Europa

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad dėl kilusios gilios koalicijos krizės jis sieks sausio mėnesį surengti balsavimą dėl pasitikėjimo, kuris galėtų atverti kelią pirmalaikiams rinkimams. Jis sakė, kad planuoja „prašyti balsavimo dėl pasitikėjimo, kad parlamentas galėtų dėl jo balsuoti sausio 15 dieną. Taip parlamento nariai galės nuspręsti, ar atverti kelią pirmalaikiams rinkimams“, kurie galėtų būti surengti iki kovo pabaigos.

Trečiadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Moldovos ambasadorius Lilianas Darii. Jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl neva nedraugiškų ir diskriminacinių oficialiojo Kišiniovo veiksmų rinkimų stebėtojų iš Rusijos atžvilgiu.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasakė, kad išrinkus Donaldą Trumpą JAV prezidentu kyla grėsmė, kad Vašingtonas nustos vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą Ukrainai. U. Kristerssonas trečiadienį ryte socialiniame tinkle „X“ pasveikino D. Trumpą su pergale. Jis rašė, kad laukia galimybės „dirbti kartu ir tęsti puikius JAV ir Švedijos – draugių ir sąjungininkių – santykius“, – rašė jis.

Dauguma žmonių bijo gauti laišką iš mokesčių inspekcijos. Tik pagalvokite apie vokietį, kuris gavo net 1700 tokių laiškų. Vietos laikraštis pranešė, kad įvykus administracinei klaidai, vertai Franzo Kafkos romano puslapių, prie šio žmogaus namų durų atkeliavo visas kalnas mokestinės korespondencijos, sukrautos į dešimt dėžių. Vokietijos finansų ministerija trečiadienį atsiprašė už „techninę klaidą“, gerokai nustebinusią vyrą iš Kvikborno miestelio Šiaurės Vokietijoje.

Serbijoje po protesto dėl šiaurinėje traukinių stotyje įvykusios stogo griūties, per kurią žuvo 14 žmonių, sulaikyti devyni asmenys, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Sulaikytiesiems pateikti kaltinimai dėl smurtinio elgesio, turto niokojimo, viešo pavojaus sukėlimo ir policijos užpuolimo, sakoma prokurorų pareiškime. Jame teigiama, kad pareigūnai stengiasi nustatyti daugiau asmenų, dalyvavusių antradienio vakaro incidentuose.

Latvija gynybai skiria 3,45 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukštas rodiklis palyginti su kitomis NATO šalimis, pareiškė trečiadienį po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi premjerė Evika Siliņa. Ministrė pirmininkė paragino ir kitas Europos šalis sekti Latvijos pavyzdžiu, pripažindama, kad toks pasirinkimas ne visada lengvas, nes gynybos išlaidos yra būtinos, ir visada reikia laužyti galvą, kur rasti reikiamų lėšų.

Keliolikos Europos šalių parlamentarai trečiadienį paragino sudaryti tarptautinę komisiją rinkimų pažeidimams Sakartvele tirti, Europos Sąjunga (ES) raginama taikyti sankcijas Pietų Kaukazo šalies pareigūnams ir politiniams lyderiams, siūloma peržiūrėti bevizį režimą. „Dėl įtarimų rimtumo šiuos rinkimus ir visus pažeidimus, apie kuriuos pranešta rinkimų metu ir priešrinkiminiu laikotarpiu, galėtų nagrinėti ir tirti tik nepriklausomi tarptautiniai tyrėjai“, – nurodoma dokumente.

 Trečiadienį į gynybos ir kosmoso eurokomisarus Lietuvos siūlomas Andrius Kubilius Briuselyje atsakys į europarlamentarų užduotus klausimus. Tris valandas truksiančių klausymų metu bus vertinama ne tik A. Kubiliaus patirtis, kompetencijos, bet ir jam siūlomo portfelio tinkamumas. Dėl Lietuvos deleguoto eurokomisaro kandidatūros spręs du pagrindiniai komitetai – Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos.

