Užsienis

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis tiria fronto linijoje naudojamo JAV operatorės „Starlink“ palydovinio ryšio alternatyvas, pasirodžius pranešimams, kad Jungtinės Valstijos gali sustabdyti prieigą prie šios paslaugos.

Nepaisant į Baltuosius rūmus sugrįžusio Donaldo Trumpo įneštos sumaišties ir vėl įžiebtų ginčų tarp euroatlantinių partnerių, Europos Sąjunga (ES) artimiausiu metu neturi realių galimybių geopolitinėje erdvėje veikti savarankiškai, mano ekspertai. Todėl, jų teigimu, net ir vis labiau ryškėjant nuomonių skirtumams tarp Vašingtono ir didžiųjų ES valstybių, pastarųjų kalbos apie strateginę autonomiją neduos rezultatų.

Pastaroji savaitė Europoje buvo niūriausia nuo pat geležinės uždangos griuvimo. Ukraina parduodama, Rusija reabilituojama, o valdant Donaldui Trumpui nebegalima tikėtis, kad JAV ateis į pagalbą Europai karo metu. Pasekmės Europos saugumui yra rimtos, tačiau žemyno lyderiai ir žmonės jų dar nepajuto.

Minint trečiąsias karo metines, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Europos reikalų pirmininko pavaduotojas Ruslanas Baranovas išvyksta į Ukrainą. Kaip sekmadienį pranešė Ž. Pavilionio atstovė, tarptautinio parlamentarų tinklo „Susivieniję už Ukrainą“ (angl. United for Ukraine) vizite Ukrainoje politikai dalyvaus vasario 24–25 dienomis. „Tai jau bus vienuoliktas tinklo „Suvieniję už Ukrainą“ vizitas nuo invazijos pradžios.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Saudo Arabijoje susitiko su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Pradėtos plataus masto diskusijos, kurių epicentre – karas Ukrainoje. Deja, nei pačios Ukrainos, nei Europos šalių atstovų prie tariamų derybų stalo nebuvo. Diplomatas Albinas Januška sako, kad puikiu derybininku save vadinantis Donaldas Trumpas tiesiog pateko į Vladimiro Putino spąstus.

 Popiežius Pranciškus sekmadienį vietoj kassavaitinės Viešpaties Angelo maldos paskelbtoje žinutėje išreiškė pasitikėjimą jo gydymo procesu, 88-erių metų pontifikui jau dešimtą dieną praleidžiant ligoninėje. „Užtikrintai tęsiu savo hospitalizaciją Gemelli (Džemelio) ligoninėje, tęsiu būtiną gydymą, o poilsis taip pat yra gydymo dalis!“ – sakoma žinutėje, kuri, anot šaltinių Vatikane, buvo parašyta pastarosiomis dienomis, greičiausiai prieš pontifikui šeštadienį patyrus astmos priepuolį.

Prezidentui Donaldui Trumpui antrą kartą pradėjus eiti pareigas, NATO išlaidos vėl tikrinamos, nes JAV įspėja Europos šalis, kad jos turi padidinti savo išlaidas gynybai.

Amerikietis iš „Temu“ užsisakė žaislą šunims, tačiau jam buvo pristatytas paslaptingų sėklų maišelis. Pirkėjams buvo patariama saugotis įtartinų siuntinių, ypač tokių, kurie kelia pavojų biologiniam saugumui, rašoma „Mirror“. Vyras internetu užsisakė pigių prekių parduotuvės „Temu“ žaislą, kuris skirtas šunims, tačiau gavo paslaptingą sėklų pakuotę.

Kai prieš trejus metus Rusijos kariai įžengė į Ukrainą, į Kyjivo puolimą jie pasiėmė paradines uniformas. Prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi greitos pergalės. Tai, ką V. Putinas pavadino „specialia karine operacija“, virto didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, ištisi miestai virto rūkstančiais griuvėsiais, milijonai ukrainiečių tapo pabėgėliais, o Rusija buvo izoliuota nuo Vakarų.

Popiežius Pranciškus ligoninėje praleido ramią naktį, pranešė Vatikanas sekmadienį, kitą rytą po to, kai paaiškėjo, kad 88 metų popiežiaus būklė yra kritinė. „Naktis praėjo ramiai, popiežius pailsėjo“, – trumpame pranešime teigė Šventasis Sostas. Šeštadienio vakarą jis buvo pranešęs, kad popiežių ištiko astmos priepuolis ir prireikė kraujo perpylimo.

