Sveikata

Lietuvoje įsisiautėjo gripas – sergantieji plūsta į ligonines, poliklinikas ar vaistines. Praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė trys žmonės. Medikai neabejoja – gripas išplito žmonėms besėdint prie Kūčių ir Kalėdų stalo. Virusas išguldė ištisas šeimas. Po kelių dienų, kaip prognozuoja gydytojai, ligonių gretas papildys tie, kurie užsikrės Naujųjų sutikimo vakarėliuose. Daugiau – reportaže.

Daugėjant sportuojančiųjų namie, sveikatos specialistai ragina nepersistengti. Tik štai ar geriau sportuoti namie savarankiškai, ar, visgi, prižiūrint profesionalams, specialistų nuomonės išsiskiria.  Vieni tvirtina, esą sportas namie savarankiškai gali pridaryti rimtų bėdų ir tikrai nepadės nei kūno linijų pasigražinti, nei atsikratyti skausmų. Kiti gi tikina, kad protingai mankštintis galima ir namuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimui leidus medikams filmuoti ir įrašyti garsą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ne gydymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad įranga turėtų aprūpinti darbdavys, o naudoti asmeninių įrašymo priemonių nebūtų galima.  Tai numatyta ministro įsakymo projekte, kuris šiuo metu pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

Radviliškio rajono gyventojai jau gerą mėnesį gali naudotis galimybe medicinos paslaugas nemokamai gauti neiškėlę kojos iš namų. Pacientai patenkinti, kad nebereikia eiti kilometrų iki medicinos punkto, mat anksčiau tokią pagalbą galėdavo gauti tik sunkūs ligoniai. Plačiau apie naują paslaugą papasakojusi Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoja Gitana Giedraitiene teigė, kad naujovės naudą spėjo pajusti tiek pacientai, tiek ir medikai.

Staiga užklupus erkiniam encefalitui Viktorija Kalvelytė net nenutuokė, ką jai teks patirti. Ši liga, kuriai specifinių vaistų nėra, moterį užklupo netikėtai. Pasak moters, tai buvo viena blogiausių patirčių jos gyvenime, o pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito ji nebuvo. Nuo ligos atsiradimo iki pasekmių sveikatai moteris pasidalino savo istorija. „Erkinis encefalitas. Dėl to buvau dingusi iš visur. Tokią diagnozę išgirdau rugsėjo viduryje.

Naujieji metai – puiki proga pradėti rūpintis savo sveikata ir gera savijauta. Dažnai pasižadame daugiau dėmesio skirti sportui, mitybai ar emocinei gerovei, tačiau kaip šiuos pažadus iš tiesų įgyvendinti? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė dalinasi šešiomis sveikatingumo taisyklėmis, kurios 2025-aisiais metais padės labiau rūpintis savimi, rašoma pranešime spaudai.

2025 m. pasikeitimai pacientų laukia ir dėl receptinių vaistų išrašymo. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), planuojama, kad nuo antro pusmečio bus sudaryta galimybė vaistus pratęsti ilgiau nei pusmečiui, bet ne ilgiau kaip metams. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui. Šiemet gi numatyta galimybė, kad vaistai galės būti išrašomi 6–12 mėnesių laikotarpiui.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja transporto priemonių vairuotojams aktualūs pokyčiai – neturint galiojančios medicininės pažymos, negalios ir turimas vairuotojo pažymėjimas. Bendrovės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu sveikatos dar nėra pasitikrinę apie 72 tūkst. vairuotojų. Atlikus sveikatos patikrinimą ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas vėl atstatomas automatiniu būdu.

