Esą šiuo metu Lietuvoje, priešingai nei yra visoje Europoje, japoninė reinutrė neįtraukta į invazinių augalų sąrašą. Ji dauginasi taip sparčiai, kad ateityje, jai smarkiai išplitus, gali būti neįmanoma kažką padaryti.
Augalo keliama grėsmė – didžiulė, todėl įspėjama gyventojus jokiu būdu jo nesodinti. Jis daro žalą vietinėms ekosistemoms, žemės ūkui, kraštovaizdžiui. Tiesa, žmogui minėtas augalas nėra pavojingas ir alerginių reakcijų nesukelia. Japoninė reinutrė – rūgtinių šeimos stambus žolinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos. Šnekamojoje kalboje dar vadinamas bambuku. Tai labai vešlus augalas, galintis užaugti iki 3–4 m aukščio. Lapai paprastieji, ovalūs, lygiakraščiai, 7–14 cm ilgio ir 5–12 cm pločio. Žiedai smulkūs, balti arba kreminiai. Paprastai žydi vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.
Kova su tokiomis svetimžemėmis rūšimis yra labai svarbus žingsnis, siekiant sustabdyti savo krašto vietinės biologinės įvairovės nykimą.
Japoninė reinutrė – šeimos stambus žolinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos. Šnekamojoje kalboje dar vadinamas „bambuku“.
Augalas daugiametis iki 3-4 m aukščio, tvirtu, lanksčiu, segmentuotu stiebu. Lapai išaugę pražangiai, laikosi ant ilgų rausvų lapkočių. Lapai paprastieji, ovalūs, lygiakraščiai, 7-14 cm ilgio ir 5-12 cm pločio. Žiedai smulkūs, balti arba kremiški, susitelkę ant 6-15 cm ilgio stačių šluotelių. Žydi vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.
Augalas labai vešlus, sparčiai plintantis šaknų pagalba. Auga upių pakrantėse, pakelėse, dykrose, sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje vietomis auginamas soduose, darželiuose kaip dekoratyvinis augalas. Pripažintas pavojinga invazine rūšimi. Tvirta japoninio pelėvirkščio šaknų sistema ardo grindinius, kelius, statinių pamatus, alina dirvožemį. Nereiklus dirvos rūgštumui, mėgstą drėgną, derlingą žemę, pavėsingas vietas, nors žiemą antžeminė dalis sušąla ir išdžiūva, bet šaknys pakelia iki -35 °C šaltį. Nupjautas greitai atauga. Naikinamas herbicidais. JAV, Kanadoje, daugelyje Europos šalių japoniniai pelėvirkščiai sudaro ištisus sąžalynus.
Japoninė reinutrė medinga, vertinga bitininkystėje, nes žydi, kuomet daugelis augalų jau nužydėję. Jauni augalo ūgliai valgomi, skoniu primena rabarbarą (kaip ir pastarasis, turi oksalo rūgšties, todėl dideli kiekiai gali būti kenksmingi). Šaknyse yra emodino, todėl kinų ir japonų liaudies medicinoje jos naudojamos kaip laisvinamieji vaistai.
