Redakcija rekomenduoja

Palei sienas Orichivo rūsiuose stovi Ukrainos kariai. Nepaisant to, kad jie po žeme, didžiulės reguliariai krintančios rusų bombos ant karių galvų gali užgriauti viską, kas yra virš jų, todėl jų požeminio pasaulio pakraščiai yra saugesni. Įsivaizduokite tokio pobūdžio riziką ir vyrus bei moteris, kurie kas vakarą ištveria šią iš proto varančią dalią, kai kitą kartą išgirsite kalbas apie Ukrainos kontrpuolimo eigą, rašo CNN korespondentas Nickas Patonas Walshas.

Dabar vairuoti galima ir turint negaliojančią sveikatos patikrinimo pažymą, mat vairuotojo pažymėjimas juk galioja. Bet nuo kitų metų laukia pokyčiai – laiku neatnaujinus vairuotojų sveikatos pažymos galiojimo, bus stabdomas ir vairuotojo pažymėjimas. Kada gydytojai gali užkirsti kelią sėstis prie vairo? Gydytojai pažymi, kad tikrinti vairuotojų sveikatos būklę svarbu ne tik dėl saugumo – kitą kartą toks privalomas apsilankymas gali padėti laiku aptikti ir gyvybei pavojingas būkles.

Medikų atstovai nebegali tylėti dėl problemų sveikatos sistemoje. Jų teigimu, gydytojai masiškai išeina iš darbo dėl per didelio krūvio ir per mažų atlyginimų. Trūksta gydytojų, dar labiau trūksta slaugytojų. Medikų atstovai atviri, kad ateityje perspektyvos laukia tik liūdnesnės. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovai antradienį susitiko su socialdemokratų frakcija Seime ir išsakė, jų požiūriu, esmines sveikatos sistemos problemas.

Kadaise rusai savo tanką „Armata“ pristatė kaip technologinį stebuklą. Tačiau šį tanką gaubia daugybė problemų, kurios užtikrina, kad jis niekada netaps tikra, funkcionuojančia kovos mašina. Daugiau apie tai komentare „Focus“ rašo karo apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

Per savo paskutinę kelionę į Centrinę Afrikos Respubliką praėjusį mėnesį Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Priogžinas apsilankė la Maison Russe, arba Rusų Namuose – kultūros centre, esančiame netoli Rusijos ambasados, kur jis pozavo asmenukėms su savo leitenantais ir vietiniais gyventojais.

Neseniai paskelbti tyrimo rezultatai privertė suklusti – teigiama, kad per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti specialistai ramina, kad vėžys daugiau yra pagyvenusių žmonių liga. Tiesa, tam tikri įpročiai jaunystėje šią ligą gali padėti atitolinti arba, atvirkščiai, prišaukti anksčiau laiko. Vis tik didžiausi rizikos veiksniai išlieka alkoholis ir rūkymas.

Šiaulių Simono Daukanto inžinerinėje gimnazijoje 14 metų mokiniui užpuolus technologijų mokytoją, kiti vaikai muštynes nufilmavo telefonu. Vaizdas sukrečiantis, nes jame matyti, kaip aukštaūgis paauglys nepagarbiai suima mokytoją už drabužių, tąso jį, paskui vyksta grumtynės: mokinys smūgiuoja mokytojui į pilvą ir krūtinę, atitraukti smurtautojo puola kitas vaikas. Kiti mokiniai pasyviai stebi muštynes.

Šiaulių Simono Daukanto inžinerinėje gimnazijoje technologijų pamokoje ketvirtadienį įvykusios muštynės tarp 14 metų amžiaus mokinio ir technologijų mokytojo turi tęsinį. Policija į įvykį buvo kviesta, nes mokytojui bandant paimti per pamoką ne pagal taisykles naudotą telefoną, mokinys smogė mokytojui ir sulaužė akinius, fiksuoti paviršiniai galvos sumušimai.

