Užsienis

Vokietija svarsto leisti kariuomenei numušti dronus, skelbiama šeštadienį pasirodžiusioje ataskaitoje. Europos valstybėse pastarosiomis dienomis pasirodė nenustatyti dronai, dėl kurių, manoma, gali būti atsakinga Rusija. Dronai neseniai buvo pastebėti virš Danijos ir Norvegijos oro uostų, dėl to buvo laikinai sutrikdytas kai kurių oro uostų darbas. Penktadienio vakarą dronai taip pat skraidė virš didžiausios karinės bazės Danijoje.

Jungtinų Valstijų valstybės departamentas penktadienį paskelbė atšauksiantis kairiųjų pažiūrų Kolumbijos prezidento Gustavo Petro vizą dėl provokacijos per propalestinietišką demonstraciją Niujorke. „Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro stovėjo Niujorko gatvėje ir ragino JAV karius nevykdyti įsakymų ir kurstyti smurtą.

Jungtinėms Tautoms (JT) ketinant atnaujinti sankcijas Iranui, pastarasis atšaukia savo ambasadorius iš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK). Irano valstybinė naujienų agentūra ISNA išplatino Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad Irano ambasadoriai Berlyne, Paryžiuje ir Londone atšaukiami į Teheraną konsultacijoms dėl „neatsakingo“ šių trijų valstybių sprendimo vėl taikyti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Vladyslavas Grochowskis ir jo žmona Lena užsibrėžė tikslą kovoti su „vienu didžiausių šių laikų iššūkių“ – mažėjančiais gimstamumo skaičiais Lenkijoje. Kovodami su šia problema, jie siūlo pinigines premijas poroms, kurios pastos viename iš jų viešbučių, skelbia „The Times“. Lenkijos gimstamumo skaičiai jau ilgą laiką vertė politikus sukti galvas, kaip užkirsti kelią demografinei krizei. Pasirodo, versli lenkų pora turi išeitį.

Penktadienį nenustatyti dronai buvo pastebėti virš didžiausios karinės bazės Danijoje, šeštadienį paskelbė policija. Tai dar vienas incidentas, kuriuos Danijos valdžia įvardija esant hibridine ataka. „Galiu patvirtinti, kad incidentas įvyko apie 20 val. 15 min. ir truko kelias valandas. Vienas ar du dronai buvo pastebėti prie ir virš aviacijos bazės“, – budintis pareigūnas Simonas Skelsjaeras sakė naujienų agentūrai AFP, turėdamas omenyje Karupo aviacijos bazę.

Rusai okupantai vadinamojoje Luhansko Liaudies Respublikoje (LLR) paskelbė, kad spalio 1 d. prasidės šaukimas į kariuomenę. Apie tai socialinėje platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko. „Taip vadinamosios LLR vadovas paskelbė, kad rudenį ir žiemą vyks šaukimas į kariuomenę.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius kitą savaitę vyks dviejų dienų oficialaus vizito į Albaniją. Vizitas įvyks ketvirtadienį ir penktadienį, spalio 2–3 d., o jo metu E. Rinkevičius susitiks su Albanijos prezidentu Bajramu Begajumi ir kitais aukšto rango šalies pareigūnais.

Anksčiau šią savaitę NATO Šiaurės jūroje pademonstravo savo karinę galią, tuo metu, kaip įtariama, Rusija testuoja jos narių gynybos pajėgumus Aljanso rytiniame sparne. Skelbiama, kad vienos dienos pratybose ant didžiausio pasaulyje lėktuvnešio buvo dislokuoti naikintuvai F‑18, o juos supo 20 laivų, kuriuose buvo apie 10 tūkst. karių iš 13 valstybių.

Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu įspėja dėl Rusijos intensyvaus kišimosi į sekmadienį vyksiančius Moldovos parlamento rinkimus. Šeštadienį paskelbtame interviu M. Sandu Vokietijos transliuotojui ZDF sakė, kad šalies teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė yra pavojuje.

