Redakcija rekomenduoja

Europoje kyla nerimas dėl artėjančio rudens. Kas laukia, jei Rusija užsuks dujų kranelį? Senasis žemynas žiemą šals, o gyventojų piniginėse dėl pakilusių kainų švilpaus vėjai? Kol europiečiai neramiai laukia dramų dėl dujų atomazgos, Ukrainoje V. Zelenskis atleido du ištikimus bendražygius.

Romų tautybės moterys, užsukusios papietauti į kavinę Jonavoje, išgirdo, kad „čigonai yra kiaulės, visur prišiukšlina, todėl direktorius neleidžia jų aptarnauti“. Jos tikina, kad negražius žodžius sekė tokie pat veiksmai, mat joms ėmus prieštarauti dėl tokios diskriminacijos, iš virtuvės išpuolė vyras, kuris prieš jas smurtavo.

Komentuodamas susiklosčiusią situaciją dėl Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo transportuojant sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningradą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pilnai neatsako į du klausimus, kurie galėtų padėti suprasti situaciją. Opozicija savo ruožtu tariasi dėl galimos interpeliacijos G. Landsbergiui, kuri galbūt padėtų atsakyti į daugelį kylančių klausimų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos sankcijas tiesiogiai įgyvendina ne Vyriausybė, o konkretūs fiziniai ar juridiniai asmenys. Šiuo atveju tai buvo „Lietuvos geležinkeliai“, kurie ir informavo klientus iš Rusijos apie pradedamas taikyti sankcijas.

Prieš kelias dienas Lietuva iš Briuselio gavo nesmagių žinių dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą. Premjerė Ingrida Šimonytė nedžiugiai pakomentavusi šį sprendimą pasakė, kad Lietuva vykdys tai, ką paliepė Briuselis. Tiesa, plačiau komentuoti, aiškintis ar bent jau atskleisti daugiau detalių apie šį sprendimą Vyriausybės vadovė nepanoro.

Lietuva jau balandžio mėnesio viduryje buvo informuota, kad Europos Komisija ketino pateikti papildomas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningrado sritį, bet nesulaukusi šių gairių pritaikė sankcijas nuo birželio 17-osios dienos plienui ir geležiai, o nuo liepos 10-osios – cementui, alkoholiui, prabangos ir kitoms prekėms.  Naujienų portalui tv3.lt tai patvirtino Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Sveikatos politikai ir visuomenė, panašu, akli milžiniškam skauduliui sveikatos sektoriuje, konstatuoja medikai. Nors visuomenė senėja ir pacientų slaugos poreikiai tik auga, Lietuvoje katastrofiškai trūksta slaugytojų. Pažymima, kad situacija dėl nežmoniškų krūvių ir apverktinų algų jau dabar yra tokia siaubinga, kad labai greitai gali nebepadėti ir dideli sprendimai.

Istorikai, kalbėdami apie Rusiją sutaria, kad tai – kitokia šalis, civilizacija, kuriai nepriklauso ir kurios nesupranta ukrainiečiai ar kitų tautų žmonės. Tiesa, patys rusai, jų istorikai savo šalį mato tik kaip didžią imperiją, istoriją interpretuoja taip, kaip jiems patogu, o istorinius naratyvus – vagia ir perdirba.

Tai, kad mažesnė rajono ligoninė gali būti patraukli vieta dirbti ir galbūt dar geresnė erdvė nei dideliame mieste realizuoti save, įrodo gydytojo Alfredo Hofmano pavyzdys. Kėdainiuose jau daugiau nei dešimtmetį besidarbuojantis ortopedas traumatologas šypsosi neslėpdamas, kad per tiek laiko ir jis pacientus pakankamai gerai pažino, ir jie – jį patį.

Nauji omikron subvariantai, auginantys naują susirgimų bangą tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje, greičiausiai nesukelia sunkesnės ligos eigos. Tačiau mokslininkai pažymi, kad sulig nauju sergamumo pakilimu didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai tiek jau persirgusiems ar pasiskiepijusiems žmonėms. Be kita ko, esama duomenų, kad pakartotinis susirgimas gali būti net sunkesnis. Anot specialistų, COVID-19 susirgimai staiga ėmė augti dėl išplitusių užkrečiamesnių BA.4 ir BA.

