Sveikata

 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl ministerijos sprendimų, užsakant daugiau vakcinų nuo COVID-19. Socdemai įtaria, kad nepaisant to, jog dalis vakcinų sunaikintos kaip pasenusios, užsakymai dėl jų pratęsti iki 2026 m. Apie tai, jog LSDP kreipėsi į A. Dulkį, antradienį „Žinių radijui“ pranešė socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.

Hemofilija – reta, genetiškai paveldima sutrikusio kraujo krešėjimo liga, kai dėl kraujo krešėjimo patologijos kyla rizika nukraujuoti. „Svarbu konstatuoti, kad kelių dešimtmečių proveržis medicinos srityje neaplenkė ir hemofilija sergančiųjų, šiandien jiems jau galime suteikti visapusę pagalbą,“ – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro gydytoja vaikų onkohematologė dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių susiduria su padidėjusio cholesterolio problema. Cholesterolis yra būtinas organizmui, tačiau per didelis jo kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos ar insultas. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pataria, kaip teisingai maitintis, kad palaikytume sveiką cholesterolio kiekį kraujyje bei jaustumėmės gerai. „Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, dar kitaip vadinama lipidais.

Kompensuojamieji vaistai tapo lengviau prieinami pacientams, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Kiekvienas metais didėjanti kompensuojamųjų vaistų suvartojamų dienos dozių dalis tiek nuo bendro Lietuvos rinkoje parduodamų vaistų kiekio, tiek nuo receptinių vaistų kiekio praeitais metais reikšmingai išaugo. „Pernai 70 proc. visų Lietuvos gyventojų suvartotų vaistų buvo kompensuoti.

Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų (2013–2023 m.) sergamumo sifiliu rodiklis sumažėjo tris kartus (nuo 9,1 iki 2,6 atvejo 100 tūkst. gyv.), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Šiemet sausio–birželio mėn. užregistruoti 58 nauji sifilio atvejai, pernai per visus metus buvo diagnozuoti 76 susirgimai sifiliu (iš jų vienas įgimto sifilio atvejis), 2022 m. – 86 atvejai.

Kai kurios ligos jau puikiai buvo žinomos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, rasta būdų jų saugotis, vis tik ir dabar jos išlieka aktualios, viena tokių – stabligė. Pakanka šiek tiek susižeisti, tarkim, dirbant darže, ir rizikuojate itin rimtai susirgti.

Medikų bendruomenėje – netektis. Mirė ilgametis VUL Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas dr. Virgilijus Sakalinskas. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, gydytojo gyvybė užgeso pirmadienį.  V. Sakalinskas ėjo vaikų ausų, nosies, gerklės ir akių ligų skyriaus vedėjo pareigas Santaros klinikų filiale Vaikų ligoninėje. Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoju (otorinolaringologu) V. Sakalinskas dirbo daugiau nei 30 metų, stažavosi Vokietijoje, Prancūzijoje.

Šiais metais Lietuvoje išaugo erkiniu encefalitu sergančių asmenų skaičius. Vien birželį fiksuoti 125 ligos atvejai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Milda Žygutienė. „Jeigu žiūrėtume visų metų dinamiką, didžiausias sergamumas visada yra registruojamas nuo birželio iki spalio mėnesio – beveik 80 proc. visų atvejų.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje fiksuojamas koronaviruso infekcijos augimas. Per savaitę nustatoma apie 350 šios ligos atvejų. Visgi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė pažymi, kad kol kas sergamumas yra nedidelis. „29-ąją metų savaitę buvo registruota beveik 350 atvejų. Tai sudaro tik apie 3 proc. nuo visų registruotų kvėpavimo takų infekcijų, tad 3 proc. nėra daug.

Daugelis yra sutikę ar bent girdėję apie rūpestingus ir profesionalius medikus. Tačiau taip pat tenka išgirsti istorijų apie kitokius gydytojus, kuriems labiau rūpi ne pacientai, bet tik jų pačių kišenė. Oficialūs duomenys rodo, kad dauguma sveikatos priežiūros specialistų dirba du ir daugiau darbų. O kai kurie sugeba dirbti ir 9-iose ar dar daugiau darboviečių.

Informacijos srautas kasdien vis gausėja, o smegenys, atrodo, nebespėja visko apdoroti? Pasak neuromokslininkės Urtės Neniškytės, tam neretai koją sau pakišame patys ir net nesuvokdami taip sumažime smegenų efektyvumą. Kaip jį padidinti ir ar šiandien žmonės išties kvailėja? Norint, kad smegenys veiktų puikiai, dėl to turime pasistengti ir patys.

