Europa

Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Rusija ne tik pažeidė Estijos oro erdvę, bet ir, komentuodama šį incidentą, akivaizdžiai melavo. Užsienio reikalų ministras paragino tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų daugiau nei trejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą, taip pat jos keliamą grėsmę taikai ir saugumui.

Tiesiogiai kreipdamasis į Rusijos vyriausybę, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad jos lėktuvai bus numušti.  „Jei kita raketa ar orlaivis be leidimo, tyčia ar per klaidą, įskris į mūsų erdvę ir bus numuštas, o nuolaužos nukris NATO teritorijoje, būkite malonūs čia atėję nedejuoti. Jūs buvote įspėti“, – sakė R. Sikorskis.  Pastarosiomis savaitėmis NATO sąjungininkės pareiškė didėjantį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdytų jų oro erdvės pažeidimų.

Danijos policija antradienį sakė nežinanti, kas yra atsakingas už dronų skraidymą virš Kopenhagos oro uosto, tačiau nurodė, kad tai turėjo būti nusimanantis veikėjas. „Skaičius, dydis, skraidymo modeliai, laikas virš oro uosto. Drauge visa tai (...) rodytų, kad (veikė) pajėgus veikėjas. Kuris pajėgus veikėjas, nežinau“, – reporteriams sakė policijos inspektorius Jensas Jespersenas.

Antradienį Kopenhagos ir Oslo oro uostai atnaujino veiklą, praėjus kelioms valandoms, kai neatpažinti dronai jų oro erdvėje sutrikdė skrydžius ir keliones, pranešė policija. Danijos sostinės Kopenhagos policija pranešė, kad keli dideli dronai, pirmadienio vakarą pastebėti virš oro uosto ir ten skraidę kelias valandas, galiausiai patys nuskrido.  „Dronai dingo ir oro uostas vėl atidarytas“, – žurnalistams sakė policijos inspektoriaus pavaduotojas Jakobas Hansenas.

Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį patvirtino, kad gins NATO teritoriją nuo įsibrovimų, Rusijai pakartotinai pažeidus Europos NATO narių oro erdvę.  „Jungtinės Valstijos remia mūsų NATO sąjungininkes šių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Jungtinėse Tautose oficialiai pripažino Palestinos valstybę. Kalbėdamas viršūnių susitikime, kuriame nedalyvavo Izraelis ir JAV, E. Macronas paragino nutraukti karą ir užtikrinti taiką Gazos Ruože. „Atėjo taikos metas – liko vos keli žingsniai iki momento, kai jos nebeįmanoma bus pasiekti,“ – kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją sakė Prancūzijos prezidentas.

Albanija praėjusią savaitę paskelbė, kad dirbtinio intelekto (DI) sukurta ministrė perims naują viešųjų pirkimų portfelį, tačiau šis sprendimas sukėlė rimtų techninių, politinių ir etinių klausimų.  Botas, pavadintas Diella, vadinama pirma pasaulyje DI sukurta ministre.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė tirianti galimą „politinį motyvą“ po to, kai geležinkelio ruože tarp Kelno ir Diuseldorfo buvo nupjauti kabeliai.  Po incidento Vokietija paskelbė aukšto pavojaus lygį dėl sabotažo iš Rusijos ir kitų šalių. Kelno policija pranešė, kad kabeliai buvo nupjauti naktį, dėl ko regione smarkiai sutriko elektros tiekimas, pridurdama, kad „šiuo metu negalima atmesti politinio motyvo“. Pasak policijos, kabeliai buvo nupjauti ankstų rytą Leverkuzeno vietovėje.

Naujasis Vašingtono pasiuntinys Jungtinėse Tautose (JT) pirmadienį per skubų posėdį, sušauktą dėl praėjusį penktadienį Rusijos įvykdyto Estijos oro erdvės pažeidimo, pažadėjo „ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“. „Kaip sakėme prieš devynias dienas, Jungtinės Valstijos palaiko savo NATO sąjungininkes, susiduriančias su jų oro erdvės pažeidimais.

Europos Sąjunga (ES) gynybai vidutiniškai turėtų skirti po 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet ir tokiu būdu per dešimtmetį išleisti apie 2 trln. eurų, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius. Jis priminė, kad NATO šalys įsipareigojo iki 2030 m. skirti po 5 proc. savo BVP – iš jų 3,5 proc. tiesiogiai gynybai, dar 1,5 proc. – susijusioms reikmėms.

Reaguodamas į tai, kad Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės pripažino Palestiną, Izraelis negali imti plėsti savo gyvenviečių Vakarų Krante, pareiškė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper. Ji tvirtino, kad sprendimu pripažinti Palestiną siekiama padidinti saugumą, pasiliekant galimybę siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo.

