors Pekinas ir Maskva deklaruoja susivienijimą menamai Vakarų agresijai prieš jas, užkulisiuose įtampa tarp abiejų diktatūrų išlieka.