Pasak dienraščio, liepos 4 dieną per telefoninį pokalbį ministras Radoslawas Sikorskis papasakojo K. Kelloggui apie Lenkijos konsulato pastato Kyjive apgadinimus, padarytus ankstesnę naktį Rusijos apšaudymo metu.
„Putinas tyčiojasi iš jūsų taikos pastangų“, – sakė R. Sikorskis ir paprašė K. Kelloggo atkurti priešlėktuvinės amunicijos tiekimą Ukrainos kariuomenei.
„Atrodo, kad būtent perspėjimas apie smūgį ambasadai sukėlė didžiausią rezonansą generolui Kelloggui, – rašė „The Telegraph“. – Kaip į atsargą išėjęs trijų žvaigždučių generolas, jis žinojo, kad tai buvo tokio pobūdžio incidentas, dėl kurio karai eskaluojasi ir galiausiai tampa nekontroliuojami.“
Pasak laikraščio, R. Sikorskis atliko „vieną iš lemtingų įsikišimų per Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą“, o šį konkretų pokalbį galima laikyti „pirmuoju iš virtinės įvykių, kuriais prasidėjo D. Trumpo posūkis Ukrainos klausimu“.
Po pokalbio su R. Sikorskiu K. Kelloggas paskambino JAV prezidentui ir informavo jį apie tai, kad Lenkija, NATO sąjungininkė, taip pat tapo Rusijos atakos – didžiausio nuo karo pradžios Kyjivo apšaudymo – auka, rašė „The Telegraph“.
Kaip toliau pranešama, D. Trumpo reakcija buvo „greita“. Jis nurodė Pentagonui atlaisvinti dalį „Patriot“ sistemų, patekusių į laikiną JAV pagalbos Ukrainai įšaldymą, ir liepė K. Kelloggui susisiekti su JAV gynybos sekretoriumi Pitu Hegsethu, kad būtų atnaujintas tiekimas Kyjivui.
Tą pačią dieną D. Trumpas pranešė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad pagaliau padės Kyjivui patenkinti oro gynybos poreikius.
Laikraštis citavo kai kuriuos šaltinius Vašingtone, kurie teigė, kad tai buvo „pirmas kartas, kai ponas Trumpas suprato, kaip svarbu panaudoti Amerikos galią Kyjivui sustiprinti ir kad tai yra potencialus kelias į susitarimą dėl taikos“.
„The Telegraph“ taip pat išsiaiškino, kad liepos pradžioje sandėliuose Lenkijoje buvo laikoma 40 amerikietiškų raketų gaudytuvų, kurias užsakė buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija. Po K. Kelloggo pokalbio su D. Trumpu dvylika iš jų buvo perkeltos į Ukrainą.
Į D. Trumpo sprendimą toliau remti Kyjivą sureagavo ir kai kurie Europos vadovai, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pateikė siūlymą įsigyti „Patriot“ sistemų Ukrainos gynybai sustiprinti.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasiūlė D. Trumpui galimybę, kad Europos sąjungininkės ir Kanada kompensuotų milijardus dolerių už Ukrainai perduotus Amerikoje pagamintus ginklus. Todėl liepos 13 d. M. Rutte ir D. Trumpas paskelbė apie 10 mlrd. dolerių vertės pagalbos Kyjivui programą.
Pagal susitarimą su Berlynu tos pačios savaitės pabaigoje Ukrainą pasiekė oro gynybos sistema „Patriot“ ir daugiau raketų-gaudytuvų. Anksčiau šią savaitę Berlynas paskelbė apie susitarimą su Vašingtonu perduoti Ukrainai dar penkias baterijas, kurias finansuos Vokietija ir Norvegija.
Kartu Šveicarija pareiškė, kad JAV raketų, skirtų šalies gynybai, tiekimas buvo nukreiptas Ukrainai paremti. Bernas 2022 m. užsakė penkias „Patriot“ sistemas, o jų tiekimas turėtų prasidėti 2026 m. ir būti užbaigtas dar po dvejų metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