Sekmadienį Vokietijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Svarbiausiais šiais metais Europoje laikomuose rinkimuose dėl kanclerio posto varžosi šiuo metu šias pareigas einantis Olafas Scholzas, žaliųjų kandidatas Robertas Habeckas, kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė Alice Weidel bei Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Friedrichas Merzas. Būtent pastarasis, kaip rodo apklausos, yra laikomas šių rinkimų favoritu.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jis būtų pasirengęs palikti prezidento postą, jei tai reikštų taiką jo šalyje arba narystę NATO.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos susitikimas vyko vos 10 minučių.  Apie tai praneša naujienų portalas delfi.lt.  Leidinio teigimu, šalių vadovai pasikalbėjo JAV Konservatorių politinio veiksmo konferencijos kuluaruose.  Judviejų susitikimas turėjo vykti apie valandą, tačiau D. Trumpas vėlavo. Galiausiai susitikta vos 10 minučių. Žurnalistai paklausė A. Dudos, kodėl susitikimas buvo toks trumpas.

Škotiją pasiekė įrodymai, jog katės daro „didelį poveikį laukinių gyvūnų populiacijoms“. Škotijos gyvūnų gerovės komisija (SAWC) ragina vyriausybę užsakyti ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėta, kokius privalumus ir trūkumus laukinei gamtai atneštų kačių izoliavimo zonų įrengimas „pažeidžiamose teritorijose“. Tačiau uždrausti auginti kates Škotijoje neketinama.

Sekmadienį vokiečiai keliaus į rinkimų apylinkes ir balsuos ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai svarbiuose parlamento rinkimuose.  O šiandien nusikelsime į populizmo ir simpatijų Rusijai varomos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ pasaulį. Tame pasaulyje už Ukrainos išlikimą ir Europos saugumą dažnai svarbesnės yra pigios „putiniškos“ dujos. Dalis Vokietijos bijo, kad ši populiarėjanti partija grąžins Vokietiją į tamsiuosius istorijos puslapius.

Donaldo Trumpo tirada apie Ukrainą ir Zelenskį tęsiasi. Baltuosiuose rūmuose jis ir toliau gyrė derybas su Putinu ir nuo žurnalistų klausimo, ar Putiną, kaip Zelenskį, irgi laiko diktatoriumi, išsisuko. Visgi Trumpas pripažino, kad tai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir skelbia, kad su Kyjivu netrukus susitars dėl naudingųjų iškasenų.

Tikimybė, kad 2032 m. į Žemę atsitrenks asteroidas, išaugo maždaug dvigubai. Manoma, jog pernai atrastas asteroidas, pavadintas 2024 YR, kurio uolienos skersmuo siekia 90 metrų, po 7-erių metų Žemėje gali sukelti katastrofą. Vis dėlto, mokslininkai tikina, kad sužinojus daugiau apie jo judėjimo kelią, asteroidą pavyks nukreipti, rašoma „The Independent“. Šią tikimybę patikslino NASA Artimųjų Žemės objektų tyrimų centras.

Popiežiaus Pranciškaus būklė tebėra kritinė, šeštadienį pranešė Vatikanas. Vatikanas nurodė, kad popiežius yra budrus ir sėdi savo krėsle, tačiau jam taip pat reikia „didelio srauto deguonies“ ir kraujo perpylimo. „Šventojo Tėvo būklė tebėra kritinė, todėl, kaip paaiškinta vakar, pavojus popiežiui dar nepraėjo“, - pranešė Vatikanas savo įprastiniame ankstyvą vakarą atnaujintame pranešime.

Londone šeštadienį žygiavo šimtai žmonių, palaikydami Ukrainą prieš pirmadienį minimas trečiąsias Rusijos invazijos metines ir didėjant įtampai tarp Vašingtono ir Kyjivo. Protestuotojai demonstraciją pradėjo nuo Ukrainos globėjo šventojo Volodymyro statulos Vakarų Londone ir žygiavo Rusijos ambasados link, mojuodami Ukrainos vėliavomis ir palaikymo ženklais. Trejus metus besitęsiantį karą Ukrainoje sukėlė plataus masto Rusijos invazija 2022-ųjų vasario 24-ąją į Ukrainą.