Kauno klinikų medikai atliko unikalią ir sudėtingą operaciją – pacientui transplantavo kepenis, kurias pažeidė parazitinės kirmėlės. Jaunas vyras iš Žemaitijos sunegalavo dirbdamas užsienyje, bet, kur užsikrėtė besirangančiais gyviais, neįtaria. O medikai sako, žemaitį kamavo reta ir klastinga liga, kuria galima užsikrėsti per neplautas rankas, daržoves ar net uogas miške.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nauji metai kaip visada atneša ir pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas geresnis patekimas pas gydytojus, nauji kompensuojami tyrimai. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2025 m.  Dėl krūties vėžio galės pasitikrinti daugiau moterų Nuo 2025 metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų. Šis pokytis papildomai pareikalaus apie 3,5 mln.

Kauno klinikų medikai su nerimu išgyvena šventinį laikotarpį. Šiuo metu itin padaugėja įvairių traumų, po kurių būtinas kraujas, o jo galinčių paaukoti donorų sumažėja. Tad į pagalbą skuba patys klinikų darbuotojai, kad papildytų kraujo ir jo komponentų atsargas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kauno klinikose dirbanti Adrija kraujo donore tampa pirmą kartą.

Besikeičiant orams dažnai ima skaudėti kelius, nugarą, riešus, o ypač tiems žmonėms, kurie turi problemų su sąnariais. Pasak sveikatos specialistų, tai, kad vieniems žmonėms orų pokyčiai sukelia sąnarių skausmus, o kitiems ne, priklauso nuo daugelio veiksnių. Tarp jų – ne tik ligos ar patirtos traumos, bet ir turimi įsitikinimai.

Nuo trečiadienio įsigalioja įstatymo pakeitimai, numatantys, kad  gydytojų odontologus ir burnos priežiūros specialistus licencijuos bei jų licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdys Odontologų rūmai.  „Odontologų rūmų savivalda yra būtina gydytojų odontologų, burnos priežiūros specialistų profesinei etikai, kvalifikacijai ir kokybės priežiūrai.

Senųjų metų pabaiga ir Naujųjų metų pradžia yra ypatingas metas – kai kuriems tai sukelia tiek daug įtampos, kad žmonės per skubėjimą, norą visur suspėti gauna naujas psichotraumas arba paskatina esamų ligų paūmėjimą – kaip to išvengti? Respublikiniame priklausomybės ligų centre dirbanti gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė paaiškina, kodėl šis laikas kelia daug įtampos ir jį palygina su vasaros pradžia: lūkesčių daug, o resursai – riboti.

Eidamas 95-uosius metus, gruodžio 4 d. mirė buvęs sveikatos apsaugos ministras, gydytojas, pedagogas, mokslininkas Jonas Platūkis (1929-2024), praneša Sveikatos apsaugos ministerija. J. Platūkis 1952 m. baigė Kauno medicinos institutą, nuo 1955 m. iki 1961 m. dirbo Kauno III ligoninės vyriausiuoju gydytoju.

Praėjusią savaitę (gruodžio 23–29 d.) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje sumažėjo, tačiau gripo atvejų skaičius ir toliau auga, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak specialistų, tokia sergamumo rodiklių dinamika labiausiai siejama su šventiniu laikotarpiu.

Ateinančius metus sutinkantiems kitose Europos šalyse, ligonių kasos primena, kad Lietuvos gyventojai, pamiršę į kelionę pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, pasinaudodami e.paslaugomis, gali savarankiškai susiformuoti kortelę pakeičiantį sertifikatą ir jį parsisiųsti į savo mobilųjį įrenginį. Kur galioja? Kasmet augantis Lietuvos gyventojams išduotų sertifikatų skaičius rodo, kad ši paslauga yra aktuali ir vis labiau populiarėjanti tarp keliaujančiųjų.

Antibiotikai yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų medicinoje, padedančių kovoti su bakterinėmis infekcijomis ir išsaugoti gyvybes nuo sunkių ligų. Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė sako, kad labiausiai atsparumą antimikrobiniams vaistams skatina neracionalus jų vartojimas, ypač jeigu šių vaistų griebiamasi kiekvieną kartą pakilus temperatūrai ar sergant virusų sukeltoms peršalimo ligoms gydyti.