Jauno vaikino, žuvusio 2023-aisiais įvykusioje didžiausioje Graikijos traukinių tragedijoje, tėvas ėmėsi bado streiko dėl to, kad vyriausybė atsisakė atlikti plataus masto palaikų tyrimą. Panosas Ruci, kurio 22 metų sūnus Denisas žuvo avarijoje, nuo rugsėjo 15 dienos protestuoja prie parlamento ir atsisako valgyti dėl to, kad prokurorai neleido ekshumuoti jo sūnaus kūno.

Pernai Švedijoje, ekspertų duomenimis, visiškai ištirpo ir visiems laikams dingo aštuoni ledynai.  Šie ledynai „neatsigaus per mūsų gyvenimą, ypač – jei tęsis globalus klimato šilimas“, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė tyrimų stoties „Tarfala“, esančios pačioje Švedijos šiaurėje, vadovė Nina Kirchner.

Slaptas Rusijos finansuojamas tinklas bando sutrukdyti artėjančius demokratinius rinkimus Moldovoje, rodo BBC atliktas tyrimas. Pasitelkę slaptą žurnalistę, BBC nustatė, kad tinklas žadėjo užmokestį asmenims, kurie iki rugsėjo 28 d. parlamento rinkimų skelbs prorusišką propagandą ir melagingas naujienas, menkinančias Moldovos proeuropietišką valdančiąją partiją.

NATO narė Lenkija žada nedvejodama numušti objektus, kurie pažeidžia jos oro erdvę ir kelia jai grėsmę, o mažiau aiškiose situacijose laikytis atsargesnio požiūrio, šalies premjero pirmadienį išsakytus teiginius cituoja lenkų naujienų portalas „TVP World“. Estijos teigimu, trys Rusijos naikintuvai penktadienį pažeidė jos oro erdvę, o tai sustiprino NATO lyderių įsitikinimą, kad Maskva bando išbandyti aljanso pasirengimą ir ryžtą, todėl pasigirsta raginimų imtis griežtų atsakomųjų priemonių.

Lenkija ir jos sąjungininkai turėtų apsvarstyti galimybę įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ po to, kai beveik dvi dešimtys Rusijos dronų įsibrovė į Lenkijos oro erdvę. Kad juos numuštų, Lenkija ir Nyderlandai pakėlė savo naikintuvus, naudodami brangias aviacijos raketas. R. Sikorskis mano, kad dabar verta pasinaudoti Ukrainos patirtimi kovojant su dronais.

Prancūzų dviratininkas, kuris dėl įtariamo neteisėto sienos kirtimo jau beveik tris savaites praleido Rusijos kalėjime, apskundė savo kalinimą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatė. 44 metų Sofiane'as Sehili rugsėjo pradžioje buvo sulaikytas prie Rusijos ir Kinijos sienos, kai bandė pasiekti greičiausios kelionės dviračiu iš Lisabonos į Vladivostoką rekordą.

Prancūzijai ketinant pripažinti Palestinos valstybę, daugiau kaip 20 merų pirmadienį ant savo rotušių iškėlė Palestinos vėliavas. Prancūzijos socialistų lyderis Olivier‘is Faure, parėmęs šį gestą, dalyvavo ceremonijoje Paryžiaus Sen Deni priemiestyje, per kurią, aidint plojimams, ant rotušės tarp Prancūzijos ir ES vėliavų suplevėsavo Palestinos vėliava. Vidaus reikalų ministras konservatorius Bruno Retailleau pagrasino sankcijomis merams, kurie dalyvaus akcijoje.

NATO ambasadoriai antradienį surengs pokalbius dėl Rusijos naikintuvų įvykdyto Estijos oro erdvės pažeidimo, Talinui sušaukus skubias konsultacijas pagal Aljanso steigimo sutarties ketvirtąjį straipsnį.  NATO pakėlė naikintuvus, kai penktadienį trys Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė Estijos oro erdvę ir joje išbuvo apie 12 minučių. Estija tai pavadino nauja pavojinga provokacijas, Maskva tai neigė.