Šeštadienį baigiasi Vokietijos parlamento rinkimų kampanija, o šalyje vyksta paskutiniai susitikimai su rėmėjais, kurių metu partijos tikisi pritraukti neapsisprendusius rinkėjus. Naujausios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, į rinkimus Friedricho Merzo vedami konservatoriai yra populiaresni už kitas partijas, praneša dpa.

Prancūzijos rytuose per peiliu ginkluoto vyro išpuolį demonstracijos metu šeštadienį žuvo vienas žmogus, o du policijos pareigūnai buvo sunkiai sužeisti, pranešė vietos prokuroras.

Vokietija sekmadienį eis prie balsadėžių po netikėtai trumpos rinkimų kampanijos, pasižymėjusios aršiomis diskusijomis dėl imigracijos, saugumo ir nuolat prastėjančių ekonominių perspektyvų.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas šeštadienį pareiškė, kad taika Ukrainoje negali būti primesta iš šalies, o derybose turi dalyvauti Ukrainos ir kitų Europos valstybių atstovai, praneša AFP. „Ispanijos vyriausybės pozicija yra labai aiški. Nei griežčiausi įstatymai, nei Laukinių Vakarų taisyklės. Taika Ukrainoje ir saugumas Europoje negali būti primesti, dėl jų reikia susitarti su ukrainiečiais ir europiečiais“, – sakė P. Sanchezas.

Po „American Airlines“ katastrofos, kuri prisidėjo prie pastaruoju metu įvykusių nelaimingų atsitikimų lėktuvuose, vis dažniau analizuojama skrydžių sauga. Pranešama, jog nors 2024-ieji buvo mirtingiausi metai visoje aviacijos istorijoje, vis dėlto, skrydžiai tampa saugesni. Po kiekvienos didelės aviakatastrofos stengiamasi, kad ji nepasikartotų.

„The Washington Post“ skelbia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai paprašė Ukrainos atšaukti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projektą, kuriame smerkiama Rusijos Federacijos agresija ir reikalaujama, kad Maskva išvestų karius iš Ukrainos teritorijos. Šią žinią „The Washington Post“ įvardijo vienas Ukrainos pareigūnas, taip pat dar trys Europos diplomatai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė norįs, kad jo patarėjas milijardierius Elonas Muskas būtų „agresyvesnis“, įgyvendindamas savo reformų darbotvarkę, kuria siekiama sumažinti federalinės vyriausybės išlaidas. „Elonas atlieka puikų darbą, bet aš norėčiau, kad jis būtų agresyvesnis, – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“. – Nepamirškime, kad turime išgelbėti šalį“. D. Trumpas paskyrė technologijų verslininką vadovauti Vyriausybės efektyvumo departamentui (angl.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ per pastaruosius kelis mėnesius daug dirbo, atsisakydama kai kurių savo skrydžių maršrutų Europoje, reaguodama į vyriausybių sprendimus didinti aviacijos mokesčius ir rinkliavas, rašoma „The Independent“. „Ryanair“ vadovas Michaelas O‘Leary pagrasino, kad padidinus mokesčius sumažins oro linijų bendrovės skrydžių į Prancūziją ir iš jos skaičių.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad islamistų grupuotė „Hamas“ šeštadienį Raudonajam Kryžiui perdavė šeštąjį žydų valstybės įkaitą.  Anksčiau šeštadienį „Hamas“ per dvi atskiras ceremonijas skirtingose Gazos Ruožo dalyse Raudonajam Kryžiui perdavė penkis Izraelio įkaitus.  Pranešama, kad paskutinis šeštadienį paleistas įkaitas yra Hishamas al Sayedas. Palestiniečių anklave jis įkaitu buvo laikomas beveik dešimtmetį.

Vasario 22-osios rytą Rusijos kariuomenė smogė kelis aviacijos smūgius Kostiantynivkai, šiuo metu žinoma apie du žuvusius ir keturis sužeistus žmones. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mažiausiai 2 žmonės žuvo ir 4 buvo sužeisti per šiandieninius smūgius Kostiantynivkai“, – parašė pareigūnas. Jis pažymėjo, kad ataka buvo surengta rytą.

Vokietijos policija ir prokurorai šeštadienį pranešė, kad sulaikytas 19 metų jaunuolis, įtariamas penktadienį prie Holokausto memorialo Berlyne surengęs išpuolį peiliu, per kurį sunkiai sužeistas ispanų turistas, yra kilęs iš Sirijos.  Pasak jų, vaikinas planavo „žudytis žydus“.  Incidentas įvyko Vokietijai ruošiantis visuotiniams rinkimams ir po virtinės kruvinų išpuolių, sukrėtusių šalį.

