Lietuvos gynybos ministras A. Anušauskas, po susitikimo sakė, kad buvo pasikalbėta daug ir išsamiai apie Vokietijos ir Lietuvos karinį bendradarbiavimą.
Kalbose mažai džiaugsmo
„Vertiname Vokietijos indėlį ir pastangas stiprinti Lietuvos saugumą, turėjome gerą susitikimą, supažindinome mūsų svečią su tomis grėsmėmis, kurios yra mūsų regione. Rusijos kariniai pajėgumai Klainingrado srityje lieka mažai paveikti jos vykdomo karo prieš Ukrainą, nors Baltarusija karine prasme yra praradusi savarankiškumą. Kremliaus planai didinti pajėgas su NATO besiribojančiuose regionuose rodo pasiryžimą ilgalaikei konfrontacijai“, – sakė ministras A. Anušauskas.
Jis pridūrė, kad geografinė Baltijos šalių padėtis reikalauja didesnio NATO sąjungininkų buvimo regione. Reikia užtikrinti atgrasymą ir priešakinę gynybą, taip pat įgyvendinti Madrido susitarimus, įsipareigojimus.
A. Anušauskas pripažino, kad Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos brigados buvimo mūsų teritorijoje.
„Turime būti pasirengę planą, kuriuo artimiausiais metais sukursime visą reikalingą struktūrą, pristačiau šį planą Vokietijos gynybos ministrui. Iki kol būsime pasirengę, kartu su Vokietijos gynybos ministerija dirbsime įgyvendinant tarpinius žingsnius, didinant pratybų skaičių, intesyvumą. Šiuo metu vykstančios pratybos yra pirma šių metų ciklo dalis. Siekiame, kad pratybų programa užtikrintų nepertraukiamą bent vieno Vokietijos bataliono buvimą Lietuvoje. <...> Netrukus bus pradėti infrastruktūros projektavimo darbai, plečiame poligonus, dirbame Rūdininkuose. Vystome sąjungininkų ir Vokietijos brigados įrangos, amunicijos dislokavimo Lietuvoje galimybes. Šiems klausimams spręsti veikia jungtinė darbo grupė. Su Vokietija sutarėme, kad būtina stiprinti oro gynybą. <...> Glaudus karinis bendradarbiavimas apima ir kitas sritis. Noriu paminėti, kad Vokietijos kontingento sudėtyje Malyje yra ir mūsų kariai, ir būsime ten iki operacijos pabaigos“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Vokietijos gynybos ministras pripažino, kad Lietuva, dėl savo ypatingos geografinės padėties, turi ypatingą apsaugos poreikį ir NATO, kaip aljansas, turi užtikrinti efektyvų atgrasymą ir gynybą, prisiimti atsakomybę už Lietuvą.
„Gimiau Šaltojo karo metais ir užaugau, kai Vakarų Vokietija ribojosi su Rytų Vokietija ir tai buvo rytinis NATO flangas. Tuo metu kitos NATO šalys užtikrino mūsų saugumą. Šiandien Baltijos šalys, Lenkija ir kitos šalys yra NATO Rytų flangas. Dabar galioja tos pačios taisyklės, kaip ir anuomet. Reikia užtikrinti veiksmingą atgrasymą. Vokietija prisiima šią atsakomybę, tą, kurią Šaltojo karo metais kiti prisiėmė už Vokietiją. Mes nedvejojame. <...>
Rusijos karas prieš Ukrainą mums rodo, kaip svarbu turėti efektyvią ir veikiančią oro gynybą. NATO oro apsaugos sistema veikia, mes dalyvaujame ir oro policijos misijose Baltijos šalyse. Didžioji dalis mūsų indėlio prisideda prie to, kad aprūpinimo keliai į Baltijos šalis yra saugūs. Mūsų įsipareigojimas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra užtikrintas ir tai nepasikeis.
Tai realus solidarumas. Jau šešis metus čia dislokuota daugiatautė priašakinių pajėgų kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija. Mes sustiprinome padidinto budrumo veiklą. <...> Turime kelis etapus, kaip stiprinsime gynybą. Kovinė brigada sustiprina mūsų indelį. Šiuo metu pėstininkų brigados dalis vykdo savo užduotį, šiandien aplankiau ir pats pamačiau, koks svarbus jų indėlis“, – kalbėjo Vokietijos gynybos ministras.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje šiuo metu yra brigados vadavietė, kuri atlieka paruošiamuosius darbus brigadai, darbai koordinauojami su lietuviais.