Baltarusijoje opozicijai prijaučiančių ar tiesiog nepriklausomų sociologų apklausos buvo laikomos tabu. Visgi apeiti draudimus galima, tai ir padarė du baltarusių sociologai. Ir nepaisant skirtingų jų apklausos metodų, rezultatai turi daug bendro. Abiem apklausų atvejais dauguma respondentų (atitinkamai 85 ir 85,1 proc.) nenorėtų, kad Baltarusijos kariuomenė prisijungtų prie Rusijos karo Ukrainoje, rašo Jamestown Foundation.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį kaip reikiant užsipuolė valdančiuosius dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą pasakiusi, kad Lietuvos politikai užsienio politikos srityje nesugeba priimti strateginių politinių sprendimų, blaškosi, komunikuoja apgailėtinai bei slepiasi už Europos Komisijos nugaros, vietoje to, kad tiesiai pasakytų apie pasiektą sutarimą su partneriais dėl tranzito. Visą procesą ji pavadino kinkadrebių partijos šokimu politiniame balete.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, netyla pacientų skundai ir nusivylimas, kad nebėra prieinami vaistai, prie kurių jie buvo pripratę. Todėl norėdami tęsti gydymą įprastais medikamentus, jų turės įsigyti patys. Vaistų gamintojai sako žinantys, kas padėtų pakeisti situaciją. Tuo metu ministerijos pozicija nepajudinama – ji sako, kad kitas tos pačios veikliosios medžiagos vaistas yra puikus pasirinkimas.

Lietuvai pradėjus taikyti europines sankcijas ir iš Rusijos į Kaliningradą nebepraleidus sankcionuotų prekių, tokių kaip plienas, geležis, cementas ir alkoholis, Europos Komisija išaiškino, kad geležinkeliu prekės vis tik turi važiuoti, tik šalys narės turi stebėti, kad prekių kiekis neviršytų pastarųjų 3 metų transportavimo vidurkių. Kitaip tariant, kad sankcijos nebūtų apeinamos.  Daugelis politikų ir ekspertų tai pavadino Lietuvos diplomatine nesėkme.

Spaudimas Lietuvai atblokuoti prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą kilo ne tik iš Rusijos, bet ir iš Briuselio. Tai turėtų būti sustabdyta, o spaudimas turėjo būto nukreiptas į rusus, siekiant iš jų išsimušti Odesos deblokavimą, rašo lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Pasak dienraščio, vietoje to, kad Briuselis reikalautų arba patarinėtų Lietuvai sušvelninti toną ir leisti tam tikrų sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą, jie galėjo tai išnaudoti, kaip naudingą diplo...

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.

Besitęsiantis Kaliningrado tranzito klausimas toliau kelia daug diskusijų. Ar Lietuva neparuošė partnerių galimam Rusijos atsakui? Ar realu tikėtis kažkokio rimtesnio Kremliaus atsako, nei retoriniai pagrasinimai? Apie tai diskusija naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“. Naujausiame epizode portalo tv3.lt žurnalistai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Vilmantas Venckūnas aptaria ne tik toliau daugybę klausimų keliantį Kaliningrado klausimą, bet ir Jungtinės Karalystės pre...

Rusijai nerimstant dėl Kaliningrado sričiai taikomų sankcijų ir grasinant imtis mistinių priemonių prieš Lietuvą, saugumo ir gynybos specialistai sako, kad grėsmė Lietuvai šiuo metu nepadidėjo. Viskas todėl, kad pavojus mums buvo iškilęs dar 2014 metais ir nuo to laiko nemažėjo.

Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys į Ukrainą vyksta itin dažnai. Atsargos karininkas veža humanitarinę pagalbą, susitinka su ukrainiečiais atsargos karininkais, dalijasi su jais patirtimi. Ukraina, pasak gynybos eksperto, dabar yra vieta kur vyksta nenusakomi žiaurumai, bet tuo pat metu yra ir vilties spindulių.  Kalbama, kad ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgų karius ruošia lietuviai instruktoriai.