Irano užsienio reikalų ministerija šeštadienį pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas artimiausiomis dienomis lankysis Teherane.  Jis turėtų surengti derybas su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi. „Vizitas (...) vyks tęsiant Irano Islamo Respublikos ir Rusijos Federacijos konsultacijas dėl dvišalių santykių ir regioninių bei tarptautinių įvykių“, – nurodė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.

Pernai sukčiai iš Latvijos gyventojų išviliojo mažiausiai 16 086 256 eurus, rodo Valstybės policijos apibendrinta informacija apie užregistruotus atvejus. Populiariausi sukčiavimo būdai – apgaulingi skambučiai, melagingos SMS žinutės, investicinis sukčiavimas ir sukčiavimas, susijęs su prekių pirkimu ir pardavimu. Naujas reiškinys – QR kodo naudojimas sukčiavimo schemoje. Policija nuolat įspėja visuomenę apie įvairius sukčiavimo būdus ir ragina gyventojus vadovautis saugumo patarimais.

Vasario 22-osios rytą Charkivo srities Kupjansko mieste rusų dronas pataikė į civilinį automobilį, sužeisti du žmonės. Tai pranešė portalas „Suspilne“, remdamasis Kupjansko rajono karinės administracijos vadovu Andrijumi Kanaševičiumi, rašo „Ukrinform“. „Apie 9.15 val. Rusijos dronas Kupjanske smogė civiliniam automobiliui – du žmonės sužeisti“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad nukentėjo automobiliu važiavę pensinio amžiaus vyras ir moteris.

Praėjusį mėnesį 40-mečių australų pora, buvo nuteisti kalėti Perto apygardos teisme Vakarų Australijoje už tai, kad nesirūpino savo vienintele dukra. Mergaitė buvo tokia išsekinta, kad ją teko guldyti į ligoninę. Gydytojai teigė, jog jai grėsė širdies sustojimas ir mirtis. Tėvai sąmoningai įvairiais būdais ribojo dukrą, net gimimo liudijime suklastojo jos amžių. Tuo metu nukentėjusioji teigė, kad yra „visiškai priklausoma nuo savo tėvų“. Nors vaikui buvo 17 metų, ji atrodė daug jaunesnė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į pasklidusius kalbas apie esą suplanuotą vizitą į Maskvą. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad D. Trumpas savo ruožtu penktadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams atsakė, kad planų vykti į Maskvą gegužės 9 d. (per Pergalės dieną, kuri yra minima Rusijoje) nėra. „Ne, aš neketinu vykti“, – trumpai atsakė JAV prezidentas.

Dar nepraėjo nė mėnuo nuo Donaldo Trumpo antrosios JAV prezidento kadencijos pradžios, o jis jau milžinišku greičiu įgyvendina savo programą. Prezidento šalininkai veiksmus vertina kaip rinkiminių pažadų vykdymą, tačiau analitikai mano, kad D. Trumpas bando apstulbinti priešininkus „užtvindydamas zoną“, rašoma BBC.

Islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojai šeštadienį per ceremoniją Gazos Ruožo pietiniame Rafacho mieste perdavė Raudonajam Kryžiui du Izraelio įkaitus, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.  Šeštadienį vykdomas jau septintasis apsikeitimas įkaitais ir kaliniais pagal paliaubų susitarimą su Izraeliu. Pagal nuo sausio 19 dienos galiojantį ugnies nutraukimo susitarimą „Hamas“ šeštadienį turėtų paleisti dar keturis Izraelio įkaitus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį po virtinės telefoninių pokalbių su sąjungininkais pareiškė, kad Europa turi padaryti „daug daugiau“, kad būtų pasiekta taika. Penktadienį jis telefonu kalbėjosi su Vokietijos, Švedijos, Čekijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Slovėnijos, Kroatijos ir Dramblio Kaulo Kranto lyderiais.  Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas surengė pokalbį su savo kolega iš Brazilijos.

Artėjant trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms JAV pasiūlė savąjį Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą. Jame Maskva aiškiai neįvardijama kaip agresorė ir nereikalaujama išvesti Rusijos kariuomenės iš Ukrainos. Tai prieštarauja Europos šalių remiamam pareiškimui, kuriame reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos pajėgas iš Ukrainos. JAV tekste raginama baigti konfliktą ir apgailestaujama dėl prarandamų gyvybių.