Daugiau nei 500 žmonių savanoriškai užsiregistravo į Lenkijoje kuriamą Ukrainos legioną. Kariniai mokymai vienoje iš Lenkijos mokymo vietų turėtų prasidėti iki šių metų pabaigos, antradienį pranešė „Ukrinform“. „Daugiausia sulaukiama paraiškų iš Ukrainos piliečių, gyvenančių Lenkijoje ir Čekijoje, tačiau turime pretendentų iš geografiškai tolimesnių regionų, tokių kaip Didžioji Britanija, Airija, netgi JAV ir Kanada“, – sakė verbavimo centro, veikiančio Ukrainos konsulate Liubline, Rytų Lenkijo...

Antradienį Vakarų Prancūzijoje „Michelin“ darbuotojai degino padangas ir grasino surengti streiką po to, kai bendrovė pranešė iki 2026 m. pradžios uždarysianti dvi gamyklas. Tokio sprendimo priežastis – mažėjantys pardavimai.

Pasaulio lyderiai –kitą savaitę rinksis į Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybas, vyksiančias praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento rinkimų, kurie gali sukrėsti pasaulio pastangas apriboti pavojingą klimato atšilimą. Azerbaidžane vyksiančioje konferencijoje COP29 valstybės turėtų susitarti, kiek lėšų besivystančioms šalims turėtų būti surinkta kovai su klimato kaita.

Švedijos teismas antradienį skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę švedų ir danų dešiniojo sparno aktyvistui už etninės neapykantos kurstymą per du 2022 metų protestus, tarp kurių buvo ir Korano deginimas. Rasmusas Paludanas išprovokavo riaušes Švedijoje 2022 metais, kai išvyko į turą po šalį ir viešai sudegino kelias Korano kopijas.

Ispanija per tris dienas padvigubino karių ir policininkų pajėgas pražūtingų potvynių epicentre, antradienį sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Šiuo metu rytiniame Valensijos regione, kur žuvo beveik visos iš 218 potvynių aukų, yra 14 898 kariai, policininkai ir Civilinės gvardijos nariai, per televiziją paskelbė premjeras. Šeštadienį regione buvo 7 300 karių ir policininkų. Be to, Ispanija skirs 10,6 mlrd.

Britų parlamente antradienį bus pristatytas naujas įstatymas, kuriuo siekiama sukurti pirmąją „nerūkančiųjų kartą“ ir kuris yra dalis vyriausybės planų sumažinti sveikatos priežiūros tarnyboms tenkantį spaudimą. Tabako ir elektroninių cigarečių įstatymo projektas, kuriuo draudžiama rūkyti asmenims, gimusiems po 2009-ųjų sausio 1-osios, palaipsniui didinant amžių, nuo kurio galima nusipirkti tabako, yra panašus į ankstesnės konservatorių administracijos pasiūlytą įstatymo projektą.

Lenkijoje dviem asmenims pateikti kaltinimai dėl įtariamo šnipinėjimo Baltarusijos vardu, antradienį pranešė Lenkijos saugumo tarnybos. Kaip teigiama, 53 m. Baltarusijos pilietis Nikolajus M. kaltinamas žvalgęs karinius objektus ir rinkęs informaciją apie transporto infrastruktūrą. Tuo tarpu 59-erių lenkas Bernardas S. kaltinamas talkinęs užsienio žvalgybos tarnyboms, sakoma Lenkijos vidaus saugumo tarnybų komunikate. Pranešime pažymima, kad abu įtariamieji kaltę pripažino.