Specialistai skaičiuoja, kad per daugiau nei 20 metų Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų numirė virš pusės milijono žmonių. Širdies problemos yra pagrindinė mirties priežastis šalyje, lemianti daugiau nei pusę visų mirčių.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 67-erių panevėžietė Janina jau daug metų kenčia nuo širdies nepakankamumo ir hipertenzijos. Jos kasdienybę apkartina nuolatiniai rūpesčiai dėl sveikatos.

Prasidėjus šventėms vieni tautiečiai renkasi griebtis taurelės vyno, šampano ar kitų svaigiųjų gėrimų, o kiti švenčia visiškai blaiviai – grūdinasi, šoka į šaltą ežerą tiek per Kalėdas, tiek per Naujuosius metus. Policija ragina saikingai vartoti alkoholį ir primena, kad esą daugiau nei pusę eismo įvykių per šventes sukelia girti vairuotojai. Taip pat per šventes netrūksta smurtaujančių – pasak policijos, 80 procentų asmenų, kurie smurtauja per šventes, yra išgėrę.

Saugumas ar perteklinis sekimas? Tokį klausimą kelia medikai, išvydę nuo kitų metų įsigaliojančią prievolę teikiant slaugos paslaugas namuose su savimi turėti lokacijos sekimo prietaisus. Ministerija gi teigia, kad to dėl saugumo pageidaujantys patys medikai. Be to, taip garantuojama, kad pacientai tikrai sulauks paslaugų. Į portalą tv3.lt kreipęsis gydytojas Algis (vardas pakeistas ir žinomas) nuogąstavo, ar nauji įvesti ambulatorinės slaugos teikimo namuose reikalavimai nėra pertekliniai.

Asociacijai „Gyvastis“ tvirtinant, kad nueinančio sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko įsakymas dėl dializės sumažins šios paslaugos prieinamumą, ministerija žada peržiūrėti brangiųjų tyrimų apmokėjimo tvarką. Prašydama atšaukti įsakymą, kuriuo pakeista apmokėjimo tvarka už inkstų dializę ir kitus tyrimus, asociacija gruodžio pirmoje pusėje kreipėsi į premjerą, naująją sveikatos apsaugos ministrę ir Seimo pirmininką.

Australija ėmėsi griežto sprendimo – paaugliams iki 16 metų uždraus naudotis socialiniais tinklais. Kuo grindžiamas toks sprendimas ir kuo socialiniai tinklai žalingi ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems? Apie tai plačiau pakomentavęs neuromokslininkas prof. Kęstutis Skauminas teigė iš mokslinės pusės visiškai suprantantis, ko siekiama tokiu sprendimu ir dėl ko nuogąstaujama. Jo aiškinimu, nepaisant to, kad socialinė aplinka per 50 tūkst.

Plaučių vėžys yra itin klastingas, mat net pažengęs gali nerodyti jokių simptomų, o kai pagaliau „pagaunamas“, šansų pasveikti būna mažai. Nors ši liga tiesiogiai susijusi su rūkymo stažu, prognozuojama, kad nerūkančiųjų dalis, kurie serga plaučių vėžiu, tik didės. Kasmet Lietuvoje apie 1500 žmonių suserga plaučių vėžiu. Jis ir kitos kvėpavimo organų ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių.

Per metus Lietuvoje diabeto diagnozę išgirsta apie dešimt tūkstančių žmonių, pusė sergančiųjų nė neįtaria, kad turi diabetą. Ir ateityje sergančiųjų šia liga tik daugės, perspėja gydytojai. Pagrindinės priežastys – vis mažiau judame, vis daugiau valgome ir turime antsvorio. Gyvenimą palengvina nuolatinio gliukozės matavimo prietaisai ir insulino pompos, tačiau kaip prisipažįsta pacientai, sunkiausia, kad esi pats atsakingas už ligos kontrolę ir nėra kam tos atsakomybės permesti.