Nors užsikrėtimų koronavirusu skaičiai akivaizdžiai kyla ir Lietuvoje, ekspertai to dar nebūtų linkę vadinti nauja banga. Tiesa, jie neslepia – naivu būtų tikėtis, kad artėjant rudeniui naujų atvejų skaičius imtų mažėti. Visgi dėl ko aiškiai sutariama – dabar pats laikas pasirūpinti revakcinacija nuo pasaulyje toliau cirkuliuojančio viruso. Specialistų aiškinimu, atvejai sparčiai kyla ne tik Europos šalyse, bet kitur pasaulyje, nes keičiasi paties viruso subvariantų dominavimas.

Praėjusią savaitę Seimas nedidele balsų persvara priėmė ilgai diskutuotą sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Vis tik šeimos gydytojų ir opozicijos neįtikina ministerijos pažadai, kad paslaugų prieinamumas gyventojams pagerės. Patys pacientai gi konstatuoja, kad jau dabar sistemoje vyrauja visiškas chaosas ir žmonės tik bus dar labiau stumiami rinktis privačią mediciną.

Vasario 27 d., praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Rusijos pajėgos pradėjo operaciją, siekdamos užgrobti Čornobajevkos oro uostą netoli Chersono Juodosios jūros pakrantėje, rašo „Foreign Affairs“.  Chersonas buvo pirmasis Ukrainos miestas, kurį rusams pavyko užimti, jis yra netoli Krymo, todėl Černobajevkos aerodromas buvo svarbus kitam puolimo etapui. Tačiau viskas klostėsi ne pagal planą.

Pastaruoju prekių ir paslaugų kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc. Ne visos išmokos didėja tokiu pačių tempu, tad dalies gyventojų realios pajamos traukiasi. Paskelbus kitų metų šalies ekonomikos raidos scenarijų, aiškėja, kiek pensijos didės nuo kitų metų pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad jos galėtų kilti beveik dešimtadaliu. Tačiau gali būti, kad didinimas bus spartesnis.

Kaliningrado pavadinimas šiomis dienomis kaitina ne vieną diskusiją. Rusija skundžiasi ir meluoja, o pasaulis atsargiai vaikšto aplink. Regionas, regis, Rusijai labai svarbus, nors šias vokiškas žemės rusai valdo vos daugiau nei 60 metų. Istorikai sako, krašto istorija skaudi ir sunki, ir dabar ten yra likęs tik šešėlis to, kas anksčiau buvo klestintis regionas.

Nors vasara dar neįpusėjo, vis garsiau kalbama apie prasidedančią naują susirgimų COVID-19 bangą. Pirmieji jos ženklai – jau ir Lietuvos statistikoje. Tiesa, specialistai ramina, kad tokio niūraus kaip pernykščių metų scenarijaus greičiausiai pavyks išvengti. Kita vertus, yra ir nerimą keliančių viruso ypatybių. Specialistai konstatuoja, kad nauja atvejų banga neišvengiamai ateis, o jos pirmi ženklai matomi jau dabar.

Kaliningrado sankcijų dilema sukėlė ne tik politinę, bet ir komunikacinę krizę Lietuvoje. Ir ji, pasak specialistų, atslinko pirmiau ir buvo gana nuspėjama. Tai, kad Rusija panaudos savo propagandos ruporus apšaukti Lietuvą nebūtais dalykais, buvo aišku iš anksto, nes jie gaudo kiekvieną progą paskleisti savo „tiesą“. Tai, kad nesugebėjome laiku ir taikliai atskirti – jau darosi tendencija.

Vieno iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje būtų galima išvengti, jei gyventojai nedelstų laiku dėl ligos pasitikrinti profilaktiškai. Profesorius Gediminas Kiudelis pasakoja, kad paprastas tyrimas leidžia vienu metu ne tik diagnozuoti storosios žarnos vėžį, bet iškart ir atlikti gydomuosius veiksmus. Storosios žarnos vėžys – vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1400 šio vėžio atvejų ir kasmet ši liga nusineša apie 800 gyvybių.