Kariniai veiksmai Kalnų Karabache greitai prasidėję, greitai ir pasibaigė. Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristinę operaciją“ su reikalavimu, kad regiono separatistai sudėtų ginklus. Taip ir įvyko. Ar Azerbaidžanas pagaliau praris Kalnų Karabachą, kuris jau tris dešimtmečius buvo tarsi parako statinė regione? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Politinės partijos yra sutarusios kitų metų pabaigoje pasiekti, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas aiškina, kad tikslas bus pasiektas, nes ir šiuo metu vidutinis pedagogų atlyginimas esą viršija vidutinį Lietuvos atlyginimą, bet mokytojai kalba, kad skaičiais manipuliuojama, kadangi daugumą jų dirba daugiau nei vienu etatu ir jaučiasi persidirbę.

Sugriežtinus techninės apžiūros tvarką, šimtai vairuotojų susidūrė su problema, kurios neišsprendus su automobiliu po dviejų metų tektų atsisveikinti. Specialistai įspėja, kokių veiksmų imtis, kad šios nemalonios žinios techninių apžiūrų centruose netektų išgirsti. Liepos mėnesį įsigaliojo nauja griežtesnė automobilių techninės apžiūros tvarka.

Ilgos eilės, finansavimo, žmogiškųjų išteklių stoka – šios ir kitos ne vienus metus akis badančios problemos sveikatos sektoriuje išbando ne tik gyventojų, bet ir pačių medikų kantrybę. Su ypač dideliu darbo rankų stygiumi susidurianti slaugytojų bendruomenė neslepia, kad raudonos linijos iš esmės jau yra peržengtos. Dalies darbuotojų manymu, šiandien streikas turėtų realiausią poveikį. Tiesa, jo pasekmes pirmieji pajaustų pacientai.

Danai ne kartą pripažinti kaip laimingiausia tauta pasaulyje, tačiau pas psichiatrus eilės tokios, kad vizito pas gydytoją prireikia laukti net pusantrų metų.

Nors Lietuva remia Ukrainą, tačiau to paties negalima pasakyti apie visiškai visus Lietuvos piliečius. Tai neseniai patyrė Vilniaus rajone gyvenantis 73-ejų metų Andrijus. Vyras prieš trejus metus iš Ukrainos persikėlė į Lietuvą, prie namų pasikabino dovanų gautą Ukrainos vėliavą, tačiau vieną rugsėjo rytą rado tik nuplėštą gabalą – kažkas iš gyvenančių netoliese tiek jautė nepasitenkinimą, kad įvykdė šį nusikaltimą.

Ukrainoje dramatiškai padaugėjo žuvusiųjų, rodo naujausi neįvardytų JAV pareigūnų skaičiavimai. BBC korespondentas Quentinas Sommerville‘is apsilankė fronto linijoje Rytų Ukrainoje, kur niūri užduotis skaičiuoti žuvusiuosius tapo kasdiene realybe. Margo atsiprašo žuvusiųjų Neatpažintų kareivių kūnai guli sukrauti mažame mūriniame morge netoli fronto linijos Donecke, kur 26 metų Margo sako pasikalbanti su žuvusiaisiais. „Gal skamba keistai... bet aš noriu atsiprašyti jų už žūtį.

Lietuvoje daugiau nei 11 metų gyvenantis ir tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis baltarusis Vitalij D. galutinai laimėjo bylą prieš Migracijos departamentą ir Valstybės saugumo departamentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Lietuvos institucijos buvo nepagrįstai nusprendusios, jog baltarusis kelia grėsmę Lietuvos valstybei vien dėl tarnybos Baltarusijos kariuomenėje 1990-2001 metais.

Įprastinius reikalus su banku daugelis dažniausiai sutvarko internetu. Tačiau daugiau nei pusė vyresnių lietuvių elektronine bankininkyste nesinaudoja. Bankai toliau uždarinėja savo skyrius. Tad vyresni gyventojai turi arba važinėti dešimtis kilometrų, arba pažeisdami sutartis savo elektroninę bankininkystę patikėti giminėms. Savivaldybių asociacija pripažįsta, kad regionuose veikusių bankų skyrių uždarymas yra problema vietos gyventojams.