Pirmadienį prasidedant Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai, Prancūzija bei kitos valstybės ruošiasi viešai pripažinti Palestinos valstybingumą, nepaisant rizikos užsitraukti Izraelio rūstybę. Sekmadienį Palestiną pripažino Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija, o tai kelia diplomatinį spaudimą Izraeliui, tęsiančiam karą Gazos Ruože. Konfliktas jau kainavo dešimtis tūkstančių gyvybių bei sulaukė viešo pasmerkimo iš sąjungininkų.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas tikisi plataus solidarumo su Estija JT Saugumo Taryboje dėl Rusijos naikintuvų įvykdyto Estijos oro erdvės pažeidimo. Estijoje prašymu sušauktame skubiame posėdyje bus pareikšta, kad tokios Rusijos akcijos yra nepriimtinos ir „kad bus padarinių, jei bus daugiau pažeidimų“, sakė ministras Berlyne prieš išvykdamas į JT generalinius debatus Niujorke. J. Wadephulas teigė tikįs, kad didelė dalis Saugumo Tarybos narių bus Estijos pusėje.

Nors šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Latvijai ar NATO nėra, negalima atmesti provokacijų, sabotažo ir incidentų eskalacijos galimybės, pirmadienį Latvijos naujienų agentūrai LETA duotame interviu sakė šalies gynybos ministras Andris Sprūds. Ministro teigimu, šiuo metu Rusija yra pasirengusi eskalacijai. A. Sprūds pabrėžė, kad savo brutalumą Rusija parodė Ukrainoje.

Budapešte sekmadienį kelios dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš premjero Viktoro Orbano išlaidas informacinėms kampanijoms bei kaltino jį klaidinant rinkėjus ir kurstant neapykantą dėl politinės naudos. Nuo sugrįžimo į valdžią 2010-aisiais nacionalistų lyderis nuolat rengė didžiules informacines kampanijas, kiekvienais metais kainavusias milijonus mokesčių mokėtojų pinigų.

Paryžiaus Pompidu centras – vienas garsiausių pasaulyje moderniųjų pastatų, kuriame saugoma viena reikšmingiausių pasaulyje modernaus meno kolekcijų – pirmadienį penkeriems metams uždaromas lankytojams dėl didelio masto remonto, manoma, kainuosiančio beveik pusę milijardo eurų.  Muziejus, garsėjantis įvairiaspalviu eksterjeru ir atvirais vamzdynais bei eskalatoriais, kasmet pritraukia milijonus lankytojų, kurie grožisi tiek architektūra, tiek menu.

Po penktadienio vakarą įvykusios kibernetinės atakos kai kurių Europos oro uostų darbas pirmadienį ir toliau buvo sutrikęs, labiausiai paveiktas Berlyno oro uostas.  Pagrindiniame Berlyno oro uoste (BER) laukiama maždaug 95 tūkst. keleivių, gerokai daugiau nei įprastai pirmadienį, kai keleivių būna 75 tūkst.–85 tūkst., sakė atstovas ir pridūrė, kad papildoma įtampa kyla dėl tūkstančių grįžtančių maratono bėgikų.

Europos Sąjungos (ES) narė Portugalija oficialiai pripažino Palestinos valstybę, sekmadienį paskelbė užsienio reikalų ministras Paulo Rangelis. Prieš tai tą patį padarė Didžioji Britanija, Kanada ir Australija. P. Rangelis sakė, kad premjero Luíso Montenegro centro dešiniųjų vyriausybė priėmė sprendimą esant plačiam Portugalijos parlamento partijų sutarimui.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad po rugsėjo 10-osios Rusijos dronų atakos prieš Lenkiją NATO pademonstravo ryžtą ir vienybę, o Maskva „pralaimėjo šį susidūrimą“. Po incidento svarstoma uždaryti oro erdvę virš vakarų Ukrainos, stiprinti priešdroninę gynybą ir plėsti bendradarbiavimą su Kyjivu. „Nuomonė krypsta šios idėjos link“, – sako Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis, komentuodamas NATO sprendimą uždaryti oro erdvę virš vakarų Ukrainos.

Olandijoje jaunos aktyvistės suorganizuotas protestas prieš šalies migracijos politiką staiga virto riaušėmis. Hagos policija skelbia areštavusi apie 30 smurtautojų, kai tūkstantinė minia ėmė blokuoti greitkelį ir pulti policijos pareigūnus. Vos iš autobusiuko išlipus riaušių policijos pareigūnams, į juos skrieja akmenys, o tuoj ir puola įsiutusi riaušininkų gauja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę. Paklaustas, ar padėtų ginti Europos Sąjungai (ES) priklausančias šalis, jei Rusija išplėstų karo veiksmus, D. Trumpas žurnalistams atsakė: „Taip, padėčiau. Padėčiau.“ Trys Rusijos MiG-31 naikintuvai penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos.