Europa prieš Maskvą panaudojo precedento neturintį ekonominių sankcijų arsenalą. Viskas tam, kad susilpnintų Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje, rašo Politico. Rusija tikina, kad sankcijos jos neveikia, bet joms pradėjus kąsti rimčiau rusai pradės trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos karinei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo skrynią pajamomis iš produktų, kuriems taikomos sankcijos – nuo ​​anglies ir naftos iki ikrų.

Nors Lietuvoje itin išpopuliarėjo tradicinių cigarečių pakaitalai – kaitinamojo tabako prietaisai ir elektroninės cigaretės – medikai primena, kad nėra patikimų įrodymų, jog tai galėtų padėti mesti rūkyti. Juo labiau jie įspėja, kad bet kokio pobūdžio rūkymas yra žalingas sveikatai ir yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys.  Specialistai konstatuoja, kad rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų.

Viena iš Hoholivo gatvių – mieste, esančiame į rytus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo – pavadinta XIX amžiaus rusų poeto Michailo Lermontovo vardu. Lermontovas niekada nesilankė Ukrainoje, ir tik keli jo eilėraščiai liečia ukrainietiškas temas.

Per pandemiją ūgtelėjęs gyventojų mirtingumas sukėlė nerimo tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Ir nors dalis žmonių įsitikinę, kad prie išaugusio mirtingumo nemažai prisidėjo ir laiku nesuteiktos sveikatos paslaugos, komentuodamas apibendrintus mirtingumo duomenis profesorius Mindaugas Stankūnas šios prielaidos nepalaiko ir beda pirštu į kitas priežastis.

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai.

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms. Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pateikia naują Aljanso rytinio flango gynybos planą, nes yra pripažįstama, kad tiek karių, kiek yra dabar  – nepakanka, rašo  „Financial Times“. NATO generalinis sekretorius „Financial Times“ sakė, kad naujasis karinis planas, dėl kurio bus susitarta kasmetiniame aljanso lyderių susitikime šią savaitę, drastiškai pagerins Aljanso rytinių sienų gynybą, nukreipdamas dėmesį nuo bet kokios invazijos atgrasymo į visišką Aljanso gynybą.

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti.  Nors šalyje veikia net 5 prevencinės sveikatos patikros programos ir tam valstybė skiria milijonus, pagal jas pasitikrinančių gyventojų srautai nedžiugina nei gydytojų, nei sveikatos politikų.

Aplinkos ministerija pakeitė želdynų plotų normas ir perpus sumažino minimalų atskirųjų želdynų plotą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto vystytojai ir savivaldybės naujai projektuojamose kvartaluose galės palikti mažiau ploto žalumai, nei iki šiol įpareigojo teisės aktai. Opozicija naująją tvarką vadina skandalinga ir ketina imtis veiksmų.

Praėjus kiek daugiau nei metams po mobingo skandalo ir Lietuvą sukrėtusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės įstaiga pagaliau turi nuolatinį vadovą. Mindaugas Pauliukas tvirtina, kad ligoninė nėra vien kėdė, į kurią ryžosi sėstis, o visa bendruomenė, su kuria būtina kalbėtis priimant svarbius sprendimus.

Ukrainos tautinės tapatybės stiprėjimas per pastaruosius tris nepriklausomybės dešimtmečius yra svarbus ir nepakankamai ištirtas istorinis reiškinys, turėjęs atgarsių toli už Ukrainos sienų, rašo Atlantic Council. Tai pakeitė politinį klimatą didžiojoje buvusio sovietinio pasaulio dalyje ir padėjo pakurstyti šiandieninę Šaltojo karo stiliaus konfrontacijos tarp Rusijos ir Vakarų atmosferą.

Baimė dėl ministerijos stumiamos reformos, nesibaigiantis maustymas dėl algų, darbo krūvių didinimas, perdegimas ir miglotos ateities perspektyvos – įsiaudrinusi medikų bendruomenė vieną po kitos beria įsisenėjusias ir naujai akyse užgimstančias problemas. Nors ministras Arūnas Dulkys nenustoja tvirtinti, kad pokyčių visam tam išspręsti ir reikia, patiems gydytojams viskas panašėja lyg į eilinę įgudusio lošėjo apgavystę žongliruojant kauliukais.