Galingiausi pasaulio lyderiai susirinko Indijoje, kur vyko G20. Tiesa, ne visi. Vladimiras Putinas toliau išgyvena diplomatinę izoliaciją, tačiau mezga ryšius su naujais partneriais – susitiko su  Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Visgi nuo Rusijos nusisuka net ir anksčiau tvirtomis laikytos partnerės, tokios kaip Armėnija.

Dviejų vaikų mama Julė dar dabar negali patikėti, kad buvęs jos sutuoktinis nusprendė negrąžinti atostogoms į Egiptą išsivežtų dviejų jųdviejų vaikų, nors teismas buvo nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su mama, o šioji niekuomet nedraudė ir neribojo atžalų bendravimo su tėvu. Moteris pasakoja buvusi tikra, kad buvęs vyras taip nepasielgs, nes jis yra daug vyresnis, turi fizinę negalią, todėl išlaikyti vaikus ir jais pasirūpinti jam gali būti sunku.

Dar vieną sostinės ligoninę purto neramumai – Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę (RVPL) šiais metais jau paliko 68 darbuotojai, 5 iš jų – gydytojai. Profesinė sąjunga teigia, kad darbuotojų gretos mažėja tiek dėl neadekvačių krūvių, tiek nekonkurencingų algų, tačiau įstaigos vadovas Arūnas Germanavičius už tokių teiginių sako įžvelgiantis destruktyvią veiklą. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigė ligoninėje nematanti išskirtinės problemos, tačiau žada aiškintis išsamiau.

Ne paslaptis, kad privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turi mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nebent jie yra draudžiami valstybės lėšomis. Jei šie įsipareigojimai nevykdomi, kaupiasi skola ir pinigai gali būti nurašomi nuo asmeninių sąskaitų. Asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniuose tinkluose teigė nemokantis PSD jau porą metų, tad skola siekia tūkstančius.

Pirmadienį Finansų ministerijai paskelbus atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, tampa aišku, kiek nuo kitų metų bus didinamos senatvės ir kitų rūšių pensijos. Dalis ministerijos prognozių yra kiek geresnės už buvusias birželį. Dėl to ir pensijos bus keliamos kiek daugiau, nei buvo manyta – 9,58 proc. Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, kasmet pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu.

Vaistinėse galima ne tik įsigyti vaistų ar kitų preparatų, pasikonsultuoti ištikus sveikatos bėdai, bet ir gauti vis daugiau sveikatos paslaugų. Čia galima pasiskiepyti, pasimatuoti kraujo spaudimą ar temperatūrą, o dabar vis labiau populiarinami ir įvairūs tyrimai. Pavyzdžiui, pasitelkus aparatus siūloma įsivertinti odos ar plaukų būklę, venų amžių ar net pasitikrinti vitaminų atsargas. Vis tik kai kurie gydytojai į tai žiūri be didelio entuziazmo.

Prasideda naujas politinis sezonas, kuris bus pažymėtas ne tik iečių laužymu dėl konkrečių reformų ir įstatymų, bet ir prasidėsiančia rinkimų kampanija, kadangi kitąmet vyks varžytuvės dėl prezidento posto bei Europos Parlamento ir Seimo narių mandatų. Ar pavyks politikams nepamesti galvų ir pirmiausia galvoti apie žmonių gerovę, o ne rinkimų sėkmę? Sekmadienį pirmasis Seimo rudens sesijos posėdis.

Vėl kyla audros dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija siūlo didinti miškų kirtimo normą. Nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir kalba apie vis prastėjančią Lietuvos miškų būklę ir sako, kad mūsų šalyje dėmesys kreipiamas tik į medienos gavybą, o ne medynų išsaugojimą. Medienos pramonės atstovai atkerta, kad keliamos diskusijos yra tik audra vandens stiklinėje ir didinti kertamų miškų normą būtina.