Rusija kare Ukrainoje pastarąją parą prarado dar 970 kareivių, kurie žuvo arba buvo sužeisti. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas naujausius duomenis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Nuo pilno masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 27 d. Rusija kare Ukrainoje neteko iš viso apie 1 107 400 kareivių.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė ar elektroninėmis priemonėmis sutrikdė 97 iš 115 bepiločių skraidyklių, kurias Rusija paleido į Ukrainą nuo penktadienio vakaro. Tokius duomenis Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienio rytą paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“. Nuo penktadienio, rugsėjo 26 d., 21 val. Rusija paleido 115 smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir kitus.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą dėl Ukrainos galimybių susigrąžinti okupuotas teritorijas.

Netoli Švedijos karinio jūrų laivyno bazės Karlskronoje penktadienio naktį pastebėti nežinomi dronai. Į įvykio vietą iškviesta policija, kurios pareigūnai patys matė skraidantį objektą. Manoma, kad šie dronai gali būti susiję su pastarosiomis dienomis Danijoje ir Norvegijoje fiksuotais incidentais.

Jungtinės Tautos (JT) gali vėl taikyti sankcijas prieš Irano ekonomikos ir karinį sektorių praėjus dešimtmečiui nuo tada, kai jos buvo atšauktos pasiekus tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, praneša BBC. Sankcijos gali atsinaujinti po to, kai rugpjūtį Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, kaltindamos Iraną nesilaikant susitarimo.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad pasaulis nebegyvena taikos laikais – nors karas oficialiai nepaskelbtas, ramybės Europoje nebėra. Pasak jo, Vokietija ir toliau rems Ukrainą, nes tai kova ne tik už šios šalies laisvę, bet ir už visos Europos demokratinę tvarką, rašo „Ukrinform“. „Pirmą kartą per dešimtmečius matome didelio masto bandymą peržengti sienas karine jėga – ir ne bet kur pasaulyje, o Europoje. Prašau, nesakykite, kad tai tik karas Ukrainoje.

Lenkija sugriežtino gyvenimo šalyje sąlygas šimtams tūkstančių ukrainiečių karo pabėgėlių. Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą artėjant spalio 1 d. terminui, penktadienį sakė jo administracijos vadovas. Pagal vieną iš naujųjų sąlygų, ukrainiečiai socialines išmokas, pavyzdžiui, pinigus už vaiką, gaus tik tokiu atveju, jeigu jie dirba ir moka mokesčius Lenkijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad yra pasirengęs panaikinti apribojimus Kyjivui smogti Rusijos teritorijai amerikietiškomis raketomis. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su derybų turiniu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad rugsėjo 10 d. naktį Rusija iš viso į Lenkiją paleido 92 dronus, tačiau ukrainiečiai dalį jų numušė.

Berlyne vietiniai atsisveikina su vasara kartu su savo keturkojais augintiniais. Viešasis baseinas pirmą kartą atvėrė duris ne tik šeimininkams, bet ir jų šunims. Kol žmonės atsargiai stebi nuo kranto, uodeguotieji su azartu neria į vėsų vandenį, pažymėdami maudynių sezono pabaigą. Po šeimininkų raginimų dešimtys keturkojų šoka į viešąjį baseiną. Šunys taškosi vėsiame vandenyje, taip atsisveikindami su maudynių sezonu. „Labai šaunu! Mano šuniui Jeannei 14 metų.

Estijos vartotojų pasitikėjimas rugsėjį kiek sustiprėjo – atitinkamas indeksas, kurį skaičiuoja Estijos konjunktūros institutas, šį mėnesį pakilo nuo minus 38 punktų rugpjūtį iki minus 34 punktų. Pernai rugsėjį šis rodiklis siekė taip pat minus 34 punktus. Subindeksas, rodantis vartotojų lūkesčius dėl šalies ekonominės padėties per artimiausius 12 mėnesių, per mėnesį pakilo 7 punktais iki minus 47 punktų. Pernai rugsėjį jis siekė minus 52 punktus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, ketvirtadienį susitikęs su rytinių žemių premjerais, pripažino, kad didžiąją Rytų Vokietijos dalį vis dar persekioja „nuosmukio baimė“. Šiame regione prieš 35-ąsias Vokietijos susivienijimo metines sparčiai auga parama kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). F. Merzo centro dešinieji krikščionys demokratai (CDU) pažadėjo regionui „klestinčius kraštovaizdžius“ po to, kai 1989-aisiais griuvus Berlyno sienai kitais metais įvyko ...