„Pasigendu ambicijų“, – taip apie šiandieninį Vilnių sako buvęs meras Artūras Zuokas. Politikas pažėrė kritikos dabartiniam miesto vadovui Remigijui Šimašiui, taip pat paaiškino, kodėl Vilniuje dar neiškilo nacionalinis stadionas. Pokalbyje aptarėme ir skyrybas su buvusia žmona Agne bei įsiplieskusius jausmus septyniolika metų jaunesnei smuikininkei Augustai Jusionytei.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad ir kultūros sferoje Lietuva, karo Ukrainoje akivaizdoje, yra Vakarų moralinis kompasas ir budintoja. Ministro teigimu, nemažai dar turime padaryti ir patys, diskutuodami apie sovietinius balvonus, kurie, nors ir simbolizuoja okupanto agresiją, iki šiol stūkso kai kuriuose miestuose.

Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme, jei būtų laikomasi dabartinio NATO plano apginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia estų ministrė pirmininkė. Tai ji sakė „Financial Time“.  Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

Žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį. Rusija ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis, lietuviai nejaukiai muistytis, nes tranzitas į Kaliningradą yra jautri tiek mūsų, tiek Rusijos vieta. Europos Sąjungos politikai, žinodami, kad tai ES sankcijų dalis, Lietuva ėmėsi palaikyti tik įsisiūbavus žodžių karui, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik Rusijoje, bet ir užsienio žiniasklaidoje.

Lietuva gali sulaukti traukinių su tūkstančiais migrantų iš Maskvos, todėl saugumo situacija nuo praėjusios migracijos krizės ne pagerėjo, o pablogėjo, teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Kilus sujudimui dėl dalies prekių gabenimo į Kaliningradą draudimo, Rusija reagavo audringai. Lietuva savo ruožtu sako tik taikanti Europos Sąjungos (ES) priimtas sankcijas. Politikos apžvalgininkams ir daliai politikų nesuprantama, kodėl taip pyksta Rusija, nes embargas taikomas tik plienui ir betonui, o ir įsivežti šias prekes galima kitais keliais. Tiesa, situacija gana nemaloni, nes Kaliningradas, pasak specialistų, jautri vieta tiek rusams, tiek mums.

Nerimstant aistroms Seime ir tebesitesiant visuomenės susipriešinimui dėl civilinės partnerystės įstatymo ir kitų, konservatyvesnių pažiūrų žmonės erzinančių dalykų, žibalo į ugnį pila ir teismo sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą 11-osios Akto signatarų klubo narei Zitai Šličytei už jos įžeidžius ir tam tikrą žmonių grupę žeminančius pasakymus Kovo 11-osios minėjime.

Su Algirdu Sysu susitikome Seime, kitą dieną po jo sugrįžimo iš Ukrainos. Socialdemokratas karo niokojamoje šalyje lankėsi kartu su kitais „United for Ukraine“ (U4U) pasaulinio parlamentarų tinklo nariais. Kyjive, Bučoje, Borodiankoje aplankę parlamentarai išvydo karo žiaurumus savo akimis. A. Sysas sako, kad nei jo, nei kitų mūsų regiono parlamentarų įtikinėti nereikia, ir taip supranta realią situaciją.

Lietuvoje mokamos vaiko priežiūros išmokos priklauso nuo mamos arba tėčio buvusio darbo užmokesčio, o ligos ir motinystės įmokas „Sodrai“ moka visi dirbantys gyventojai, išskyrus dirbančius su verslo liudijimais ar smulkius ūkininkus. Kitaip tariant, sistema yra draudiminė, kai žmonės, mokėdami įmokas, draudžiasi nuo netikėtų dalykų. Tačiau Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad dabartinei sistemai trūksta logikos, ji išsigimė.

Rusija yra fašistinė, atvirai genocido kalba kalbanti valstybė, kurios radikalizavimosi ir imperinių planų nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti didžiosios Europos kaimynės, ypatingai Vokietija.  Na, o vokiečiai liko nejautrūs Ukrainai todėl, kad vis dar gydosi istorines žaizdas ir jaučią amžiną kaltę prieš rusus, akademinėje diskusijoje apie Rusijos praeitį ir dabartį sakė Jeilio universiteto profesorius ir žinomas istorikas Timothy Snyderis.