Didėjant geopolitinei įtampai ir išaugus branduolinės grėsmės baimei, vis daugiau europiečių domisi privačiais bunkeriais. Nors Šaltojo karo laikų slėptuvės daugelyje šalių apleistos, privačių prieglobsčių rinka klesti – už milijoną eurų galima įsigyti požeminį „namą“ su televizoriumi, virtuve ir net ašarinių dujų sistema. Europos Šaltojo karo laikų bunkeriai daugiausia buvo išmontuoti.

Ispanijos pakrančių apsaugos tarnyba sekmadienį išgelbėjo visus 11 Prancūzijos žvejybos laivo įgulos narius, kai prie šalies Šiaurės vakarų pakrantės laivą pradėjo semti vanduo, pranešė pareigūnai. Pakrančių apsaugos tarnyba socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad laivas „Ray Primero“ ankstų sekmadienio rytą, maždaug už 16 km nuo Ispanijos Galisijos regiono pakrantės, išsiuntė pranešimą apie nevaldomą potvynį ir kad įgula gelbėjimosi plaustu palieka laivą.

Vienas Lenkijos viešbučių tinklas pradeda premijų programą, kad paskatintų savo svečius susilaukti vaikų.  „Arche“ grupė, kuriai visoje šalyje priklauso 23 viešbučiai, savo portale apgailestauja, kad jau 12 metų Lenkijoje mažėja gimstamumas. Todėl, siekdama padidinti gimimų skaičių šalyje, „Arche“ žada poroms „nemokamą šeimos šventę“, pavyzdžiui, krikštynas, jei jos įrodys, kad jų atžalos gimimas susijęs su viešnage viename tinklo viešbučių.

Netrukus po to, kai atsisveikino su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, britų karalius Karolis III šią savaitę susitiko su dar viena ypatinga asmenybe – Ethel Caterham, kuri tikriausiai yra seniausias pasaulio žmogus. Pasak naujienų agentūros AP, monarchas 116 metų senolę ketvirtadienį aplankė senelių globos namuose Laitvoteryje Anglijos  Surėjaus grafystėje.

Europos oro uostai sekmadienį pradėjo atnaujinti veiklą po kibernetinės atakos, nukreiptos prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją, dėl kurios per pastarąsias dvi dienas buvo atšaukti arba vėlavo skrydžiai. Nors Briuselio oro uostas pranešė, kad beveik penktadalis sekmadienio numatytų skrydžių buvo atšaukti, kiti nukentėję oro uostai teigė, kad jų tvarkaraščiai grįžta į įprastas vėžes.

 Prancūzijos senatorius, kaltinamas parlamentarės apsvaiginimu, siekiant ja pasinaudoti, kitą mėnesį atsistatydins, šeštadienį pareiškė jis pats, nors jo kaltintoja teigė, kad toks pavėluotas jo pasitraukimas kelia jai pasišlykštėjimą.  67-erių Joelis Guerriau teisiamas už tai, kad 2023-iųjų lapkritį Nacionalinės Asamblėjos deputatei Sandrine Josso pasiūlė šampano taurę, į kurią buvo įmaišyta ekstazio.

Estų užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba kitą savaitę surengs skubų posėdį dėl trijų Rusijos naikintuvų įsiveržimo į Estijos oro erdvę. Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos. Europos Sąjunga (ES) ir NATO apkaltino Maskvą nauja „labai pavojinga provokacija“, tačiau Maskva tai neigė.

Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris sekmadienį paskelbs sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo pripažinimo, pranešė užsienio reikalų ministras Davidas Lammy.  K. Starmeris liepą pareiškė, kad JK pripažins palestiniečių valstybingumą, jeigu Izraelis nesiims esminių veiksmų, įskaitant susitarimą dėl paliaubų Gazos Ruože. „Ministras pirmininkas vėliau šiandien išdėstys poziciją ir nuspręs, ar šios sąlygos buvo įvykdytos“, – britų transliuotojui BBC sakė D. Lammy.

Vengrijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareikalavo, kad Europos Sąjunga (ES) pasektų JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu ir paskelbtų antifašistinį judėjimą „Antifa“ teroristine grupuote.

