Europa

Gali būti atidėtas Ursulos von der Leyen vadovaujamos naujos Europos Komisijos pristatymas. Komisijos atstovas Ericas Mameris penktadienį Briuselyje sakė, kad U. von der Leyen vis dar planuoja antradienį Europos Parlamento viršūnėms Strasbūre pristatyti savo komisarų sąrašą. Tačiau kartu jis pripažino problemas. Komisija turės „pažiūrėti, kaip viskas klostysis toliau“, sakė atstovas.

Europos Komisija (EK) pritarė Finansų ministerijos pateiktam 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programos keitimui, kuriuo atsiveriamos galimybės gynybos ir saugumo pramonės įmonėms gauti finansavimą. Šiam tikslui skirta beveik 160 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, verslas galės gauti tiesiogines ILTE (anksčiau – „Invegos“) teikiamas paskolas bei dotacijas, penktadienį pranešė Finansų ministerija.

Penktadienį Europos Sąjunga (ES) bendrame pareiškime pasmerkė Iraną dėl įtariamo balistinių raketų perdavimo Rusijai, kad panaudotų jas Ukrainoje. 27 valstybės narės pareiškė, kad šis pristatymas kelia „tiesioginę grėsmę Europos saugumui“ ir yra reikšmingas eskalavimas po ankstesnių Irano amunicijos ir bepiločių orlaivių siuntų Rusijai.

Mokslininkai įspėjo, kad šie metai tikriausiai bus karščiausi per visą pasaulio istoriją. Tokia prognozė paskelbta po to, kai Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba („Copernicus“) užfiksavo karščiausią vasarą nuo pat jų matavimų pradžios.

Europos Sąjunga (ES) iš savo sankcijų sąrašo išbraukė mirusio „Wagner“ lyderio Javgenijaus Prigožino motiną Violetą Prigožiną, rašo „Radio Liberty“. Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė turtą ir uždraudė išduoti vizas 2 300 asmenų ir subjektų. Prigožino motina išbraukta iš sankcijų sąrašų ES žingsnis išbraukti V. Prigožiną iš sankcijų sąrašo buvo grindžiamas 2023 m. kovo mėn. priimtu ES Bendrojo Teismo sprendimu.

Didžiosios Britanijos vyriausybė penktadienį atmetė Rusijos kaltinimus šnipinėjimu šešiems jos diplomatams Maskvoje, pavadinusi juos „visiškai nepagrįstais“. „Rusijos saugumo tarnybos (FST) pateikti kaltinimai mūsų darbuotojams yra visiškai nepagrįsti“, – penktadienį sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Vokietijos prokurorai penktadienį pranešė, kad buvo sulaikytas 27 metų siras, kuris, kaip įtariama, planavo islamistų motyvuotą išpuolį prieš šalies karius naudojant mačetes.

Tik trečdalis Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų penktadienį dalyvaus strateginiame susitikime Budapešte. Kiti dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano bičiuliavimosi su Rusija boikotuoja Budapešto rengiamus susitikimus arba ieško kitų priežasčių nedalyvauti. Remiantis dpa atlikta ES valstybių narių apklausa, į dviejų dienų derybas Vengrijos sostinėje atvyks tik devyni finansų ministrai. Drauge su Vengrijos finansų ministru Mihály Varga susitikime dalyvaus dešimt ministrų.

Lenkijoje ruošiamasi itin dideliam kritulių kiekiui, gyventojai perspėjami dėl galimų potvynių. Meteorologai numato, kad kritiškiausia padėtis laukia savaitgalį. Dėl prognozuojamų liūčių Lenkijos žiniasklaidoje skelbiami įvairūs įspėjimai gyventojams, apie prognozes pasisakė ir šalies premjeras Donaldas Tuskas.

Imperializmas užkoduotas Rusijos DNR, visas jos egzistavimas apsiriboja teritorijų užkariavimu ir kitų tautų pavergimu. Suomiams ir lenkams to aiškinti nereikia. Tai penktadienį paskelbtame interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. Jis teigė, kad suomiai nebijo karo su Rusija. „Kalbant apie saugumą, dabar mūsų padėtis yra geriausia per kelis pastaruosius dešimtmečius. Pirma, Suomija turi stiprias ir modernias ginkluotąsias pajėgas.

Mirusio Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno komanda ketvirtadienį apkaltino Rusijos ir Izraelio milijardierių užsakius kovo mėnesį Lietuvoje įvykdytą išpuolį prieš A. Navalno bendražygį Leonidą Volkovą, rašo „Moscow Times“. Kovo 12 d. buvęs A. Navalno sąjungininkas L. Volkovas buvo užpultas savo namų Lietuvoje. Lenkija pranešė, kad dėl šio išpuolio sulaikė tris įtariamuosius, o Lietuva pareiškė įtarianti, kad už išpuolio stovi Rusijos specialiosios tarnybos.