64 proc. apklaustų ukrainiečių pritaria tiesioginėms Ukrainos ir Rusijos deryboms, šis rodiklis didėja. Tokią išvadą leidžia daryti penktadienį paskelbti sociologijos grupės „Reiting“ surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“. Absoliuti dauguma apklaustųjų – 81 proc. – realiu karo užbaigimo būdu laiko kompromisinio sprendimo paieškas derybose, įtraukiant į jas kitas šalis. JAV ir Rusijos deryboms dėl karo užbaigimo nedalyvaujant Kyjivui nepritaria 91 proc. ukrainiečių.

Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 140 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 866 tūkst. kareivių.

Pernai Latvija iš Rusijos importavo sportui skirtų ginklų, šaudmenų ir jų dalių bei priedų už rekordinę sumą – 796 774 eurus. Tai 74,5 proc. daugiau nei 2023 m., rodo šalies statistikos agentūros duomenys. Latvijos valstybinė mokesčių tarnyba akcentuoja, kad išaugo ne kovinių ginklų, bet dažasvydžiui ir povandeniniame sporte naudojamų šautuvų bei įrangos importas. Statistikos tarnybos duomenimis, šios kategorijos prekių importas iš Rusijos augo pastaraisiais metais, su tam tikromis išimtimis.

Palestinos islamistų judėjimas „Hamas“ Gazos Ruože šeštadienį ketina paleisti dar šešis įkaitus, tris iš jų anksčiau nei planuota. Įkaitų perdavimas turėtų prasidėti 11 val. Pasak palestiniečių šaltinių, Izraelis mainais iš savo kalėjimų turėtų paleisti apie 600 kalinių palestiniečių, iš kurių 60 atlieka ilgas laisvės atėmimo bausmes. Tarp šešių įkaitų, kuriuos ketinama paleisti, yra du vyrai, kuriuos „Hamas“ laikė maždaug 10 metų. Prieš pagrobimą jie savo iniciatyva kirto Gazos Ruožo sieną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė atleidžiantis iš pareigų Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininką generolą Charlesą Browną, kuris šiame poste praleido mažiau nei dvejus metus iš ketverių metų kadencijos. „Noriu padėkoti generolui Charlesui Brownui už jo daugiau nei 40 metų tarnybą mūsų šaliai, taip pat ir Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininko poste.

Buvęs JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas, Mattas Pottingeris, šias pareigas ėjęs 2019–2021 m., palankiai vertina Taivano prezidento Lai Ching-te ketinimus didinti gynybos išlaidas, praneša Taivano naujienų agentūra CNA. Penktadienį, saugumo forumo Taipėjuje metu, M. Pottingeris pakomentavo Taivano prezidento pasiūlymą sukurti specialų biudžeto planą, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc.

Nuo kitos savaitės pradžios Ukrainos vyriausybė sieks susitarti su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl naudingųjų iškasenų mainais į saugumo garantijas, pareiškė krainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

Kai COVID-19 pandemija apvertė mūsų pasaulį aukštyn kojomis, daugelis žmonių manė, kad rado puikų priešnuodį nuo izoliacijos – keturkojį draugą. Atrodė, kad tai puikus sprendimas kovai su vienatve ir nerimu. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad mūsų gyvūnai gali būti ne toks patikimas emocinis gelbėjimosi ramstis, kaip manėme, rašoma „Study Finds“. Danijos Orhuso universiteto ir Londono Karališkojo koledžo mokslininkai atliko didelės apimties tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad pastaruoju metu vykusius Jungtinių Valstijų (JAV) ir Rusijos susikimus jau galima vadinti bendradarbiavimu. Anot pirmojo faktinio Lietuvos vadovo, kartais atrodo, jog amerikiečiai veikia kaip karą pradėjusio Vladimiro Putino sąjungininkai. „Faktas tas, kad Ukrainai siūloma, ir net ne visai tiesiogiai, kapituliuoti ir besąlygiškai kapituliuoti.

Europos pareigūnai atbunda realybei, kurią Donaldas Trumpas jau seniai pabrėžė: JAV nebenori būti pagrindiniu saugumo garantu nei Ukrainai, nei visam žemynui.