Prokuratūra Žiemgalos apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos pilietis kaltinamas mėginimu per sieną neteisėtai pervežti tris migrantus. Kaltinamasis sutiko už atlygį padėti migrantų trijulei nuo Latvijos sienos pasiekti Vokietiją. Vyriškis migrantų paimti pagal platformoje „Telegram“ gautas koordinates nuosavu automobiliu atvyko į Aizkrauklės regioną, kur jį sulaikė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Baltarusijos rinkimų komisija pirmadienį leido septyniems autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai ištikimiems politikams pradėti rinkti parašus, kad galėtų kandidatuoti sausio mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.  Tai vienas iš bandymų sudaryti butaforines konkurencines sąlygas A. Lukašenkai.  Daugiau nei 30 metų šalį valdantis A. Lukašenka siekia septintosios kadencijos po nesiliaujančio susidorojimo su opozicija ir laisvąja žiniasklaida.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad vyksta įtemptos diskusijos, ar leisti NATO pajėgoms perimti Rusijos raketas oro erdvėje virš Ukrainos. „Ar mes turime teisę numušti tokią raketą tik tada, kai ji kirs mūsų sieną? Dėl to nėra abejonių, bet tada gali įvykti tai, kas nutiko Pševoduve.

Rusijos ir prokremliški agentai pradėjo informacinę operaciją, kurios tikslas – diskredituoti dabartinės Moldovos prezidentės Maios Sandu pergalę valstybės vadovo  rinkimuose. Tai sakoma ISW ataskaitoje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Lapkričio 4 d. Rusijos ir prokremliški veikėjai pradėjo informacinę operaciją, siekdami diskredituoti dabartinės Moldovos prezidentės Maios Sandu pergalę Moldovos prezidento rinkimuose“, – sakoma pranešime.

Liepą Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje užsidegę siuntiniai buvo dalis slaptos Rusijos operacijos, kuria siekta sukelti gaisrus krovininiuose ir keleiviniuose lėktuvuose, skrendančiuose į JAV ir Kanadą, pirmadienį pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ), rašo CNN. Apie tai leidiniui patvirtino Vakarų saugumo pareigūnai. Siuntiniai siųsti iš Lietuvos Sprogimai liepos mėnesį įvyko DHL logistikos centruose Leipcige, Vokietijoje, ir Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje.

Estijos koalicinė vyriausybė pirmadienį pareiškė besitikinti priimti konstitucijos pataisą, kuri uždraustų Rusijos ir Baltarusijos rezidentams kitais metais balsuoti savivaldybių rinkimuose, kad būtų užkirstas kelias galimam Maskvos ir Minsko kišimuisi. Daugiau kaip 80 000 Rusijos piliečių turi leidimus gyventi 1,3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kuri nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavo 1991 metais ir kurioje gyvena didelė rusakalbių mažuma.

Rusija ruošiasi smogti branduolinės infrastruktūros objektams Ukrainos teritorijoje.  Apie nerimą keliančius Rusijos užmojus bendroje spaudos konferencijoje su kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.  „Dar kartą priminsiu, kad turime įrodymų, jog Rusija ruošiasi ir rengia smūgius Ukrainos branduolinei infrastruktūrai.

Serbijos statybos, transporto ir infrastruktūros ministras Goranas Vesičius pirmadienį pažadėjo atsistatydinti po to, kai praėjusią savaitę šalies šiaurėje esančioje Novi Sado traukinių stotyje įgriuvus stogui žuvo 14 žmonių.  „Rytoj rytą Serbijos Respublikos ministrui pirmininkui oficialiai įteiksiu atsistatydinimo pareiškimą iš transporto, statybų ir infrastruktūros ministro pareigų“, – tiesioginės transliacijos metu sakė G. Vesičius.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarų šalis „akivaizdžiu kišimusi“ į Moldovos prezidento rinkimus po to, kai Kišiniove buvo perrinkta proeuropietiška lyderė Maia Sandu.