 Berlyno civilinis teismas penktadienį nusprendė, kad po ginčo su pastato savininku kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kitais metais turės palikti savo nacionalinę būstinę šalies sostinėje. Pastato savininkas iš Austrijos skundėsi, kad AfD pažeidė nuomos sutarties sąlygas vasario mėnesį surengdama vakarėlį savo biure po nacionalinių rinkimų, kuriuose partija pasiekė rekordinį rezultatą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Donaldas Trumpas puikiai supranta, kaip Rusija bando apgauti tarptautinę bendruomenę. Anot jo, Maskvos vadovas Vladimiras Putinas meluoja pasaulio lyderiams, o vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus karo mašiną – ryžtinga jėga ir tvirta sąjungininkų parama, rašo „Unian“. „Putinas meluoja lyderiams, kurie vis dar su juo bendrauja, sakydamas, esą okupacinės pajėgos pasiekia tam tikrų tikslų.

Pagrindinė įkaitų šeimoms atstovaujanti aktyvistų grupė pasmerkė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu penktadienį Jungtinėse Tautose (JT) paskelbtą raginimą „baigti darbą“ teritorijoje, sakydama, kad tai kelia pavojų likusiems įkaitams.  „Kiekviena besitęsiančio karo diena kelia vis didesnį pavojų gyviems įkaitams ir mažina tikimybę rasti nužudytųjų kūnus", – sakoma Įkaitų ir dingusiųjų šeimų forumo pareiškime.

Nyderlandų policija sulaikė du paauglius, įtariamus šnipinėjimu užsienio valstybei, penktadienį pranešė pareigūnai, vietos žiniasklaidai šį atvejį susiejus su prorusiškais programišiais. Teisėjas nurodė suimti du 17-mečius. Vienam iš jų skirtas kardomasis kalinimas, kitam – namų areštas, naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovė Brechtje van de Moosdijk.

Palestiniečių užsienio reikalų ministerijos pareigūnas penktadienį sukritikavo Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kalbą Jungtinėse Tautose (JT), sakydamas, kad ji „persmelkta melo ir falsifikacijų“. Tai buvo pralaimėjusio žmogaus, vilties netekusio lyderio, kuris dar kartą bandė sutelkti Vakarus, vis labiau tolstančius nuo genocidinės valstybės, kalba, naudojantis baime kaip vieninteliu argumentu“, – naujienų agentūrai AFP sakė ministerijos Europos reikalų departamento direktorius...

Jungtinės Tautos penktadienį paskelbė ilgai lauktus atnaujintus duomenis apie įmones, vykdančias veiklą Izraelio gyvenvietėse palestiniečių teritorijose; sąraše – 158 įmonės iš 11 šalių. JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas pasmerkė ir karo nusikaltimu pavadino Izraelio vykdomą gyvenviečių politiką palestiniečių teritorijoje okupuotame Vakarų Krante.

 Švedija pasiūlė Danijai kovos su dronais technologiją kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimui Kopenhagoje po to, kai šią savaitę Danijos oro uostuose buvo pastebėti keli paslaptingi dronai, penktadienį pranešė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. „Pastarosiomis dienomis įvairiose šalyse stebėjome didelį dronų aktyvumą.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė nekreipiantis dėmesio į aštrėjančią Donaldo Trumpo retoriką Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, JAV prezidento žodžiai apie „popierinį tigrą“ tėra taktika, o pats D. Trumpas esą išlaiko „labai gerą, padorią poziciją“ užsienio politikoje, rašo „Zerkalo“. „Trumpas, aš jį suprantu, taiko tokią taktiką: spaudimas, atsitraukimas, spaudimas. Maištininkas. Geriausia šio žodžio prasme“, – sakė A. Lukašenka apie besikeičiančią Baltųjų rūmų vadovo retoriką.