Daugybė žmonių duoda sau pažadus ir juos laužo. Sunku pradėti sportuoti, nelengva atsisakyti pyragėlių ar kitų mėgstamų užkandžių, sunku nereaguoti piktai, kai partneris ar sutuoktinis nesielgia taip, kaip norime. Dauguma esame linkę atidėlioti sudėtingus darbus, laukiame išorinio stimulo, įklimpstame į nemalonius vidinius pokalbius, kurie nuveda prie savigailos ir prastų scenarijų kūrybos mintyse.

Iš Sovietų Sąjungos pabėgome būdami ubagai, o dabar pralenkėme Portugaliją, Graikiją, Ispaniją, dalį Centrinės Europos bei esame tame pačiame lygyje kaip Japonija, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, europarlamentaras Andrius Kubilius.  Konservatoriai šeštadienį rinkosi į savo suvažiavimą, kuriame šventė partijos trisdešimties metų jubiliejų, mat Tėvynės sąjunga buvo įkurta 1993 metais.

Kadaise Rusijos diplomatai buvo pagrindinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsienio politikos strategijos dalis. Bet visa tai pasikeitė. Bėgant metams iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, šalies diplomatai prarado savo autoritetą, o jų vaidmuo sumažėjo iki agresyvios Kremliaus retorikos atkartojimo. BBC teiraujasi buvusių Vakarų diplomatų, taip pat šaltinių, dirbusių Kremliuje ir Baltuosiuose rūmuose, kaip žlugo Rusijos diplomatija.

Turbūt sunkiai pavyks surasti žmogų, kuris niekada nesiskundė skrandžio skausmu ar kitu negalavimu. Nors neretai tai gali būti netinkamos gyvensenos pasekmė, gydytojai pabrėžia ne mažiau svarbų emocinės būklės vaidmenį ligoms vystytis. Vis tik juos liūdina tai, kad kai kurie užklupus negalavimams kenčia iki paskutiniųjų. Deja, ne vien iš baimės ar nenoro gydytis – kitiems dėl socialinių aplinkybių sunku prieiti iki gydytojų.

Nė metukų neturinčią savo dukrą pagrobęs ir Skirvytės upe į Rusijos Kaliningrado sritį pabėgęs Algirdas Švanys jau anksčiau yra pademonstravęs asmenines savo savybes, kai terorizavo tuo metu dar negimusio vaiko mamą, siekė susigrąžinti ją atakuodamas visus šeimos draugus, bet kraštutinis incidentas buvo, kai gimus vaikui A. Švanys su trijų mėnesių kūdikiu žiemos metu pradingo, o praeiviai užfiksavo vyrą besielgiantį itin keistai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovybė siekia, kad kai kurie partijos skyriai prezidento rinkimams keltų socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, praneša šaltiniai. Kaip teigiama, kartu skyriams siūloma kelti ir premjerės Ingridos Šimonytės bei partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kandidatūras, tačiau labiau iš pagarbos, o M. Navickienė yra tikroji kandidatė.

Netrukus norintiems įvažiuoti į Kauno senamiestį gali tekti susimokėti. Laikinojoje sostinėje jau sumontuotos kameros, kurios nustatys automobilio pagaminimo metus, naudojamą kuro tipą ir į aplinką išmetamą taršą. Visgi Kauno valdžios atstovai negali pasakyti, nei kiek teks teršėjams mokėti, nei kada sistema pradės veikti pilnu pajėgumu. Kiti miestai Kauno pavyzdžiu sekti neskuba, nors Vilniuje panašaus tipo kameros taip pat jau yra įrengtos.