Dar gegužės pabaigoje Valstybinė ligonių kasa (VLK) paskelbė apie esą nuo liepos 1 d. įsigaliosiančią naujovę – siuntimą skubos tvarka. Pasirodo, kol kas realybėje tai prieinama nebus. Šeimos gydytojai gi nuogąstauja, kad gali būti lyg įsprausti tarp girnų – pacientai bandys spausti, kad jiems „reikia“ skubaus siuntimo, o medikai liks surištomis rankomis.

Nors vasarą daugelis lietuvių su malonumu traukia ilsėtis prie Baltijos jūros, mokslininkai turi neramių žinių. Pasirodo, visame Baltijos jūros baseine gyvena Vibrio bakterijos, kurios gali ir ne juokais sutrikdyti sveikatą. Be to, vibrioze galima susirgti ir suvalgius neapdorotų jūros gėrybių. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr.

Gerdami maisto papildus tikitės sveikatos, tačiau jais galite ir sveikatai pakenkti. Pasirodo, Lietuvoje parduodami papildai, kuriuose yra leistiną normą viršijančių pesticidų, vėžį galinčių sukelti medžiagų, pelėsių. O vienuose papilduose su ginkmedžiu rasta nuodingo gyvsidabrio, kurio kiekis leistiną normą viršijo beveik 500 kartų.

Reorganizuojant penkias teritorines ligonių kasas, jas nuo kitų metų liepos numatoma prijungti prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), nurodoma šią savaitę registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Šį projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir VLK, įgyvendindamos praėjusį mėnesį priimtas ir taip pat 2025-ųjų liepą įsigaliojančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas.

Vasarai įpusėjus į medikus masiškai kreipiasi tėvai su karščiuojančiais ir kosinčiais vaikais. Vilniaus miesto Antakalnio ligoninės medikai perspėja, kad šiuo metu siaučia pavojinga liga – plaučių uždegimas.  Kiekvieną dieną į sostinės ligonines patenka dešimtys vaikų, jie gydomi intensyvios terapijos skyriuje.  Perpildytas vaikų reanimacijos skyrius ir eilės pas gydytojus pulmonologus – net ir įpusėjus vasarai Antakalnio ligoninės medikai vos spėja suktis.

Kaip reaguotumėte, jei apsilankę pas gydytoją ir išsakę sveikatos skundus gautumėte receptą miško terapijai? Vieni galbūt pagūžčiotų pečiais, kiti – su smalsumu skubėtų išbandyti, kas tai per gydymo būdas. Miško terapijos gidė Austė Juozapaitytė tuo metu pasakoja, kad kitose šalyse tai seniai taikoma ir vertinama praktika.

Karščio bangos ir vis dažniau pasitaikančios tropinės naktys daliai žmonių tampa rimtu išbandymu – netausodami sveikatos dalis jų dėl to net gali atsidurti priėmimo skyriuje. Vis tik neurologas Rytis Masiliūnas pasakoja, kad šiuo metu insultų dažnį labiau paveikia ne tiek orai, kiek dėl atostogų ir darbuotojų trūkumo regionų ligoninėse.

Dirgliosios žarnos sindromas – nemalonus ir gyvenimą apsunkinantis sutrikimas, kuris nepaiso nei lyties, nei profesijos, nei amžiaus. Gydytoja Gabrielė Milaknytė konstatuoja, kad ši liga – visam gyvenimui, tačiau simptomus galima išmokti visiškai valdyti. Tiesa, labai svarbu laiku pastebėti rimtesnės ligos požymius. VUL Santaros klinikų gydytojos gastroenterologės aiškinimu, dirgliosios žarnos sindromas – tai funkcinis žarnyno susirgimas.

Alytaus rajone siautėjantis jaunuolis socialiniuose tinkluose transliuoja, kaip kirviu kapoja savo namus ir varo siaubą aplinkiniams gyventojams. Jau kelis mėnesius kaimo gyventojai bijo dėl savo saugumo, netgi rinko parašus savivaldybei, prašydami, kad šį asmenį medikai priverstinai gydytų. Tačiau jokio atsako iš institucijų vis dar nėra.

Kadaise COVID-19 reiškė dvi savaites trunkantį kosulį ir negalėjimą užuosti jokio kvapo. Tada sužinojome, kad egzistuoja ilgasis COVID-19 – neaiški daugiau nei 200 simptomų turinti lėtinė liga, kuri gali alinti praėjus mėnesiams ar net metams po to, kai pirminė liga, atrodo, išnyko.