Didelės eilės gydymo įstaigose gyventojus baigia išvesti iš kantrybės. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė patikina, kad eilių klausimas yra vienas iš prioritetinių. Kaip viena iš priemonių numatoma ir vadinamos prioritetinės eilės, kai tam tikri pacientai galėtų pas medikus patekti greičiau už kitus. Vieni sprendimą sveikina, tačiau iki galo neįsivaizduoja, kaip tai galėtų būti įgyvendinta.

Pastaraisiais metais moksliniai tyrimai ne kartą paneigė įsitvirtinusius mitus apie tam tikrus „nesveikus“ maisto produktus, kurie ilgą laiką buvo laikomi kenksmingais sveikatai. Portalas „Zerkalo“ nusprendė išskirti dešimt tokių maisto produktų, kurių reputacija gerokai pagerėjo dėka šiuolaikinių mokslinių atradimų.

Kolonoskopija – vis dar galybe mitų apipintas tyrimas, būtinas diagnozuoti storojo žarnyno ligas. Viena jų – ir klastingasis storosios žarnos vėžys, todėl gydytojai ragina šio tyrimo be reikalo nesigąsdinti. Priešingai – labai sąžiningai pasiruošti, nes kitu atveju ne per maloniausią procedūrą gali tekti pakartoti. Kolonoskopija – diagnostinis tyrimas, kurio metu pro išangę įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, kurio metu galima apžiūrėti visą storąją žarną ir segmentą plonosios žarnos.

Dirbtinis intelektas (DI) veržiasi į vis daugiau gyvenimo sričių, medicina – ne išimtis. Vis tik specialistai ragina nepasikliauti filmuose regėtais vaizdais, kad atvykus į gydymo įstaigą mus galėtų pasitikti ar net suteikti pagalbą robotai humanoidai. Plačiau apie tai papasakojusi Kauno technologijos universiteto Dirbtinio Intelekto centro vadovė prof. dr.

Vaistai, skirti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, tampa geidžiamu produktu svajojantiems itin greitai sulieknėti. Vaistininkai atvirai pasakoja, kad žmonės gudrauja bandydami gauti šių medikamentų – vieni prašo receptų pas odontologus, kiti pateikia net baltarusiškus receptus. Tačiau tokia „mada“ kelia rimtų problemų – mat vaisto trūksta sergantiems cukriniu diabetu.

Medikai perspėja: jau per Kalėdas dalis žmonių sulaukė nemalonios staigmenos – hemorojaus. Sakysit, kuo čia dėtas hemorojus ir kalėdinės šventės, o pasirodo, būtent šiuo metu šios ligos kamuojamų pacientų padaugėja kone dešimčia kartų. Tai žinodami gydytojai proktologai net atostogų tuo metu neima. Hemorojui kalėdinis šventimas tikras rojus – mes daug valgome, geriame alkoholį ir mažai judame. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įprastai šventinės Kalėdų dienos ne tik suburia artimuosius, bet ir padovanoja daugiau darbo medikams. Jei vieniems staigios pagalbos prireikia persivalgius ar padauginus alkoholio, kitiems gi paūmėja lėtinės ligos. Vis tik šie metai, kaip teigia gydytojai, atrodo išskirtiniai. Kaip portalui tv3.lt nurodė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vadovas Paulius Uksas, šventinės dienos buvo stebėtinai ramios.

Jei per Kalėdas valgėte pametę saiką, kaip vėl pradėti maitintis tinkamai? O juk dar ir Naujųjų naktis laukia. Dietistė Vaida Kurpienė pataria, kaip grįžti prie įprastos mitybos ir norintiems siūlo vienos iškrovos dienos meniu. „Saikas yra geriausias draugas – ir per šventes, ir visus metus. Šventės yra apie bendravimą, susibūrimą, artumą, o ne maistą“, – neabejoja dietistė Vaida Kurpienė.

