Vilniuje, Palydovo gatvėje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, atvira liepsna degė dviejų aukštų gyvenamasis namas. Įtariama, kad įtrenkė žaibas.
Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, birželio 2-oji kol kas buvo neramiausia šių metų diena pagal žaibų išlydžių skaičių. Užfiksuota apie 10 tūkst. žaibų išlydžių. Antroji pagal žaibavimo aktyvumą diena – gegužės 25-oji (fiksuoti 9865 išlydžiai).
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), vien šių metų gegužės mėnesį dėl žaibo iškrovos įvyko registruoti mažiausiai 9 gaisrai. Įtrenkus žaibams, degė pastatai, žolė, elektros stulpas ir net gandro lizdas.
PAGD įspėja, ką daryti prasidėjus perkūnijai
Informacijos dėl sekmadienį gaisro metu nukentėjusių žmonių neperduota. Deja, ne visi gaisrai baigiasi laimingai. Ugniagesiai gelbėtojai primena svarbiausias taisykles, ką daryti, prasidėjus perkūnijai, kad apsaugotume save ir savo turtą.
Esant patalpoje:
- Būtina uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų.
- Nekurkite ugnies krosnyje, nes dūmai yra geras elektros laidininkas ir pritraukia žaibą.
- Nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.
- Venkite maudytis duše ar vonioje, liesti vandens čiaupus.
Esant lauke:
- Perkūnijos metu negalima stovėti po medžiais, arti vandens. Taip pat negalima bėgti.
- Pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos, šalia metalinių aptvarų, elektros tiekimo linijų.
- Nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke.
- Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, geriausia palaukti jos pabaigos nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje.
- Maudantis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje, išgirdus griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.
- Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.
Jei pastebėjote tiesioginio pavojaus riziką, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu 112.
Jei žaibas trenkė į žmogų, nedelsdami kvieskite medikus – net jei žmogus toliau kalba ir yra sąmoningas, žaibas galėjo pakenkti vidaus organams. Laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą nemaža dalis žaibo smūgį patyrusių žmonių išgyvena.
Šiuos prietaisus žaibuojant reikia išjungti pirmiausia
Ugniagesiai ragina perkūnijos metu nesinaudoti elektriniais prietaisais, tačiau šiais laikais, kai namuose turime daugybę įrenginių, gali kilti klausimų, kurie prietaisai yra mažiau pavojingi, o ką būtina išjungti nedelsiant. „Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius sako, kad universalaus patarimo nėra, nes viskas priklauso kur žaibas „pataiko“.
„Mažiausias pavojus yra tankiai apgyvendintame mieste, nes dideli pastatai turi ant stogų žaibolaidžius, kurie žaibo energiją saugiai nukreipia į žemę. Didžiausias pavojus yra mažai apgyvendinta ir atvira vietovė, dažniausiai žabai „taikosi“ į arčiausiai esančia elektrai laidžia vietą, Pavyzdžiui, mobilaus ryšio bokštą, ant namo stogo esančią anteną ir panašiai, o atviruose vietose gali pataikyti į elektros liniją, per kurią galiausiai patenka į mūsų namus“, – teigia specialistas.
„Gyvenant padidintos rizikos vietoje ir nesant papildomų apsaugų ar retai lankantis, pavyzdžiui, sodyboje, reikėtų visai išjungti elektrą įvade arba bent brangiausius daiktus – televizorių, maršrutizatorių ir pan.“, – priduria jis.
Prevencija galima pasirūpinti iš anksto. Gyvenantiems padidintos rizikos vietoje T. Grinevičius rekomenduoja įsirengti ant stogo žaibolaidį ir viršįtampio apsaugą elektros įvade.
Įvardijo, kurie žaibai pavojingiausi
Kaip susidaro žaibai, primena Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
„Žaibai susidaro dėl didelių vertikalių oro temperatūros kontrastų ir oro drėgmės. Paprastai vasarą kamuolinio lietaus debesies viršūnė būna labai šalta ir siekia maždaug apie -55 – -60 laipsnių, o prie žemės gali būti +30 laipsnių ir daugiau. Kuo šis skirtumas didesnis, tuo audros vystosi galingesnės, o žaibavimo intensyvumas – didesnis“, – paaiškina meteorologas.
Žaibai gali susidaryti:
- Debesyje (intra-debesinis žaibas): kai išlydis vyksta tame pačiame debesyje.