Daugelis iš mūsų pažįsta žmonių, kuriuos pastaruoju metu kamavo kosulys ir čiaudulys, o jūs galbūt net uždavėte sau tą amžiną klausimą: ar tai šienligė, ar COVID-19? Tačiau kaip reaguoti į pasireiškusius simptomus, kurie neprimena kitų kvėpavimo takų ligų? Turime blogų žinių – COVID-19 virusas niekur neišnyko, jis ne tik toliau plinta bet ir pasireiškia su visiškai neįprastais simptomais.

Norint mesti svorį reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau ir laikantis jų, riebalai nuo pilvo gali nekristi taip, kaip tikimasi. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas davė paprastų, bet efektyvių patarimų, kurių laikantis pradės kristi nereikalingi kilogramai.  Gydytojas A. Unikauskas išskyrė 8 punktus, į kuriuos reikia atsižvelgti, jei norima atsikratyti nereikalingų pilvo riebalų.  Kas neleidžia atsikratyti pilvo riebalų?  Cukrus.

Nors vasara daug kam atostogų ir didesnio poilsio metas, sveikatos bėdos gali visur tykoti už kampo. Ne tik maudantis ežere ar baseine gali užklupti nemalonus ausies uždegimas. Problemų su šiuo organu gali atsirasti ir jei pasirenkama atostogauti užsiimant kasdienybėje neįprastu vandens sportu, nardoma ar kopiama į kalnus. Nemalonių pojūčių gali sukelti ir paprasčiausias skrydis lėktuvu. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad itin dažnas vasaros ir atostogų palydovas yra ausų uždegimas.

Nuo šiol rentgeno spinduliais švitintas kraujas, kurio reikia naujagimiams ir onkologiniams ligoniams, pacientus pasieks greičiau. Iki šiol Nacionalinis kraujo centras kraują švitinimui veždavo į Kauną, o dabar nusipirko aparatą, kuriuo centro darbuotojai patys kraują paruoš per valandą. Iki šiol kraujui paruošti reikėdavo kelių valandų.

Sunku įsivaizduoti vasarą ir atostogas be poilsio prie vandens telkinių, tačiau ir šiltuoju metų laikotarpiu mūsų sveikatos tyko įvairūs pavojai, o vienas dažniausių nusiskundimų – šlapimo takų uždegimas. Specialistės atskleidžia, kokie veiksniai gali nulemti lytinės sveikatos sutrikimus, kokie simptomai juos išduoda ir kaip tinkamai rūpintis sveikata vasarą leidžiant laiką prie vandens.

Traški, apskrudusi, auksinės spalvos odelė – turbūt geidžiamiausias kepimo rezultatas. Visgi jis, tikėtina, indikuoja susidariusias kancerogenines medžiagas, net jei mėsą kepame be papildomų riebalų ant grotelių ar iešmo. Apie pavojus, kylančius netinkamai paruošus mėsą, ir būdus, kaip šios vasaros iškylos stalą paversti palankesniu sveikatai, pasakoja KTU Maisto instituto mokslininkė Aelita Zabulionė ir Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė Rimantė Vinauskienė.

„Kada jūs paskutinį kartą peržiūrėjote savo namų vaistinėlę?“, – tokį klausimą dažnai žmonėms užduoda „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šį įprotį verta išsiugdyti, nes dažnu atveju tai gali apsaugoti ir mūsų sveikatą. Todėl vaistininkė išskiria 5 svarbiausias taisykles, kaip reiktų rūšiuoti vaistus ir maisto papildus.

Iš beveik 2 tūkst. šalies gyventojų daugiau nei 100-ui arba maždaug 6 proc. – didesnė nei įprastinė norma gliukozės kiekio kraujyje. Tokius rezultatus rodo Nacionalinio kraujo centro (NKC), Lietuvos LIONS klubų asociacijos bei Lietuvos diabeto asociacijos surengtas diabeto prevencijos turas per Lietuvą, vykęs net dešimtyje šalies miestų. Tokiems žmonėms yra didelė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, tad jiems rekomenduota nedelsiant kreiptis į šeimos gydytojus dėl detalesnių tyrimų.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai širsta, kad po liepos 1 dienos tarnybai perleidus pacientų pavėžėjimo administravimą jiems tenka dirbti taksi darbą. Pasak jų, tuo metu rizikuojama, kad pas skubios pagalbos reikalaujančius pacientus gali būti vėluojama. GMP vadovybė gi ramina, kad visi nesklandumai laikini, o nuo rugpjūčio šias funkcijas perims kiti sistemos dalyviai.