Šiandien pasaulyje kaip niekada aktyviai diskutuojama apie ilgaamžiškumą ir būdus jo siekti. Miegas čia pažymimas kaip vienas kertinių elementų. Vis tik daug šiuolaikinių žmonių aukoja miegą dėl karjeros ar pramogų nesuvokdami, kuo tai gresia.  Plačiau apie tai papasakojusi miego ir ilgaamžiškumo entuziastė Diana Augūnaitė pastebėjo, kad nemažai žmonių tiesiog nesureikšmina, kaip miega.

Žvynelinė (psoriazė) – dažna, bet visuomenėje vis dar stigmatizuojama odos liga. Gydytojai gi pažymi, kad tai ne tik neužkrečiama, bet šiandien ir gali būti efektyviai gydoma. Deja, ne vienas pacientas ir net ne visi gydytojai yra girdėję apie jau prieinamą modernų gydymą – biologinę terapiją. Beveik 3 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo žvynelinės, kuri paveikia ne tik kūną, bet ir psichologinę bei socialinę žmogaus būklę.

Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. Tokią galimybę numato 2025 metų sausio 1 d. įsigaliosiančios kadenciją baigusio Seimo priimtos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos.

Nors daug kas linkęs įsivaizduoti, kad darbe perdegti labiau linkę aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau šią sritį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad taip toli gražu nėra. „Mažai kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbuotojai kai kuriais atvejais patiria didesnę perdegimo riziką“, – pažymi prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.

Skamba nekaip, tačiau Lietuva patenka tarp šalių, kur mirštamumas patyrus insultą ir patekus į ligoninę yra vienas didžiausių. Pasak gydytojų, priežasčių, kodėl vieniems insultas būna mirtinas, o kitiems – ne, yra ne viena. Vis tik pažymima, kad vienas pokytis ypač leistų išgelbėti daugiau gyvybių. Oficialiais 2019 m. duomenimis, Lietuva (kartu su Latvija) iš visų išsivysčiusių EBPO šalių patenka tarp lyderių vertinant mirtingumą per 30 d., kai patenkama į ligoninę jau patyrus insultą.

Šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) – ne tokia dažna, bet žmogų paralyžiuojanti liga, dažniausiai pasibaigianti mirtimi. Šia neurodegeneracine liga sirgo ir garsus fizikas Stephenas Hawkingas, prieš kelis metus nuo jos būdamas jaunas mirė ir žinomas Lietuvos futbolininkas. Šoninė amiotrofinė sklerozė yra progresuojanti, paralyžių sukelianti liga, kuriai būdinga galvos ir nugaros smegenų motorinių neuronų degeneracija.

Medikai šiandien emociškai išsekę ir nusivylę sistema, tačiau joks darbas nėra vertas gyvybės. Tuo įsitikinusi Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė. Gydytoja neslepia, kad jei situacija nesikeis, paprasčiausiai tuoj gali nebelikti žmonių, kurie turėtų ir kvalifikacijos, ir noro dirbti išskirtinai sunkų darbą šioje sistemoje. „Krūviai šiandien yra didžiuliai, pacientai sensta, sunkėja, visi sunkiausi pacientai atsiduria valstybinėse įstaigose.

Vidurių užkietėjimas gali atrodyti visai banali liga, kur net nereikia gydytojo. Vis tik vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas teigia, kad tai yra labai didelė problema, apie kurią ne visada pagalvojama. Pasak jo, ne tik pats vaikas gali nesuprasti, kad kažkas negerai, bet apie tai neįtarti ir tėvai.  „Tuštinimasis yra intymus procesas.

Plika akimi nematomų mažų gyvių kolonijos gali kaip reikiant komplikuoti dalies žmonių gyvenimą. Alergija namų dulkių erkutėms vargina tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Būtent vaikams tai yra alergenas – numeris vienas, sukeliantis tiek astmą, tiek alerginę slogą. Medikai perspėja, kad rudenį mūsų namuose didėja dulkių erkučių populiacija. Neseniai Australijos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad būtent šių erkučių populiacija vėlyvą rudenį, lyginant su vasara, padidėja net 2–3 kartus.