„Tolesnis brigados dislokavimas bus derinamas su Lietuva. Ateinančiais mėnesiais mes tęsime savo pokalbius. Svarbu matomumas, dabar mes turime pėstininkų batalioną, kuris treniruojasi kartu su lietuviais. Svarbu parodyti, kad Vokietija prisideda prie įtikinamo, patikimo atgrasymo čia, Rytų flange. NATO mes esame pasirengę ryžtingai užtikrinti savo sąjungininkų saugumą. Palaikome savo partnerius, tęsiame kariuomenių bendradarbiavimą“, – sakė Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius.
A. Anušauskas atsakydamas į Vokietijos žurnalistų klausimą, kodėl Lietuvai būtinai reikia brigados čia, Lietuvoje, sakė, kad mūsų geografija reikalauja karių čia, reikia ne tik brigados, bet ir oro gynybos pajėgumų, nes Rusijos grėsmė yra reali.
„Lietuva taip pat vysto savo pajėgumus. Tikiuosi netrukus bus priimtas sprendimas dėl lietuviškos divizijos, mes oro gynybą pirksime patys, kaip ir kitką. Mes nesame tik išlaikytiniai, bet ir patys daug investuojame į savo pajėgumus ir gynybą“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Jis pridūrė, kad reikia įgyvendinti Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento susitarimą, tai yra, turėti vokišką brigadą Lietuvoje. O NATO susitarimai, kurie bus tvirtinami Vilniaus NATO viršūnių susitikime, parodys, kad prisidėti realiais dalykais turi visi. Bus, pasak jo, reikalingi realūs planai, nes jų reikia, Rusija gali atstatyti savo pajėgumus gana greitai, grėsmės yra.
„Rusija paskelbė karinę reformą kurti naujas divizijas Kaliningrade, reformuoti brigadas į divizijas. Taip, gal planai nėra iki galo realūs, bet jie pradėti daryti. Negalime būti abejinti, stebėti. Dėl to ir norime, kad sąjungininkai matytų mūsų regioną, kaip vietą, kur eina NATO rytinės gynybos flangas“, – sakė A. Anušauskas.
Vokietijos gynybos ministras į tą patį klausimą atsakė, kad Vokietija turi Lietuvai priskirtą brigadą, Lietuva pradėjo infrastruktūros procesus. Bet užsiminė, kad pirmiausia dėl brigados Lietuvoje turėtų apsispręsti NATO, esą tai bendras sprendimas, ką daryti su Baltijos šalių gynyba.
„Reiktų priimti penkis tūkstančius karių ir daug transporto. Ką sako NATO apie tai, kas yra būtina, kas reikalinga? Ar reikia Baltijos šalyse nuolat dislokuotos brigados, o gal lankstesnių struktūrų? NATO dar nepriėmė dėl to sprendimų, manau, Vilniuje priimsime tuos sprendimus. Turime apsvarstyti ar būtina nuolat dislokuota brigadą čia“, – sakė B. Pistorius.
Pažadų būta, bet jie virto politiniu šalčiu
Nuo sausio pareigas einantis Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius Lietuvoje lankysis pirmą kartą. Jis šiose pareigose pakeitė atsistatydinusią Christine Lambrecht. Pastaroji politikė Lietuvoje viešėjo ne kartą.
Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų dvišalio susitikimo metu bus aptartas NATO viršūnių susitikimo Madride sprendimų įgyvendinimas ir Vokietijos karinio buvimo Lietuvoje didinimas stiprinant Aljanso rytinio pakraščio gynybą.
Tiesa, Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ rašo, kad Vokietijos žadėtoji Lietuvai kariuomenės brigada pamažu virsta „vaiduoklių brigada“. Šaltinių teigimu, Vokietijos valdžia nesutinka atsiųsti į Lietuvą tūkstančių vokiečių karių, vietoje to siūlo „greitą reagavimą“. Vokiečių leidinyje pažymima, kad antradienį B. Pistoriuso laukia sunkesnė dieną, nes teks susitikti su Lietuvos prezidentu ir gynybos ministru, o pokalbių su jais metu, tikėtina, teks nuvilti.