Rusijos saugumo tarnyba FSB penktadienį paskelbė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo ir „grėsmės Rusijos saugumui kėlimo“ buvo panaikinta šešių Jungtinės Karalystės (JK) diplomatų akreditacija. „Atsakydama į daugybę nedraugiškų Londono poelgių, Rusijos užsienio reikalų ministerija (...) panaikino šešių JK ambasados Maskvoje politikos skyriaus darbuotojų akreditaciją“, – pranešime nurodė tarnyba, apkaltindama juos vykdžius ardomąją veiklą ir rinkus žvalgybinius duomenis.

Rusijos ambasadorius ketvirtadienį buvo iškviestas į Italijos užsienio reikalų ministeriją. To priežastis – Maskvos sprendimas paskelbti televizijos kanalo RAI žurnalistės Stefanios Battistini, kuri viena pirmųjų atvyko į Kursko sritį prasidėjus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijai, paiešką. Tai socialiniame tinkle X pranešė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis.

Su Maltos vėliava plaukiojantis krovininis laivas, gabenantis 20 tūkst. tonų amonio nitrato iš Rusijos, buvo pastebėtas netoli karinės bazės NATO narėje Norvegijoje, rašo „Newsweek“. Rugpjūčio 22 d. iš Rusijos šiaurinio Kandalakšos uosto krovinį paėmęs laivas „Ruby“ plaukė į Atlanto vandenyne esančias Kanarų salas Las Palmas, tačiau rugsėjo 3 d., ieškodamas kur sustoti dėl audros, prisišvartavo pramoniniame Tromso uoste Norvegijoje, pranešė Norvegijos portalas „The Barents Observer“. Buvo apgad...

Britai pasipiktinę – atidengta karalienės Elžbietos II skulptūra visai nepanaši į jų monarchę. Šiaurės Airijoje karališkuosiuose soduose pristatyta Elžbietos II, jos vyro princo Filipo ir dviejų korgių skulptūros. Princas ir monarchės numylėtiniai korgiai britams neužkliuvo. Tuo metu pačios karalienės britai neatpažįsta, net jei šalia yra informacinė lentelė.  Prieš 13 metų atidengtas prezidento Algirdo Brazausko antkapio biustas Lietuvoje sukėlė audrą.

Šiaurės Airijoje prieštaringų vertinimų sulaukė nauja karalienės Elžbietos II skulptūra, o vienas suglumęs kritikas pareiškė, kad ji atrodo panašesnė į „senutę, turguje perkančią bulves“, o ne į ilgiausiai valdžiusią Jungtinės Karalystės monarchę. Karalienės, kuri mirė 2022-ųjų rugsėjį būdama 96 metų amžiaus, skulptūra praėjusią savaitę buvo atidengta Antrimo pilies parke.

Į Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros varpinę ruošiamasi sugrąžinti aštuonis varpus, kurių vienas sveria daugiau kaip keturias tonas, likus keliems mėnesiams iki atidarymo po niokojančio 2019 metų gaisro. Gaisro, įvykusio 2019 metų balandžio 15 dieną, padarytą žalą šalinančioms komandoms praėjusių metų liepą teko nuimti varpus nuo šiaurinio  Švč. Dievo Motinos katedros bokšto, kad galėtų užbaigti darbus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, anot žiniasklaidos, taps naujuoju Miuncheno saugumo konferencijos vadovu. Žinių portalo „Politico“ duomenimis, jis šias pareigas pradės eiti po 2025 m. vyksiančio susitikimo. Remiantis pranešimu, nuo 2022 m. Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko pareigas einantis Christophas Heusgenas atsistatydins, o buvęs ilgametis pirmininkas Wolfgangas Ischingeris liks Miuncheno saugumo konferencijos fondo tarybos pirmininku.