Gruodį baigs galioti gyventojams prieš ketverius metus išdalytos kalio jodido tabletės. Jodo tabletės turėtų apsaugoti skydliaukę nuo radiacijos, jei įvyktų katastrofa Astravo atominėje elektrinėje. Ekstremalių sveikatai situacijų centras už beveik pusę milijono eurų nupirko naujų jodo tablečių, kurias savivaldybės dalins sausį. Pasibaigusio galiojimo kalio jodidą žmonės galės grąžinti į vaistines. Tik aiškėja, kad dalis gyventojų seniai tas tabletes pametė ar net išgėrė.

Kol vieni mokslininkai suka galvas, kaip pažaboti intensyvų Kauno marių žydėjimą ir kuria įrenginius, renkančius kenksmingus dumblius ir melsvabakteres, kiti jas tyrinėja ir, išskyrę veikliąsias medžiagas, kuria unikalius produktus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai jau kelis metus pluša, kurdami priemonę, kuri užkirstų kelią odos vėžio išsivystymui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors miestų gatvės ir daugelio namai spindi nuo kalėdinių papuošimų, šis metas ne visiems teikia džiaugsmo. Dalis savo rūpesčiuose ir skausme paskendusių pacientų bei jų artimųjų apskritai negalvoja apie švenčių sutikimą, kiti gi specialiai nori atsidurti ligoninėje, kad šį metą galėtų praleisti ne vieniši.

„Nereikia laukti, kol bus lūžę du trys slanksteliai ir bus kupra“, – dalindamasi tokiu patarimu Santaros klinikų gydytoja reumatologė prof. Irena Butrimienė ragino laiku įžvelgti osteoporozės pavojų. Ji patarė ne tik vengti pagrindinių ligos rizikos veiksnių, bet ir pasirūpinti kaulus maitinančia mityba ir judėjimu. Nors kaulų tankio svyravimai gali užklupti bet kokiame amžiuje, osteoporozė įprastai vyresnio amžiaus žmones užklumpanti kaulų retėjimo liga.

Daugiau nei pusė lietuvių nesportuoja ir nesimankština: atliktos apklausos rezultatai gąsdinantys, mat reguliariai nejuda net 62 proc. gyventojų. Sveikatos specialistai įspėja, kad per mažas fizinis aktyvumas turi didžiulę įtaką sveikatai ir vardina ligas, kurios gali užklupti sėdint namuose ir nejudant. Sveikatingumą propaguojančios įstaigos pastebi, kad tendencijos pamažu gerėja, o galimybių yra pilna.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Maisto priedas karageninas (E407) gali būti atsakingas už lėtinių uždegiminių žarnyno ligų, opų ir padidėjusio cukraus kiekio kraujyje išsivystymą gyvūnams. Tačiau dabar vokiečių mokslininkai ištyrė karagenino poveikį ir žmogaus žarnynui bei jo cukraus apykaitai. Jie nustatė, jos plonoji žarna tampa daug labiau pralaidesnė ir panaši į uždegiminę, rašoma Vokietijos diabeto tyrimų centro ataskaitoje.

Gydytojų ir slaugytojų aplaidumas Vilniaus Lazdynų ligoninėje visiškai sugriovė 33 metų Adomo gyvenimą: jis nebegali stovėti ant kojų ir vaikščioti, sunkiai valdo rankas. Šioje istorijoje viena medikų klaida sekė po kitos: jie ne laiku atliko tyrimus, uždelsė operaciją, ne laiku suleido vaistus ir nepakankamai slaugė. Skaudžia istorija besidalijantis jaunuolis pasakoja, kaip ilgai ieškojo teisybės teismuose.