Rusijai pakartotinai pažeidus oro erdvę, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino stiprinti Europos savarankiškumą saugumo klausimais. Interviu keliems laikraščiams, įskaitant Vokietijos „Welt am Sonntag“, ji sakė: „Incidentai, ypač Lenkijoje, yra labai rimti. NATO turi likti mūsų kolektyvinė gynybos pagrindas. Tačiau mums reikia ir daug stipresnio Europos ramsčio.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras tinkama pavadino savo šalies ir NATO reakciją į Rusios įvykdytą jos oro erdvės pažeidimą. Incidentas parodė, kad NATO oro gynyba veikia efektyviai ir gerai ir kad yra pasirengimas, esant reikalui, panaudoti jėgą, sakė jis šeštadienį po susitikimo parlamente Taline. Čia į neeilinį posėdį buvo susirinkę Nacionalinis gynybos bei Užsienio reikalų komitetai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ruoštis naujam agresijos etapui – ekspertai įspėja, kad artimiausiais metais pavojus gali grėsti Europos Sąjungos šalims. Analitikų teigimu, Baltijos regionas išlieka itin pažeidžiamas, o Kremliaus planai gali tapti iššūkiu visam NATO Aljansui. Ekspertai įspėja, kad V. Putino valdoma Rusija gali ruoštis per artimiausius penkerius metus pulti NATO. Strategiškai svarbios geografinės teritorijos gali tapti konflikto epicentru.

Šeštadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad Europos Sąjunga pasektų JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu ir priskirtų antifašistinį judėjimą „Antifa“ „teroristinėms“ grupuotėms.

Estijos oro erdvę penktadienį pažeidę Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų signalus, šeštadienį pareiškė Estijos aukšto rango karinis pareigūnas. Šis įsibrovimas į Estijos oro erdvę, kuris tęsėsi 12 minučių, buvo naujausias Aljanso gebėjimo reaguoti į Rusijos oro grėsmes išbandymas po to, kai rugsėjo 10-ąją į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų.

NATO stebėjimo orlaivyje, skrendančiame maždaug 10 000 metrų aukštyje virš rytų Lenkijos, karinių oro pajėgų karininkai iš šešių šalių stebėjo ekranus, ieškodami ženklų, kad Rusijos orlaiviai pažeidžia aljanso sienas. Tokia grėsmė iškilo penktadienį, kai du Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, į ją įskridę 12 minučių, priversdami NATO skubiai pakelti naikintuvus ir sukeldami sumaištį visoje Europoje. Dabar dangus atrodė ramesnis, bet įgula išliko budri.

Vokietijos vyriausybė planuoja suteikti skubią finansinę pagalbą finansinių sunkumų patiriančiai Palestinos savivaldai (PA) Vakarų Krante, pareiškė šalies plėtros ministrė Reem Alabali Radovan. „Palestiniečių teritorijos išgyvena kritinį lūžio tašką, nuo kurio priklausys, ar ateityje bus ką pripažinti“, – šeštadienį laikraštis „Tagesspiegel“ citavo R. Alabali Radovan.

Praėjus devyniems mėnesiams po to, kai Paryžiaus Dievo motinos katedra po rekonstrukcijos vėl atvėrė duris, šeštadienį visuomenei atidaryti du gotikiniai bokštai. Bokštai buvo nuodugniai atnaujinti ir dabar juose įrengti 20 tonų sveriantys dvigubi spiraliniai laiptai iš ąžuolo masyvo, kurie pietiniame bokšte kyla daugiau kaip 21 metro aukštį. Laiptų viršuje lankytojai pirmą kartą gali iš arti pamatyti garsiuosius varpus Emanuelį ir Mariją.

Dėl kibernetinės atakos, nukreiptos prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją, sutriko kelių didžiųjų Europos oro uostų veikla, todėl vėluoja ir buvo atšaukti skrydžiai, šeštadienį pranešė pareigūnai. „Rugsėjo 19-ąją, penktadienio vakarą, buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją, turėjusi įtakos keliems Europos oro uostams, įskaitant Briuselio oro uostą“ – teigiama šio pareiškime.

Portugalija sekmadienį oficialiai pripažins Palestinos valstybę, penktadienį pranešė portugalų Užsienio reikalų ministerija prieš Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdį, kuriame maždaug 10 kitų šalių ketina pasekti Lisabonos pavyzdžiu. Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Prancūzija yra tarp Vakarų valstybių, planuojančių pripažinti Palestinos valstybę per Generalinę Asamblėją, kuri vyksta Izraeliui tęsiant kampaniją prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Amerika šildo santykius su Aliaksandru Lukašenka – Donaldas Trumpas A. Lukašenkai rašo asmeninius sveikinimus ir laiškus, panaikino sankcijas baltarusių aviakompanijai. Jo pasiuntinys žada, kad tai – dar ne pabaiga ir prognozuoja, kad sankcijas su laiku Minskui panaikins ir europiečiai. Tad klausimas, ką tai reiškia Lietuvai? Mūsų užsienio politikos strategijoje numatyti priešingi tikslai – spausti A. Lukašenkos režimą ir didinti tarptautinę Minsko izoliaciją.