Vizito Ukrainoje metu, kalbėdamas apie sekmadienį Latvijoje nukritusį droną, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė rotacinio oro gynybos sistemos modelio svarbą bei prašė partnerių paramos modelio įgyvendinimui. „Madrido ir Vilniaus NATO viršūnių susitikimuose buvo pristatyta rotacinio oro gynybos sistemos modelio idėja, apimanti visą rytinį NATO flangą, įskaitant ir Lietuvą.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį balsavo už tai, kad nuo lapkričio mėnesio šalies keliais būtų uždrausta važinėti Baltarusijoje registruotoms transporto priemonėms – taip siekiama užkirsti kelią Ukrainos priešams išvengti tarptautinių sankcijų. Pareigūnų teigimu, Baltarusija veikia kaip užpakalinės durys, pro kurias iš ES į Rusiją patenka produktai, kuriems taikomos sankcijos, nes jie gali būti oficialiai eksportuojami į Baltarusiją, o tik po to keliauti į didžiąją kaimynę.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad per ateinančius trejus metus planuoja padvigubinti civilinės gynybos biudžetą ir taip pasirengti karo metui. Civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas sakė, kad vyriausybė šių metų civilinei gynybai skirtą biudžetą papildė dar dviem milijardais kronų (175 mln. eurų) ir tikisi, kad iki 2028 metų jis padidės iki 15 mlrd. kronų (1,3 mlrd.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad smarkiai padidins išmokas imigrantams, nusprendusiems išvykti iš šalies, siekdama paskatinti daugiau migrantų rinktis šią galimybę. Nuo 2026 metų imigrantai, savanoriškai grįžtantys į savo gimtąsias šalis, galės gauti iki 350 tūkst. Švedijos kronų (30 tūkst. eurų), t. y. iki 10 tūkst. kronų daugiau nei dabar, sakoma dešiniojo sparno vyriausybės, kurią remia prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų partija, pareiškime.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad jos pirmtako Mario Draghi parengta ataskaita, kurioje raginama imtis didelių reformų ES ekonomikai skatinti, yra „griežta“, bet „teisinga“. „Tai įspūdinga ataskaita, nes joje pateikiama diagnozė, kuri yra griežta, bet, mūsų nuomone, teisinga“, – sakė Ch.

Lenkijoje institucijos ruošiasi ekstremaliam lietui ir potvyniams ateinančiomis dienomis. Dėl prognozuojamo ilgalaikio lietaus Žemutinės Silezijos, Silezijos ir Opolės vaivadijose paskelbtas aukščiausias – 3 – pavojaus laipsnis, pranešė Meteorologijos institutas (IMGW). Vroclavo mieste meras Jacekas Sutrykas sušaukė krizių štabą, nes tikėtina, jog ištvins Oderis. Atsargumo sumetimais atšaukti du savaitgalį planuoti festivaliai. Per Oderio potvynį 1997 m. buvo užlieta trečdalis Vroclavo.

Teigiama, kad Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį per vaizdo pokalbį neva apgavo du apsimetėliai iš Rusijos Vladimiras Kuznecovas ir Aleksejus Stoliarovas. Jie apsimetė buvusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. 24 minutes trukęs pokalbis ketvirtadienį buvo paskelbtas apsimetėlių kanale „Rutube“ – Rusijos vaizdo įrašų dalijimosi platformoje, panašioje į „YouTube“. Vaizdo įraše matyti, kaip Lenkijos politikas ir Rusijos apsimetėliai aptaria pagalbos teikimą Ukrainai.

Norvegija po penkerių metų pertraukos panaikino gynybos prekių eksporto į NATO partnerę Turkiją apribojimus, pranešė Norvegijos užsienio reikalų ministerija. Nuo šiol licencijų eksportuoti į Turkiją gynybos įrangą ir dvejopos paskirties prekes vėl galima prašyti įprasta tvarka, sakoma trečiadienį paskelbtame ministerijos pranešime. Ministerijos teigimu, visos paraiškos licencijoms gauti bus išnagrinėtos individualiai ir nuodugniai.

Naujoji Lenkijos centristų vyriausybė kritikuoja ankstesnės vyriausybės sandorį su Pietų Korėja įsigyti naikintuvų FA-50, nes jie nėra tinkami kovai. Buvusios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybės gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas 2022 m. pasirašė sutartį su Pietų Korėja dėl 48 naikintuvų FA-50 pirkimo, kai Lenkija nusprendė atiduoti Ukrainai savo sovietinių laikų naikintuvus MiG-29, kad padėtų Kyjivui atremti Rusijos puolimą.

„Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šiandien išvyksta į Berlyną pasirašyti sutarties dėl Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo gynybos srityje“, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą. „Išvykstu į Berlyną istoriniam pasirašymui.

Europos Sąjungos (ES) ir JAV piliečiai, norintys atvykti į Jungtinę Karalystę (JK), nuo kitų metų turės kreiptis dėl 10 svarų (11,85 euro) kainuosiančių kelionės leidimų, šaliai įgyvendinant didelius pakeitimus sienų apsaugai sustiprinti, šią savaitę pranešė vyriausybė. Pagal naująsias taisykles, išdėstytas antradienį paskelbtuose vyriausybės dokumentuose, visi į JK atvykstantys lankytojai, kuriems nereikia vizos, turės kreiptis dėl skaitmeninio leidimo atvykti.