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad su savo pinigais negali elgtis taip, kaip nori. Esą bankai prašo pasiaiškinti, iš kur jie gavo grynųjų pinigų ir kur juos išleis? Tuo metu bankai tikina, kad pasiaiškinti klientų prašo, nes baiminasi „nešvarių“ pinigų. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad gavę palikimą ar dovaną grynaisiais jaučiasi tarsi vagys. Žmonės negali tų pinigų įsidėti į banko kortelės sąskaitą be pasiaiškinimo bankui.

Rinkimų nuotaikos persmelkė ne vienos šalies politinę darbotvarkę. Rusijoje prezidentines ambicijas puoselėjęs Jevgenijus Prigožinas jau sulaukė savo laidotuvių, nors kyla sąmokslo teorijų, kad lėktuvu skrido ir jame žuvo ne tas Prigožinas. JAV vienas kandidatas jau kalba, kai užbaigtų karą atidavęs Rusijai okupuotas teritorijas ir remiasi dar XIX a. pareigas ėjusio prezidento paskelbta doktrina.

Savaitgalį visus sukrėtė žinia apie Neries upėje Vilniuje nuskendusias dvi mažas mergaites bei dukrų nužudymu įtariamą mamą, kuri bandė išeiti į nebūtį kartu su mažylėmis. Paaiškėjo, kad moteris buvo Policijos departamento Personalo administravimo skyriaus darbuotoja, tačiau pastaruosius trejus metus metu buvo vaiko priežiūros atostogose.

Kelių būklė Lietuvoje kelia papildomų klausimų ne tik vairuotojams – kritikos strėles laido ir pats šalies prezidentas. O dar visai neseniai parlamentarai užsiminė apie idėją pradėti taikyti kelių mokestį visiems vairuotojams be išimties, kaip yra daroma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tuo metu ekspertai įvertino, ar tokie pakeitimai iš tiesų galėtų atnešti naudą.

Kiekvienais metais į antrąją pensijų pakopą įtraukti Lietuvos gyventojai turi galimybę per pusmetį priimti sprendimą – kaupti dalį atlyginimo pensijų fonduose iki pensijos ar geriau pasinaudoti pinigais čia ir dabar. Bet Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys užsienio šalių piliečiai dažnai pastatomi prieš faktą, nes nemoka lietuvių kalbos, nieko nebūna girdėję apie antrąją pakopą ir nežino, kad praleidę terminą Lietuvoje gaus mažesnį atlyginimą visą likusį darbingą gyvenimą.

Daugeliui lietuvių nuosavame kieme kurti kepsnines ar šašlykines vasarą yra įprastas dalykas. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet po metai iš metų kepant dešreles ar šašlykus sužinoma, kad tą daryti – draudžiama. Ne paslaptis, kad reikalavimai laužavietėms yra itin griežti – jas kurti galima tik tam skirtose vietose, laikantis 30 metrų atstumo nuo pastatų dėl liepsnų keliamo pavojaus. Vis tik kepsninės, šašlykinės ar rūkyklos taip pat turi būti kūrenamos bent 6 metrai nuo pastato.

Poliklinikose – pats karštymetis: iki rugsėjo 15 d. pažymas dėl vaiko sveikatos į mokyklas ir darželius turintys pristatyti tėvai apgulė gydytojus. Nors patikrinti vaikų sveikatą iki numatyto termino dėl išaugusių eilių turbūt spės ne visi – ką jau kalbėti apie vizitą pas akių gydytoją, kurio gali tekti laukti ir pusę metų, – medikai vaikų savijautą ragina atidžiai stebėti kiaurus metus.

Gyventojai jau ima ruoštis būsimam šildymo sezonui. Pernai ilgai laukę kompensacijų už šildymą, šiemet prašymus joms teikti žmonės suskubo dar vasarą. Savivaldybės skaičiuoja, kad šimtai gyventojų jau teiraujasi apie šildymo sezoną ir kompensacijas. O prašymus teikti jie gali jau nuo rugsėjo 1 d. Pernykščio šildymo sezono rekordinės kainos lėmė, kad šildymo kompensacijų prašė kur kas daugiau žmonių nei užpernai.

Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui prabilus apie galimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų prievartą prieš kolegę mokymų Kaune metu, bet Policijos departamentui paneigus tokią galimybę, patyręs pareigūnas Vaidas Giršvildas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo kylančiais klausimais. O jų – ne vienas. „Nesinori tuo tikėti, tačiau, žinokite, nebenustebčiau“, – socialiniame tinkle rašo V. Giršvildas.

Tėvo Algirdo Švanio pagrobta ir į Rusiją išvežta nė metukų neturinti mergytė per trumpą laiką spėjo pabuvoti ir ligoninėje, ir pas lietuvių kilmės globėjus, o iš sulaikymo paleidus nelegaliai sieną kirtusį tėvą buvo atiduota jam. Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis teigia, kad šiuo metu A. Švanys su mergaite dingo kaip į vandenį, visai gali būti, kad jis išvyko į Kaliningrado miestą, kuriame yra mažiau lietuvių ir kuriame lengviau pradingti.

Nė metukų nesulaukusią dukrytę į Rusiją savavališkai išsivežusio Algirdo Švanio tėtis Vytautas Švanys teigia sunkiai galintis suvokti susidariusią situaciją. Pasak vyro, šeima nepastebėjo jokių ženklų, kad sūnus būtų planavęs pabėgimą į Rusiją. Tėvas sako nė nežinojęs, kad A. Švanys turi Rusijos pilietybę – kaip kad teigia Rusijos pasieniečiai.  „Nieko mes nepastebėjom. Netikėta viskas, esam šokiruoti“, – portalui tv3.lt pasakojo V. Švanys.

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Neteisėtai  Rusiją išvežto kūdikio mama teigia mananti, kad ne viskas prarasta siekiant susigrąžinti mergaitę į Lietuvą. Moteris teigia kone nuolat bendraujanti su Lietuvos konsulatu Kaliningrade, bet nuo platesnių komentarų susilaikė. „Tikrai ne viskas prarasta, bet kažkokių žinių – tai tiek pat kiek jūs turit, tiek ir mes turim“, – portalui tv3.lt sakė į Rusiją išvežtos mergaitės mama, kurios asmens duomenų nenurodome siekiant neatskleisti vaiko tapatybės.

Lietuvoje apie metukų dukrą iš mamos pagrobęs tėtis Algirdas Švanys gumine valtimi Skirvytės upe, Šilutės rajone, kirto Lietuvos ir Rusijos sieną, nors tą dieną pabendravęs su mergaite turėjo grąžinti ją mamai. Šeima yra išsiskyrusi, teismo sprendimu, gyvenamoji vaiko vieta nustatyta su mama, bet A. Švanys jau kurį laiką daug kur skundėsi, neva yra atstumtas tėtis.  „Tapau tėvu. Truputį daugiau kaip prieš metus. Lyg ir turėtų būti džiugu.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Programinės įrangos kūrėjas Mustafa Lietuvoje gyvena šešerius metus: iš pradžių jis mokėsi universitete, paskui įsidarbino Kaune viename iš startuolių. Vyras yra užsienietis, todėl ne itin puikiai orientuojasi Lietuvos institucijų raizgalynėje, bet neseniai susidūrė su pensijų kaupimu antroje pakopoje, nes pateko į automatinį įtraukimą. Mustafa sako nė nesupratęs, kas vyksta, kai staiga sumažėjo darbo užmokestis.

Daugeliui susirūpinus dėl mokinių polinkio praleidinėti pamokas, nuo rugsėjo įsigalios nauja griežtesnė tvarka, pagal kurią pamokų praleidimas bus pateisinamas dėl vaiko ligos, kai elektroninėje sveikatos sistemoje fiksuojamas apsilankymas pas gydytoją, arba vaiko nebuvimą pamokose galės pateisinti tėvai, bet ne daugiau nei 5 dienas per mėnesį.