Vaistų nuo skausmo poveikis: įvardijo, kuri veiklioji medžiaga ypač pavojinga kepenims Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų vaistus nuo skausmo vartoja bent kartą per mėnesį ar dažniau, tačiau juos neramina šalutinis poveikis kepenims ir širdies bei kraujagyslių veiklai, rodo „Havas Group“ užsakymu atliktas tyrimas.

Šalies ligoninėse gydytojams ir pacientams kasmet pristatomos intervencinės medicinos naujovės, padedančios pagerinti sergančiųjų būklę. Kauno klinikų kardiologijos klinikos gydytojai prieš kelias dienas pirmieji Baltijos šalyse atliko širdies kraujagyslių lėtinių okliuzijų atvėrimo procedūras, pasaulyje pripažintu lazeriu. Mažiau invazyvus įrenginys nuo šiol padės gydant net ir sunkiausius, įsisenėjusius širdies kraujagyslių užsikimšimo atvejus, kuomet kiti taikomi metodai nėra efektyvūs.

Pasitaiko, kad žmonės pamiršta ar praranda Europos sveikatos draudimo kortelę arba išvykdami į kelionę laiku jos neužsisako. Tokia situacija gali sukelti nerimo dėl gydymo išlaidų, jei prireikia būtinosios medicinos pagalbos svečiuojantis kitose Europos šalyse. Ligonių kasos ramina: kortelę su visomis jos garantijomis pakeičia sertifikatas, kurį apdraustieji gali internetu susiformuoti patys.

Kaip elgtis, kad poilsiaujant prie Baltijos jūros netektų susidurti su mažesniais ar didesniais negalavimais? Pajūryje veikiančios vaistinės vaistininkai ne tik pastebi pasikeitusią kai kurių preparatų paklausą, bet ir pataria, kaip atostogų metu išvengti sveikatos problemų. „Atostogaudami paprastai norime pasilepinti, tad dažnai pamirštame sveiką mitybą, kartais – ir saiką. O juk taisyklės, kaip saugoti sveikatą poilsiaujant, yra gana paprastos.

Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė bus prijungta prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. „Sujungiant Alytaus ligonines užverčiamas vienas Lietuvos sveikatos sistemos lapas – Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė buvo likusi vienintele tokio pobūdžio monoprofiline ligonine šalyje.

Kasmet pasaulyje diagnozuojama iki 400 milijonų lytiškai plintančių infekcijų (LPI), o naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje šių susirgimų kreivė taip pat nežada leistis žemyn. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ akušerė-ginekologė Gintarė Čipinienė paaiškina, kad tokio pobūdžio infekcijos gal būti perduodamos ne tik lytinių santykių metu, todėl būti atidiems ir apsaugoti sau brangius žmones gali padėti savalaikiai ištyrimai.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastaruosius keturis dešimtmečius perteklinė kūno masė arba kitaip vadinamas nutukimas pasaulyje išaugo daugiau nei penkis kartus. 1990 metais su nutukimu gyveno 31 milijonų vaikų ir paauglių, 2022 – daugiau kaip 160 milijonų pasaulio vaikų ir paauglių turėjo antsvorį ar buvo nutukę. Nerimą kelia ir Pasaulio nutukimo atlaso (World Obesity Atlas) prognozė, jog 2035 metais nutukimu gali sirgti daugiau nei 4 mlrd. žmonių.

Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad keliaujant į kai kurias šalis, kyla reali grėsmė ir į Lietuvą atvežti tokias ligas, kurios mūsų šalyje nepaplitusios ar net išnykusios. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Estijoje pranešta apie įtariamą įvežtinį choleros atvejį. Lietuvoje šios ligos atvejų nefiksuojama jau daugiau kaip šimtmetį.

Nuo liepos 1 dienos visi Lietuvoje gimę kūdikiai skiepijami pneumokokinės infekcijos vakcina, apsaugančia nuo daugiau sukėlėjų. Valstybinė ligonių kasa nupirko 15-valentę vakciną, kuri jau pasiekė gydymo įstaigas. Skiepai apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl atžalų susilaukusiems tėvams papildomai už juos mokėti nereikia. „Valstybinė ligonių kasa birželio mėnesį dvejiems metams sudarė pirkimo sutartį dėl 120 tūkst.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Ligų kontrolės ir prevencijos centrui praėjusią savaitę pranešus apie Kolorade užregistruotus tris, spėjama, paukščių gripo viruso H5 infekcijos atvejus tarp paukštyno darbuotojų, o taip pat Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) pranešus apie žmogaus užsikrėtimo paukščių gripu atvejį Meksikoje, pradėta spėlioti, ar tai negali peraugti į dar vieną pasaulinę pandemiją.