Dabartinė JAV viceprezidentė, kandidatė į JAV prezidentus Kamala Harris debatų su Donaldu Trumpu metu užsiminė, kad Rusijos sėkmės Ukrainoje atveju kita šalis, į kurią atsisuktų Vladimiro Putino akys, būtų Lenkija. Šie jos žodžiai sukėlė nemažą audrą tarp lenkų, rašo „AP“. Kamalos Harris žodžiai sukėlė audrą Lenkijoje Debatų metu K. Harris gynė JAV paramą Ukrainai ir ragino ją tęsti. Tačiau D. Trumpas tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar nori, kad Ukraina laimėtų karą.

Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė Kelių eismo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma uždrausti Baltarusijoje registruotas transporto priemones. Pakeitimais nustatyta, kad Baltarusijoje registruotų transporto priemonių, kurios šiuo metu yra Latvijos teritorijoje, iki spalio 31-osios turi nelikti arba jos privalo būti įregistruotos kelių eismui Latvijoje.

Prie Europos Parlamento pastato nukrito Lietuvos vėliava. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė „Politico“ žurnalistas Eddy Wax. „Po itin stipraus vėjo gūsio prie Europos Parlamento nukrito Lietuvos vėliava, kuri šiuo metu tvirtinama“, – trečiadienio vakarą rašė jis. E. Wax taip pat pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti ant turėklų persverta Lietuvos vėliava bei stulpas, ant kurio ji turėtų kabėti.

Ukraina laukia savo Vakarų partnerių  – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.  Turėdami sąjungininkių leidimą, Ukraina galėtų pasiekti nemažai svarbių Rusijos objektų. Pavyzdys – oro bazė, kur treniruojasi rusų pilotai. Visai gali būti, kad Rusija jau pradėjo evakuoti šią bazę, ypač po to, kai rugpjūtį jos sandėliai buvo nukentėję nuo dronų.  Apie tai rašo „The Telegraph“, cituoja UNIAN.

Didžioji Britanija jau apsisprendė leisti Ukrainai naudoti sparnuotąsias raketas  „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos viduje.  Apie tai, remdamiesi šaltiniais Didžiosios Britanijos vyriausybėje, skelbia „The Guardian“.  Vis dėlto pranešama, kad apie tokį sprendimą Didžioji Britanija viešai nepaskelbs per artėjantį JK premjero Keiro Starmerio susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Kremliui artimas politikos analitikas Sergejus Karaganovas paragino Rusiją panaudoti branduolinį ginklą smogti Ukrainos kariams ir raketomis atakuoti Berlyną.  „Atėjo laikas paskelbti, kad turime teisę į bet kokias masines atakas mūsų teritorijoje atsakyti branduoliniu smūgiu.

Vokietija trečiadienį atrėmė kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo teiginius apie šalies energetikos tinklus ir išjuokė jo nepagrįstą teiginį, kad imigrantai valgo amerikiečių naminius gyvūnus. Antradienį vykusių debatų su varžove demokrate Kamala Harris pabaigoje D. Trumpas ėmė kritikuoti, jo teigimu, jos atsisakymą naudoti hidraulinio uolienų ardymo technologijas ir iškastinį kurą.

JAV jau nusprendė panaikinti apribojimus naudoti ATACMS raketas atakuoti Rusijos teritoriją, apie tai trečiadienį kalbėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.  „Greičiausiai visi šie sprendimai jau priimti. Tai galima tvirtinti su didele tikimybe.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijos „šešėliniam laivynui“ – tanklaiviams, kuriais Maskva eksportuoja naftą, apeidama Vakarų embargą, įvestą prasidėjus invazijai į Ukrainą. Ekspertai teigia, kad vadinamasis „vaiduoklių laivynas“, t. y. tanklaiviai, kurių savininkai neaiškūs arba jie neturi tinkamo draudimo, padėjo Kremliui ir toliau eksportuoti naftą, nepaisant eksporto embargo ir naftos kainų apribojimo pasauliniams pardavimams.

Latvijos vyriausybė pratęsė sustiprintą sienos su Baltarusija kontrolę iki metų pabaigos, sakoma antradienį vyriausybės spaudos tarnybos paskelbtame pranešime. Sustiprinta pasienio kontrolė bus vykdoma Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos regionuose, Daugpilyje ir Rėzeknės regiono Kaunatos rajone, sakoma pareiškime.