Pranešama, kad abu ministrai šiandien diskutuos ir apie pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ir paramą Ukrainai. Pabradėje B. Pistorius stebės bendras Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių pratybas „Grifono žaibas“, susitiks ir su prezidentu Gitanu Nausėda.
Po vizito Lietuvoje B. Pistorius drauge su A. Anušausku vyks į Švedija, kur rengiamas neformalus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimas.
Berlynas vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat yra Lietuvai priskyrusi brigadą, dėl kurios nuolatinio dislokavimo šalyje kilo ginčų.
Lietuvoje vyksta bendros vokiečių ir lietuvių pratybos
Į Lietuvą prieš savaitę pratybų atvyko dalis Vokietijos 41-osios brigados, tos pačios, dėl kurios buvo sulaužyta daug politinių iečių. Vokiečiai čia atvyko ne tik pasitreniruoti kartu su Lietuvos kariais, bet ir pažiūrėti, kaip greitai gali permesti pajėgas išgirdę pavojaus signalą. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys prasidėjus pratyboms sakė, kad vokiečiai atvyko per šešias dienas, o keliaudami išbandė jūros, oro ir sausumos kelius.
„Turiu galimybę dalyvauti šiose pratybose, kuriuos yra organizuotos 41 brigados, kuri yra skirta ir Lietuvos gynybai. Mes galime matyti, kaip ši brigada arba vienas iš jos vienetų yra perdislokuotas iš Vokietijos į Lietuvą. Šių pratybų pagrindinis uždavinys yra pažiūrėti, kaip greitai galima reaguoti ir gali būti perdislokuota su atitinkama ginkluote, amunicija ir personalu.
Rezultatai, kuriuos (vokiečiai) parodė yra labai geri ir tikrai esu daugiau nei tikras, jei būtų tokia problema arba būtinybė turėti čia sąjungininkus, jie būtų laiku ir vietoje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Paklaustas, kaip greitai vokiečiai iš Vokietijos atsidūrė Lietuvoje, V. Rupšys atsakė, kad tai užtruko apie šešias dienas, buvo išbandyti visi įmanomi keliai.
„Čia pratybos, taigi buvo parengiamasis etapas Vokietijoje, treniravosi brigados sudėtyje, turėjo ilgas pratybas po Naujų metų. Pratybos buvo organizuotos norint pasitikrinti, jei gaunamas signalas, mes tai vadiname kovinės parengties paaukštinamuoju aliarmu, jie viską susirenka, duodamas įsakymas ir atvyksta čia. Nuo šito parengties pakėlimo arba signalo, jie šešių dienų bėgyje jau buvo pasiruošę, susitelkę Lietuvoje“, – sakė kariuomenės vadas.
Anot jo, reakcijos greitis ir galimybė atvykti į Lietuvą taip greitai, kaip reikia, priklauso nuo situacijos.
„Faktas, kad turime treniruotis ir būti garantuoti, jog reikiamu momentu, reikiamą dieną ir valandą jie čia būtų. Sudėtinga sakyti dėl dienų, nenorėčiau prie to prisirišti. Nes informacija (apie galimą pavojų) bus iš anksčiau, o jei būtų taip, kad signalas yra nelauktas, tai tikrai mes treniruojamės, kad jie būtų čia laiku ir vietoje“, – tikino V. Rupšys.
Jis pridūrė, kad taip, kalbant apie reakcijos laiką, vokiečių brigadą turėti Lietuvoje būtų geriau, bet tai priklauso nuo abiejų pusių galimybių, pasirengimo.
„Šis klausimas turėtų būti skirtas politikams, karine prasme, mano darbas ir jų darbas yra tuos politikų sprendimus įgyvendinti. Tai ką turime, kas susitarta, mes viską darome treniruočių, bendrų gynybos planų išgyvendinimui. Su šia brigada numatomos dar mažiausiai keturios pratybos, dar papildomai bus su 10 tankų divizija pratybos, taip pat bus Vokietijos ir Prancūzijos brigadų pratybos, bet jos jau kito formato. Bendrai vertinant tai Vokietijos indelis – didžiulis“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