Vilma Vainorė, keliaujančių šeimų bendruomenės „Keliaujančios mamos“, vienijančios virš 100 tūkst. aktyvių šeimų, įkūrėja, – entuziastinga keliautoja. Kaip pati sako, kelionės yra tapusios gyvenimo būdu, darbu, maloniu laisvalaikiu ir pasaulio pažinimu kartu su vaikais. Tačiau, anot jos, kiekvienai išvykai reikia tinkamai pasiruošti ir būtinai pasirūpinti sveikatos draudimu.

Nuo antradienio Kauno ligoninės vadovės pareigas pradeda eiti Diana Žaliaduonytė, iki tol dirbusi ligoninės direktore medicinai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. D. Žaliaduonytė laimėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės vadovo konkursą. Ji pakeitė kadenciją baigusį Albiną Naudžiūną. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, į šios gydymo įstaigos vadovus pretendavo vos vienas kandidatas.

Daugelis žino, kad mikroelementas magnis yra viena svarbiausių medžiagų organizme, tačiau kaip jis iš tiesų veikia ir kaip jo galime gauti pakankamai? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad magnio kiekis organizme daro nemenką įtaką raumenims, energijos palaikymui, mąstymui, jis taip pat svarbus miegui ir net gerai nuotaikai.

Kongo Demokratinė Respublikoje fiksuojamas „eksponentiškai augantis“ beždžionių raupų atvejų skaičius, šeštadienį pranešė vyriausybė. Vyriausybės atstovas Patrickas Muyaya sakė, kad bendras įtariamų atvejų skaičius pasiekė 11 166, įskaitant 450 mirčių, o mirtingumas yra keturi procentai.

Lenkijoje padaugėjo tymų atvejų – pastaraisiais mėnesiais užsikrėtusiųjų skaičius buvo maždaug 17 kartų didesnis nei pernai. Šie duomenys paskelbti po to, kai praėjusiais metais rekordiškai daug tėvų atsisakė privalomo vaikų skiepijimo. Praėjusią savaitę UNICEF, kaip ir anksčiau, įspėjo, kad Lenkija prarado atsparumą tymams dėl mažėjančio skiepijimų skaičiaus.

Vasarai įpusėjus Lietuvoje daugėja sergančių erkiniu encefalitu. Vien šį birželį užfiksuoti 125 atvejai – net dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Nuo erkinio encefalito šį birželį jau mirė du žmonės, o iš viso šiais metais – 5 žmonės. Gydytojai specialistai pabrėžia ir tai, kad didžioji dalis ligoninėse šiuo metu gydomų pacientų – nepasiskiepiję. Pasak medikų, encefalitas pažeidžia galvos smegenis ir periferinius nervus, o pradžioje simptomai dažnai primena gripą.

Gimdos kaklelio vėžys, deja, bet dar labai dažna onkologinė liga, kuria suserga moterys. Ir nors nuo jos gali apsaugosi skiepas, ne visos moterys apie jį žino ir suskumba skiepytis, nes mano, kad, jei to nepadarė paauglystėje, po to naudos nebebus. Profesorė tokią nuomonę paneigia.

Vasarai persiritus į antrąją pusę, „Gintarinės vaistinėse“ fiksuojami didesni nei įprasta greitųjų koronaviruso testų pardavimai. Per pastarąsias dvi savaites COVID-19 testų pardavė 60 proc. daugiau nei prieš tai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet greitųjų COVID-19 testų pardavimai liepą išaugo daugiau nei 140 proc. „Pajutę peršalimo simptomus, gyventojai užsuka į vaistines ne tik vaistų, bet ir greitųjų COVID-19 testų.

Nors daugeliui COVID-19 pandemija liko kažkur užmarštyje, pasaulyje sparčiai plintanti nauja viruso atmaina augina susirgimų skaičius. Virusų tyrinėtojas Gytis Dudas ramina, kad lietuviams itin nuogąstauti dėl to nereikėtų, tačiau ir budrumo prarasti nevalia – nauji viruso protrūkiai ateityje vėl gali atnešti ir pražūtingos ligos bangą. Ką tik skelbta apie sparčiai plintančią naują koronaviruso atmainą KP.