Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kaip trijuose didžiuosiuose miestuose po rinkimų atrodo tarybų sudėtis ir kokios galimos valdančiosios koalicijos galėtų susidaryti po rinkimų.
Pergalės atveju Zuokui gali būti sunku
Vilniaus miesto tarybą sudaro 51 narys. Daugiausiai mandatų rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 19.
Laisvės partija ir „Laisvė ir teisingumas“ laimėjo po 9 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščionių šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 7, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 4, Nacionalinis susivienijimas – 3.
Daugiausiai mandatų laimėję konservatoriai jau pradėjo derybas su Laisvės partija dėl valdančiosios koalicijos sostinės taryboje, su LSDP konservatoriai ketina derėtis po antrojo mero rinkimų turo.
TS-LKD koalicija su Laisvės partija turėtų daugumą, prisidėjus socialdemokratams tokia koalicija iš viso turėtų 32 iš 51 balso.
Jeigu mero postą iškovotų Artūras Zuokas, jam daugumą sudaryti būtų sunkiau. Net jei jam pavyktų suvienyti visas frakcijas, apart TS-LKD ir Laisvės partijos, A. Zuoko koalicija būtų mažumoje, kadangi turėtų 23 iš 51 balsų.
Žinoma, situaciją pakeistų Laisvės partijos pritraukimas prie tokios daugumos, tačiau toks scenarijus abejotinas. Laisviečių lyderiai antrajame rinkimų ture remia V. Benkunską, viešai išreiškė nepalaikymą A. Zuokui, jau pradėjo derybas su konservatoriais.
Taip pat kyla klausimas, ar jam pavyktų sutelkti visus galimus partnerius – Nacionalinis susivienijimas yra išreiškęs abejonę dirbti su Laisvės partija ir LLRA-KŠS, Laisvės partijos kandidatas į merus Tomas Vytautas Raskevičius debatų metu ne kartą kartojo nenorą, kad laisviečiai vėl koalicijoje dirbtų su LLRA-KŠS, taip pat teigė, kad antrajame ture tikrai nebalsuos už A. Zuoką.
Kaune viskas aišku
Kauno miesto tarybą sudaro 41 narys. Daugiausiai mandatų iškovojo išrinkto mero Visvaldo Matijošaičio į priekį vedamas komitetas „Vieningas Kaunas“ – 26.
Į tarybą taip payt pateko TS-LKD – 8 mandatai, LVŽS – 4 mandatai, LSDP – 3 mandatai,
V. Matijošaičiui nėra reikalo derėtis dėl koalicijos, kadangi jo komitetui priklauso daugiau nei pusė visų tarybos narių vietų.
Be to, tiek konservatoriais, tiek valstiečiai viešai išreiškė, kad neis į koaliciją su „Vieningu Kaunu“.
Vienas iš socialdemokratų lyderių Mindaugas Sinkevičius po rinkimų sakė, kad koalicijos partnerius visose savivaldybėse rinksis pagal atsakymą į klausimą, kam priklauso Krymas. Galima pajuokauti, kad V. Matijošaičio atsakymas LSDP netenkintų, kadangi žurnalistams uždavus šį klausimą, Laikinosios sostinės vadovas atsakė: „Tik ne man.“
Klaipėdoje įmanomi visi scenarijai
Daugiausiai nežinomybės Klaipėdos mieste, kuriame mandatų skaičių politinės jėgos pasidalino gana tolygiai. Uostamiesčio tarybą sudaro 31 narys.
Į antrąjį turą patekusio Arvydo Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ surinko 8 mandatus. Po 7 mandatus iškovojo „Laisvė ir teisingumas“ bei TS-LKD, kurių atstovas Audrius Petrošius su A. Vaitkumi susigrums antrajame rinkimų ture.
Po 3 atstovus uostamiesčio taryboje turės Liberalų sąjūdis, LSDP ir LVŽS.
Valdančiosios koalicijos kontūrai turėtų aiškėti, kai sužinosime, kas tampa Klaipėdos miesto meru. A. Vaitkaus komitetas galėtų į koaliciją kviesti „Laisvę ir teisingumą“, tačiau tokia sąjunga vis tiek turėtų mažumą trayboje – 15 iš 31 balso. Tokiu atveju reikėtų „žvejoti“ liberalų, valstiečių ar socialdemokratų atstovus, kurie Klaipėdos taryboje gali tapti „auksiniais balsais“.
Jeigu meru taptų A. Petrošius, konservatoriams taip pat neužtektų įprastų koalicijos partnerių liberalų ir socialdemokratų, į kurių draugiją savivaldos lygmeniu TS-LKD dažniausiai nespjauna. Tokia koalicija turėtų 13 iš 31 mandato, tad turėti bent trapią 16 balsų daugumą reikėtų į pagalbą kviesti ir valstiečius. Stipresnę daugumą konservatoriams užtikrintų bičiulystė su „Laisve ir teisingumu“ ar su A. Vaitkaus komitetu.
Klaipėdoje taip pat gana reali situacija, kad mero postą iškovojęs kandidatas neturėtų daugumos taryboje.
Keičiasi mero galios
Nuo šios kadencijos įsigaliojo ir pakeistas savivaldos įstatymas, kuriame numatytos kitokios mero ir tarybos galios.
Taryba dirbs, kaip atstovaujamoji valdžios institucija, meras kaip vykdomoji valdžia. Taryba priims svarbiausius sprendimus, bet neturės savo vadovo, meras nebebus tarybos narys, nors ir pirmininkaus tarybos posėdžiams.
Mero vadovaujama administracija rengs tarybos sprendimų projektus, šauks posėdžius, sudarys jų darbotvarkę, bet pats posėdžiuose nebalsuos.
Meras taip pat turės ir veto teisę. Jis galės grąžinti tarybai pakartotinai svarstyti jo atmestus projektus. Už sugrąžintą teisės aktą taryba turės balsuoti dar kartą. Projektas bus laikomas priimtu, jei antrą kartą už jį balsuos daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
Jeigu taryba atmes mero veto, jis galės dėl to kreiptis į Vyriausybę.
Meras nuo šiol pats skirs administracijos direktorių ir vicemerus, tai bus asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnai, tačiau vicemerų kandidatūroms reikės tarybos pritarimo.
Antrasis merų rinkimų turas vyks kovo 19 d.