Ispanijos miestą Barseloną skandina smarkios liūtys, praneša leidinys „The Independent“.  Skelbiama, kad dėl liūties Barselonos oro uosto lėktuvų kilimo takas priminė upę, o daugelis skrydžių dėl oro sąlygų sustabdyta daugelis skrydžių.   „The Independent“ filmuotoje medžiagoje matyti stipriai apsemtas oro uosto kilimo takas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Moldovoje perrinktą provakarietišką prezidentę Maią Sandu ir pavadino jos pergalę demokratijos laimėjimu. J. Bidenas savo pareiškime teigė, kad rinkėjai pritaria jos „saugios, klestinčios ir demokratinės Moldovos vizijai“. Jis taip pat sakė, kad Rusijai nepavyko pakenkti šiai šaliai. „Daugelį mėnesių Rusija siekė pakenkti Moldovos demokratinėms institucijoms ir rinkimų procesams. Tačiau Rusijai nepavyko.

Pirmadienį nuo prieš beveik savaitę įvykusių ir daugiau nei 200 žmonių gyvybių nusinešusių galingų potvynių nukentėjusioje rytinėje Ispanijos dalyje buvo toliau tęsiamos dingusiųjų be žinios paieškos. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama vienam iš provincijos sostinės Valensijos Aldajos priemiesčio prekybos centrų, kuriame iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pumpuojamas vanduo, baiminantis, kad joje gali būti daugiau žuvusiųjų palaikų.

Vokietija pirmadienį pasmerkė, jos teigimu, masinį ir koordinuotą bauginimą, kuriuo siekta užkirsti kelią Moldovos piliečiams užsienyje balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture.  „Hamburgo, Frankfurto, Kaizerslauterno ir Berlyno rinkimų apylinkės tapo grasinimų susprogdinti bombas taikiniais“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.  Jis pridūrė, kad tokie veiksmai yra visiškai netoleruotini.

Švedijos vyriausybė pirmadienį pareiškė neleisianti statyti 13 vėjo jėgainių Baltijos jūroje, nes šalies kariuomenė pareiškė, kad jos gali turėti neigiamos įtakos gynybos pajėgumams. Klimato ministrė Romina Pourmokhtari spaudos konferencijoje sakė, kad leidimai statyti planuojamus vėjo jėgainių parkus buvo neišduoti, nes jėgainės „turėtų nepriimtiną poveikį gynybos interesams“. Visi 13 projektų buvo suplanuoti Baltijos jūros teritorijose netoli Švedijos pakrantės.

Moldovos prorusiška Socialistų partija pirmadienį suabejojo rinkimų rezultatais, kad proeuropietiškų pažiūrų dabartinė prezidentė Maia Sandu įtemptame antrajame rinkimų ture įveikė socialistų remiamą savo varžovą. „Maia Sandu yra neteisėta prezidentė, kurią pripažįsta tik jos rėmėjai ir šalininkai užsienyje. Moldovos žmonės jaučiasi išduoti ir apiplėšti“, – sakoma partijos pareiškime.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasveikino Moldovos proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu perrinkimą įtemptame antrajame rinkimų rate, atskleidusiame susiskaldymą šalyje, besiribojančioje su karo draskoma Ukraina. Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik visus balsus, M. Sandu, kurią remia didelė šalies diaspora, surinko 55,41 proc. balsų.  Jos varžovas, Alexandras Stoianoglo, kurį remia prorusiška Socialistų partija, surinko 44,59 proc. balsų.

Europos Parlamento (EP) komitetuose šią savaitę prasideda paskirtųjų eurokomisarų klausymai, po kurių bus vertinama, ar jie tinkami tapti Europos Komisijos nariais ir vykdyti konkrečias jiems patikėtas pareigas. Po klausymų vėliau šį mėnesį bus surengtas lemiamas balsavimas dėl naujosios Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) komandos sudėties.

Barseloną pirmadienį užklupo smarkios liūtys, todėl teko stabdyti susisiekimą priemiestiniais traukiniais. Praėjusią savaitę Ispanijos rytuose liūčių sukelti didžiuliai potvyniai pareikalavo daugiau kaip 200 gyvybių, daugiausia netoli Valensijos. Ispanijos transporto ministras Oscaras Puente sakė, kad civilinės saugos pareigūnų prašymu sustabdė visų priemiestinių traukinių eismą Katalonijos šiaurės rytuose, 8 mln. gyventojų turinčiame regione.