Kinijos vyriausybės vadovas Li Qiangas įspėjo dėl grįžimo prie „Šaltojo karo mentaliteto“. Pasaulis įžengė į naują „turbulencijų ir transformacijos“ erą, sakė jis penktadienį savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke. „Vėl reiškiasi vienašališkumas ir Šaltojo karo mentalitetas“, – įspėjo Li Qiangas.

Po pakartotinių incidentų, kai prie kelių oro uostų buvo pastebėti dronai, Danija šiuo metu neketina prašyti konsultacijų pagal NATO sutarties 4 straipsnį. Vyriausybė neketina aktyvuoti šio straipsnio, po parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdžio pareiškė užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ritzau“. Esą ir taip palaikomi geri ryšiai su NATO sąjungininkėmis.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto aštriai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris pareiškė, kad šalies oro erdvėje galėjo pasirodyti vengrų žvalgybiniai dronai. Ministras tvirtina, jog Ukrainos lyderis esą regi „tai, ko iš tikrųjų nėra“, rašo „Unian“. Savo įraše socialiniame tinkle „X“ Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „Zelenskis praranda sveiką protą dėl savo antivengriškos manijos.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke dar kartą pasmerkė kelių Vakarų šalių sprendimą pripažinti Palestinos valstybę, pavadindamas jį „gėdingu“. Tai paskatins terorizmą visame pasaulyje, sakė B. Netanyahu. Prancūzija, Didžioji Britanija, Australija, Kanada ir dar kelios šalys esą apdovanojo fanatikus, įvykdžiusius ir parėmusius 2023 m. spalio 7 d. žudynes.

Po ilgo, net penkias valandas trukusio susitikimo su Vladimiru Putinu, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl ėmėsi grasinimų – jis pareiškė norįs kalbėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pagrasino, kad nesutikus su Rusijos ultimatumu „bus prarasta visa Ukraina“. Baltarusijos prezidentas teigė, kad su Kremliaus vadovu aptarė „labai gerą pasiūlymą“ dėl karo Ukrainoje, su kuriuo ši, pasak jo, turėtų sutikti.

Penktadienį virš Šlėzvigo-Holšteino – žemės šiaurės Vokietijoje, kuri ribojasi su Danija – buvo pastebėti keli dronai, dėl to vietos valdžios institucijos pradėjo tyrimą, rašo Apie tai praneša „Evropeiskaja pravda““, remdamasi NDR. Įtaria šnipinėjimą Pasak Šlėzvigo-Holšteino vidaus reikalų ministrės Sabinos Sütterlin-Wack, dėl pastebėtų nežinomų dronų pradėtas tyrimas dėl įtariamo šnipinėjimo.

„Financial Times“ skelbia, kad buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas siekia vadovauti laikinajai tarptautinei Gazos Ruožo administracijai, nors tokiam planui griežtai priešinasi Europos ir arabų valstybės. T. Blairas siekia aktyviai dalyvauti kuriant Palestinos valstybę, ypač prisiimdamas laikinosios tarptautinės Gazos Ruožo administracijos vadovo vaidmenį. Apie tai rašo „Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ pareiškė, kad masinis Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyaho kalbos Jungtinėse Tautose (JT) boikotavimas parodė Izraelio izoliaciją dėl karo Gazos Ruože.  „Netanyahu kalbos boikotavimas yra viena iš Izraelio izoliacijos ir niokojančio karo pasekmių apraiškų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Hamas“ atstovas Taheras al-Nunu.

