„Nuomonė krypsta šios idėjos link“, – sako Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis, komentuodamas NATO sprendimą uždaryti oro erdvę virš vakarų Ukrainos.
Rusija beveik nesulaukė jokių pasekmių po įžūlaus rugsėjo 10 d. išpuolio prieš Lenkiją, tačiau šalies užsienio reikalų ministras R. Sikorskis optimistiškai vertina NATO reakciją ir tai, kaip situacija vystėsi nuo to laiko.
„Manau, kad Rusija pralaimėjo šį susidūrimą“, – sakė R. Sikorskis interviu laikraščiui „Kyiv Independent“.
Lenkija numušė tik 4 iš 19 dronų, įskridusių į jos oro erdvę, o vienas jų nukrito beveik 400 km į vakarus nuo Ukrainos sienos.
Šis išpuolis privertė NATO sąjungininkus pakelti į orą milijonus kainuojančius naikintuvus tam, kad būtų numušti vos kelių tūkstančių vertės dronai.
Varšuva oficialiai kreipėsi dėl konsultacijų pagal NATO sutarties 4 straipsnį, leidžiantį šalims narėms prašyti sąjungininkų diskusijų, jei jos mano, kad kyla grėsmė jų saugumui.
Tačiau ši situacija neatitiko 5 straipsnio sąlygų, kuris numato, kad ataka prieš vieną narę laikoma ataka prieš visas ir įpareigoja suteikti pagalbą.
Rugsėjo 12 d. NATO paskelbė apie naują atgrasymo operaciją „Eastern Sentry“. Vis dėlto R. Sikorskis pabrėžė, kad Rusija nesulauks atsako už ataką prieš NATO narę, „nes buvo padaryta tik nedidelė materialinė žala ir niekas nežuvo“.
„Rusija pavojingai artėja prie šios ribos“
Paklaustas, ar civilių aukos arba išpuolis prieš Žešuvo oro uostą, svarbų logistikos centrą sąjungininkų pagalbai Ukrainai, galėtų paskatinti taikyti 5 straipsnį, ministras pritarė ir pridūrė: „Rusija pavojingai artėja prie šios ribos.“
„Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai spėlioja, kad kai kurių dronų trajektorija galėjo būti nukreipta į Žešuvą – pagrindinį oro uostą, per kurį į Ukrainą gabenama įranga“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Mūsų pirmoji pareiga – apsaugoti centrą nuo Rusijos sabotažo, šnipinėjimo ir tiesioginių atakų. Esame atsakingi už šios sudėtingos logistikos operacijos koordinavimą.“
Ministras sutiko, kad Rusijos išpuolis buvo bandymas patikrinti NATO gynybos pasirengimą ir organizacijos įsipareigojimą ginti rytinį flangą.
Nors R. Sikorskis teigė, kad Lenkijos atsakas buvo sėkmingas, jis pripažino, jog šalis turi geriau pasirengti panašiems incidentams, kurie gali pasikartoti.
Grėsmė iš Rusijos dronų išryškėjo dar labiau vos po kelių valandų, kai vienas jų pažeidė Rumunijos oro erdvę.
Ukraina pasiūlė Lenkijai padėti stiprinti elektroninės kovos ir dronų perėmimo pajėgumus. Ukraina daugiausia remiasi pigesne įranga, o raketų gynybai naudoja brangius naikintuvus ir oro gynybos sistemas, todėl gali pasidalyti patirtimi, kaip efektyviau neutralizuoti bepiločius.
Rugsėjo 12 d. Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad Ukrainos ir Lenkijos specialistai kartu treniruosis naudoti dronų ir priešdroninių sistemų technologijas Lenkijos teritorijoje. Abi šalys taip pat derasi dėl glaudesnio bendradarbiavimo šioje srityje.
„Tai dar vienas dalykas, kurį (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas pasiekė šiuo puolimu. Mūsų visuomenė dabar reikalauja, ir teisingai, glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina, nes jūsų šalis turi naujausią patirtį ir moderniausius ginklus kovai su Rusijos dronais“, – sakė R. Sikorskis.
Ir pridūrė: „Taigi, taip, Putinas galbūt net paspartino Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą ginklų gamybos srityje.“
Sikorskis pirmiausia susisiekė su Ukrainos užsienio reikalų ministru
Pasak ministro, po šios atakos gali būti atnaujintos diskusijos dėl dalies Ukrainos oro erdvės uždarymo pasitelkiant NATO dislokuotą oro gynybą.
„Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha buvo pirmasis, su kuriuo susisiekiau prasidėjus Rusijos atakai prieš Lenkiją. Jis dar kartą patvirtino Ukrainos siūlymą, ir manau, kad Putinas savo veiksmais galbūt paskatino šią idėją, nes mes kartu valdome savo erdvę, o nuomonė krypsta jos link“, – sakė R. Sikorskis.
Paklaustas, ar po Rusijos atakos prieš Lenkiją ir NATO reakcijos rytinio flango šalys jaučiasi saugesnės, jis atsakė teigiamai: „Manau, kad parodėme Rusijai, jog NATO yra pasirengusi ir vieninga.“
Tuo tarpu JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai buvo kur kas mažiau užtikrinantys.
Per rugsėjo 12 d. interviu „Fox News“, paklaustas apie Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją, D. Trumpas pareiškė, kad „nieko negins“.
R. Sikorskis pritarė D. Trumpo raginimui atsisakyti rusiškos energijos importo, paminėdamas Vengriją kaip vieną pagrindinių rusiškos naftos tiekimo rėmėjų ES. Tačiau dėl Kinijos sankcijų jis buvo atsargesnis: „Turėtume taikyti sankcijas agresoriui, o agresorius yra Rusijos Federacija. Europoje jau įvedėme 18 sankcijų paketų, dirbame prie 19-ojo. Tai sprendimas, kurį turime priimti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