- Tarp debesų (inter-debesinis žaibas): kai išlydis vyksta tarp dviejų debesų.
- Nuo debesies iki žemės (debesies-žemės žaibas): kai išlydis vyksta tarp debesies ir žemės paviršiaus.
„Debesies viduje įvyksta apie 90 proc. visų žaibų. Pavojingiausi žaibai yra iš debesies į Žemę (sudaro apie 9–10 proc. visų žaibų), rečiausi – tarp debesų ir iš debesies į orą (apie 1 proc.)“, – priduria G. Valaika.
Žaibuoti gali ir vasarą, ir žiemą, o pats žaibavimas būna įvairių formų – nuo mums įprastų linijinių žaibų iki visiškai retų kamuolinių žaibų.
Pastebėję šį reiškinį, būkite itin atsargūs: gali įsmukti pro atvirą langą ir net sprogti
Šiltuoju sezonu žaibus matome dažnai, tačiau viena gamtos reiškinių rūšis vis dar apipinta mitais – tai kamuoliniai žaibai.
„Manoma, jog kamuolinis žaibas – tai elektrinės kilmės kelių ar kelių dešimčių centimetrų skersmens geltonos, raudonos ar oranžinės spalvos šviečiantis (kaip 100 ar 200 W lemputė) kamuolio ar kriaušės formos objektas, kuris egzistuoja keliasdešimt sekundžių ar net kelias minutes“, – paaiškina G. Valaika.
„Dažniausiai kamuolinio žaibo susidarymas siejamas su dideliu atmosferos elektrinio lauko stipriu ir perkūnijomis. Tokio žaibo judėjimo trajektorija dažnai yra sunkiai nusakoma. Susilietimo su daiktais ar paviršiais metu gali sprogti“, – pažymi specialistas.
Vis dėlto šis reiškinys natūraliomis sąlygomis netyrinėtas, nes yra trumpalaikis, itin retas ir neprognozuojamas.
„Yra sukurta apie 200 teorijų, aiškinančių kamuolinio žaibo susidarymą, tačiau nė viena jų nepaaiškina daugelio jam priskiriamų unikalių savybių, pavyzdžiui, gebėjimą prasiskverbti per materiją (pavyzdžiui, stiklą)“, – teigia G. Valaika.
Sakoma, kad kamuolinis žaibas į namus gali patekti pro atvirą langą, kaminą ar kitą plyšį su skersvėju. Pamatę kamuolinį žaibą, stenkitės išlikti ramūs, nedarykite staigių judesių, nesiartinkite prie jo, nebandykite jo paliesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Nebandykite bėgti, nes oro srovė gali žaibą pritraukti prie jūsų.
Visgi LHMT specialistai neturi duomenų, kad kamuolinis žaibas būtų užfiksuotas Lietuvoje ar aplink mūsų šalį.
„Todėl nereikėtų labai baimintis šio mistika apipinto reiškinio“, – nuramina G. Valaika.
Mitai apie žaibus gajūs iki šiol
Nuo senovės perkūniją gaubia įvairūs mitai. Kai kurie iš jų gajūs iki šiol, pavyzdžiui, neva po pirmosios perkūnijos jau galima sėdėti ant žemės ir maudytis vandens telkiniuose (esą perkūnija „išjudina“ po žiemos sustingusią žemę). Vis dėlto šie įsitikinimai, anot G. Valaikos, yra labiau klaidingi nei teisingi.
„Tai niekaip nesusiję moksliškai. Pasakymas atkeliavęs iš senolių, nes perkūnijos šaltuoju metų laiku yra gana retas reiškinys ir dažniausios tik vasaros mėnesiais. Šiais laikais dėl šiltesnių metų laikų dažniau perkūnijų išgirstame net žiemą. Štai šiemet pirmosios pavienės perkūnijos fiksuotos dar sausio 18–19 d.“, – primena meteorologas.
„Na, o maudytis, jei žmogus užsigrūdinęs, gali visus metus, ir jokių perkūnijų nelaukia. Tuo metu mūsų Tarnybos hidrologės visada pabrėžia, jog neužsigrūdinusiems žmonėms jau galima lipti į vandenį, kai vandens temperatūra yra 18 ir daugiau laipsnių“, – pabrėžia G. Valaika.
Vandens telkinių temperatūros informacija skelbiama puslapyje Meteo.lt.