Praėjus savaitei po to, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, NATO šalys nesutaria – vieni tai vadina tyčine Maskvos provokacija, kiti neatmeta, kad incidentas galėjo būti atsitiktinis. Pasak „Bild“, Rytų ir Šiaurės Europos šalys mano, kad incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais buvo tyčinė provokacija. Tuo pat metu Vokietija bei kitos Pietų ir Vakarų Europos valstybės, anot leidinio, neatmeta galimybės, kad pažeidimas įvyko atsitiktinai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė manantis, kad po neseniai įvykusių derybų su Izraeliu ir arabų valstybėmis buvo pasiektas susitarimas dėl karo Gazos Ruože užbaigimo. „Manau, kad susitarėme“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.  „Atrodo, kad turime susitarimą dėl Gazos, manau, kad tai susitarimas, kuris sugrąžins įkaitus, tai bus susitarimas, kuris užbaigs karą“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį telefonu kalbėjosi su Danijos premjere Mette Frederiksen – lyderiai aptarė nežinomų dronų incidentus Danijos oro erdvėje bei sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu penktadienį pasirodžius ant Jungtinių Tautų (JT) pakylos, iš salės masiškai išėjo dalis delegacijų, bet jo šalininkų sveikinimo šūksnių taip pat netrūko.  B. Netanyahu pradėjus savo kalbą, delegatai buvo įspėti laikytis tvarkos. Tai pirmoji šios dienos kalba kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje.

Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu penktadienį pasirodžius ant Jungtinių Tautų (JT) pakylos, iš salės masiškai išėjo dalis delegacijų, bet jo šalininkų sveikinimo šūksnių taip pat netrūko.  B. Netanyahu pradėjus savo kalbą, delegatai buvo įspėti laikytis tvarkos. Tai pirmoji šios dienos kalba kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Rusija naudoja savo karinę patirtį, kad apmokytų Kinijos desantininkų dalinius ir suteiktų jiems technines žinias, reikalingas greitų operacijų vykdymui, o taip pat tiekia ir karinę techniką, rašo „The Washington Post“. Rusija sutiko aprūpinti ir apmokyti Kinijos desantinį batalioną bei dalytis savo patirtimi perkeliant šarvuotas karo priemones, o tai, anot analitikų, galėtų padidinti Pekino šansus greitai užimti Taivaną, rodo naujai gauti dokumentai, kurie liud...

Oro linijų bendrovė „Turkish Airlines“ penktadienį paskelbė apie susitarimą įsigyti iki 225 „Boeing“ lėktuvų – tai įvyko kitą dieną po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pirmojo vizito Baltuosiuose rūmuose nuo 2019 metų.

Maskva „neatsakingu“ pavadino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą atakuoti Kremlių, jei Rusija tęs karą prieš jo šalį. Ukrainos prezidentas, imdamasis savo „desperatiškų pastangų“, nuolat išsako grasinimus, „o tai yra gana neatsakinga“, penktadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rugsėjo 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vengrijos žvalgybiniai dronai galėjo įskrido į Ukrainos oro erdvę. Preliminariais duomenimis Vengrijos dronai galėjo rinkti žvalgybinę informaciją apie pramoninį potencialą Ukrainos pasienio regionuose, rašo „Kanal 24“. „Pavesta patikrinti visus turimus duomenis ir nedelsiant pranešti apie kiekvieną užfiksuotą faktą“, – pranešė Ukrainos prezidentas.

Niujorke (JAV) vykusiame uždarame susitikime su Donaldu Trumpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV suteikti sparnuotąsias „Tomahawk“ raketas. Anot šaltinių, tokius ginklus Kyjivas laiko papildomu spaudimu Vladimirui Putinui, kuris galėtų priversti jį sėsti prie derybų stalo.

Rusija ketina sudaryti tokias sąlygas, kad po rugsėjo 28 d. Moldovos parlamento rinkimų galėtų kilti riaušės, siekiant nuversti Moldovos prezidentę Maia Sandu, įspėja Karo studijų institutas (ISW). Naujausios žmonių nuomonės apklausos Moldovoje rodo, kad šiuo metu parlamente daugumą turinti provakarietiška „Veiksmo ir solidarumo partija“ (PAS) artėjančiuose rinkimuose gali prarasti daugumą, o kitos partijos ar blokai neturės aiškios daugumos.

Tikimasi, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį Jungtinėse Tautose (JT) pasakys griežtą kalbą prieš Palestinos valstybę, nors jaučia neįprastą JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), siekiančio susitarimo dėl Gazos Ruožo, spaudimą.