Prancūzijoje pirmadienį prieš teismą stos aštuoni žmonės dėl savo vaidmens 2020 metais įvykdytame mokytojo Samuelio Paty nužudyme. Aštuoniolikmetis islamo radikalas nukirto galvą 47-erių istorijos ir geografijos mokytojui 2020 metų spalio 16 dieną netoli jo mokyklos viename Paryžiaus šiaurės vakariniame priemiestyje. Iki gruodžio vyksiančiame teismo procese dėl Prancūziją sukrėtusios S. Paty žmogžudystės figūruoja septyni vyrai ir viena moteris.

Per muštynes, pirmadienį kilusias priemiestiniame traukinyje netoli Paryžiaus, kirviu buvo sužaloti keturi žmonės, du iš jų sunkiai, pranešė šaltinis policijoje. Vienai aukai buvo nukirsta ranka, kitai - suknežinta kaukolė, pridūrė šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės. Dar du žmonės buvo sužeisti lengviau. Incidentas įvyko, kai RER traukinys buvo Ozoir-la-Ferriere stotyje į pietryčius nuo Paryžiaus. Keli žmonės, kai kurie iš jų nepilnamečiai, dalyvavo muštynėse, kilusiose apie 8 val.

Savaitgalį Valstybinė sienos apsaugos tarnyba užkirto kelią 76 mėginimams neteisėtai pereiti Latvijos ir Baltarusijos sieną. Tai pirmadienį pranešė Latvijos pasieniečiai. Iš viso šįmet buvo užkirstas kelias 5 165 mėginimams nelegaliai kirsti valstybės sieną, o 21 asmeniui buvo leista pasilikti Latvijos teritorijoje dėl humanitarinių priežasčių.

Sekmadienio vakarą Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, lengvasis automobilis „Volvo“ pakliuvo po traukiniu „Intercity“, važiavusiu iš Balstogės į Gdynę. Smūgio jėga buvo labai stipri, automobilis buvo taip sumaitotas, kad iš karto buvo neįmanoma suprasti, kas tapo nelaimės aukomis. Lokomotyvas stūmė „Volvo“ apie 200 metrų.

Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas, į pensiją išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas stebėjosi, kodėl „Rail Baltica“ geležinkelio bėgiai, kariniu požiūriu svarbiausia projekto dalis, vis dar nėra bent iš dalies nutiesti, nes būtent jie prireikus leistų NATO pajėgoms kuo greičiau atvykti į Baltijos šalis. „Turite žinoti, kad reikia paskubėti. Tikrai esu nustebęs, kad „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nebaigtas.

Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili pasveikino Maią Sandu su pergale antrajame Moldovos prezidento rinkimų rate, praneša portalas „ekhokavkaza“. „Jūsų pergalė – mūsų pergalė“, – parašė S. Zurabišvili socialiniame tinkle X. Portalas pažymi, kad M. Sandu pergalę nulėmė rezultatai rinkimų apylinkėse užsienyje: už ją masiškai balsavo moldavų diaspora. Į tai atkreipė dėmesį ir S. Zurabišvili. Sakartvelo centrinė rinkimų komisija užsienyje atidarė tik 67 rinkimų apylinkes.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį sveikino Moldovos proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu perrinkimą įtemptame antrajame rinkimų rate ir Moldovos pasirinktą „Europos kelią“. M. Sandu per sekmadienio balsavimą įveikė prorusiškos Socialistų partijos remiamą buvusį prokurorą Alexandrą Stoianoglo.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasveikino proeuropietišką Moldovos prezidentę Maią Sandu, kuri šį savaitgalį laimėjo įtemptą antrą prezidento rinkimų turą. Ji įveikė prorusiškos Socialistų partijos remiamą buvusį prokurorą Alexandrą Stoianoglo. „Moldovos gyventojai aiškiai pasirinko ekonomikos augimo ir socialinio stabilumo kelią.

 Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pasveikino Moldovos prezidentę Maią Sandu su perrinkimu ir šalies ateitimi Europoje.  „Reikia retos stiprybės, kad įveiktumėte iššūkius, su kuriais susidūrėte per šiuos rinkimus. Džiaugiuosi galėdama toliau dirbti su jumis, siekiant europietiškos ateities Moldovai ir jos žmonėms“, – socialiniame tinkle „X“ rašė EK pirmininkė.

Moldovos proeuropietiška dabartinė prezidentė Maia Sandu laimėjo sekmadienį vykusį įtemptą antrąjį prezidento rinkimų turą, rodo beveik galutiniai rezultatai.  Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik 99 proc. balsų, M. Sandu surinko 54,7 proc., o jos varžovas, prorusiškos Socialistų partijos remiamas buvęs prokuroras Alexandras Stoianoglo (Aleksandras Stojanoglo) – 45,3 proc. balsų.

Daliniai rezultatai rodo, kad sekmadienį vykusiame įtemptame Moldovos prezidento rinkimų antrajame ture proeuropietiškų pažiūrų dabartinė šalies vadovė Maia Sanduaplenkė savo varžovą, prorusiškos Socialistų partijos remiamą buvusį prokurorą Alexandrą Stoianoglo. Kiek anksčiau nežymiai pirmavo A. Stoianoglo.

Šiaurinę Graikijos dalį sekmadienio vakarą supurtė 5,2 balo stiprumo požeminis smūgis, pranešė pareigūnai.  Pasak Atėnų nacionalinės observatorijos Geodinamikos instituto, žemės drebėjimas įvyko Chalkidikės pusiasalio pakrantėje, maždaug už 40 km į pietryčius nuo Salonikų, antro pagal dydį Graikijos miesto. Žemės drebėjimas prasidėjo 19 val. 3 min.

Ispanijos karalius ir karalienė sekmadienį nutraukė vizitą potvynių nuniokotame mieste, kai supykusi minia apipylė juos purvinu vandeniu, pranešė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai. Įniršusi minia karalių Felipę VI ir karalienę Letizią smarkiai nukentėjusiame nuo potvynių Paiporte pasitiko priešiškai.  Jiems bandant pasikalbėti su vietiniais gyventojais, susirinkę žmonės apipylė juos purvinu vandeniu.  Žmonės karalių ir karalinę vadino žudikais.

Sekmadienį, antrojo Moldovos prezidento rinkimų rato dieną, šalies policija fiksuoja organizuotą rinkėjų gabenimą į rinkimų apylinkes. Tai sakoma vyriausybinio „Telegram“ kanalo „Prima Sursă“ pranešime, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. „Esama pagrindo manyti, kad rinkėjai organizuotai gabenami tiek už šalies ribų, tiek Moldovos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

Ispanijos karaliaus ir ministro pirmininko vadovaujama delegacija sekmadienį buvo priešiškai sutikta Valensijos regione, nukentėjusiame nuo pražūtingų potvynių. Kaip praneša AFP žurnalistai, vieni žmonės šaukė „žudikai“, o kiti mėtė purvą. Karalius Felipė VI ir karalienė Letizia kartu su ministru pirmininku Pedro Sanchezu ir kitais pareigūnais lankėsi Paiportos mieste, kuris labai nukentėjo nuo potvynių, nusinešusių daugiau kaip 200 žmonių gyvybių.

Bendrovė „SW Research“ leidinio „Rzeczpospolita“ užsakymu surengė apklausą, kurios dalyviai turėjo atsakyti į klausimą: „Kaip Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose atsilieptų Lenkijos saugumui?“. Sekmadienį paskelbtais tyrimo duomenimis, 43,6 proc. apklaustų lenkų mano, kad, prezidento rinkimus laimėjus D. Trumpui, Lenkijos saugumas sumažėtų. 19,8 proc. respondentų pareiškė, kad Lenkijos saugumas padidėtų, jei D.Trumpas iškovotų pergalę. Dar 18 proc.