Dresdene Vokietijos rytuose anksti trečiadienį iš dalies sugriuvo tiltas, bet žmonės nenukentėjo, pranešė gelbėjimo tarnybos. Karolos tilto, jungiančio istorinį Dresdeno senamiestį su kitomis miesto dalimis, maždaug 100 m ilgio atkarpa įkrito į Elbės upę, pranešė miesto ugniagesių komanda. Tilto rajonas buvo uždarytas, laivyba upe negalima, pranešė Dresdeno policija socialiniame tinkle „X“. Gyventojai raginami laikytis atokiau.

Popiežius Pranciškus trečiadienį atskrido į Singapūrą, kur užbaigs kelionę po keturias Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis, surengtą siekiant stiprinti Katalikų Bažnyčios pozicijas daugiausiai gyventojų turinčioje pasaulio dalyje. Pranciškaus lėktuvui nutūpus Čangio tarptautiniame oro uoste, susirinkusios minios mojavo Vatikano ir Singapūro vėliavomis.

Iranas pažadėjo reaguoti į naujas sankcijas, kurias Britanija, Vokietija ir Prancūzija jam įvedė dėl to, kad, jų teigimu, Teheranas nusiuntė raketų Rusijai, kad ši jas panaudotų Ukrainoje. „Šie trijų Europos šalių veiksmai yra priešiškos Vakarų politikos ir ekonominio terorizmo prieš Irano žmones tęsinys, dėl kurio Irano Islamo Respublika imsis atitinkamų ir proporcingų veiksmų“, – vėlai antradienį paskelbtame pareiškime teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Jungtinės Karalystė paskelbė apie naujus paramos paketus Ukrainai. JAV parama apims 717 mln. dolerių paramą Ukrainos ekonomikai.  Šiandienos įvykiai: 23:54 | Belaukiant leidimo: kaip smūgiai Rusijos teritorijoje pakeistų karo eigą Ukraina laukia savo Vakarų partnerių  – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų persvarstyti planą įvesti iki 36 proc. importo muitus kiniškiems elektromobiliams. „Turiu atvirai pasakyti, kad mums visiems, ne tik valstybėms narėms, bet ir Komisijai, reikia persvarstyti savo sprendimą dėl šio klausimo“, – paklaustas apie muitus žurnalistams Šanchajuje sakė P. Sanchezas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock skeptiškai vertina taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl jau pustrečių metų trunkančio karo Ukrainoje nutraukimo. Deja, bet į kiekvieną užsienio pasiūlytą taikos žingsnį „Rusijos pusė atsakė dar didesniu teroru ir dar didesnėmis kančiomis ir kartu dar daugiau mirčių“, sakė politikė Berlyne susitikusi su Indijos kolega Subrahmanyamu Jaishankaru.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį paskyrė buvusią migracijos ministrę Marię Malmer Stenergard naująja šalies užsienio reikalų ministre, praėjus savaitei po netikėto jos pirmtako atsistatydinimo. 43-jų M. M. Stenergard neturi tarptautinės diplomatijos patirties, tačiau atliko svarbų vaidmenį derybose dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos reformos 2023-ųjų birželį, Švedijai rotacijos tvarka pirmininkaujant blokui.

Iš Jungtinės Karalystės kalėjimų antradienį anksčiau laiko paleidžiama tūkstančiai kalinių, vyriausybei siekiant sumažinti kalinimo įstaigų perpildymą. Neseniai paskelbti duomenys parodė, kad Anglijos ir Velso kalėjimuose kalinių skaičius yra didžiausias per visą istoriją. Tačiau nerimaudama dėl paleistų kalinių pakartotinio nusikalstamumo, vyriausybė tvirtino, kad jokie smurtautojai negalės būti paleisti anksčiau laiko.

Vėžiu susirgusi Velso princesė Keitė Middleton skelbia baigusi chemoterapijos kursą. Karališkoji šeima svarbią žinią skelbia gana neįprasta forma – platina jautrų vaizdo įrašą, kuriame princesė su trimis savo vaikais leidžia laiką gamtoje, ir dalijasi savo išgyvenimais kovojant su klastinga liga. Būsimi Didžiosios Britanijos sosto įpėdiniai žaismingai žvelgia į kamerą – šiltą vaizdo įrašą internete skelbia karališkoji šeima.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį nepriimtinu pavadino kaimyninės Vokietijos sprendimą sugriežtinti sienų kontrolę siekiant pažaboti nelegalią migraciją. „Artimiausiomis valandomis kreipsimės į kitas šalis, kurias paveikė Berlyno sprendimai, dėl skubių konsultacijų (...) Tokie veiksmai Lenkijos požiūriu yra nepriimtini“, – sakė jis per televizijos transliuotą renginį Varšuvoje.