Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresniosios gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tokia dieta šiaip nėra nauja, bet tiesiog galbūt dabar, kai informacijos sklaida internete tokia plati, tapo labiau pastebima.
Tam tikra keto dietos atmaina
Gydytojos aiškinimu, tokia dieta buvo žinoma jau dvidešimto amžiaus pradžioje – būta bandymų maitintis vien tik gyvūninės kilmės maistu, absoliučiai išbraukiant visus augalinės kilmės maisto produktus.
„Deja, tie bandymai, kurie buvo mažos apimties, tyrimai iki galo nesibaigiantys, šiandien leidžia daryti išvadas, kodėl taip nutikdavo. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad, kaip bedėliotume, šiandien yra absoliučiai aišku, kiek ir kokių maistinių medžiagų reikia žmogaus organizmui tam, kad jis visavertiškai funkcionuotų ir galėtų gyventi.
Deja, nėra tokio vieno produkto, kuris galėtų duoti visas mums reikalingas maistines medžiagas. Ši mėsavalgių, arba tiksliau – karnivorinė dieta yra tam tikra keto dietos (kai drastiškai sumažinamas angliavandenių kiekis juos keičiant riebalais) atmaina“, – kalbėjo dietologė.
Laikinas savijautos pagerėjimas gali būti apgaulingas
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad toks jau yra žmogus, kad visą laiką nori kažką kontroliuoti, o vienas iš dažnesnių tokių kontrolės objektų yra mityba.
„Visi žinome, kad nuo mūsų maitinimosi priklauso mūsų būvis, sveikata, galų gale – gyvybė. Dėl to labai smagu čia kažką tarytum keisti ir kontroliuoti. Bet kai kurie eksperimentai turi gana skaudžias pasekmes“, – įspėjo ji.
Gydytoja neslėpė, kad ėmus maitintis tik gyvūninės kilmės produktais šiuolaikiniam žmogui išties galimas laikinas savijautos pagerėjimas, bet tai gali būti apgaulingas įspūdis.
Kažkurį laiką maitinantis vienpusiškai, gali būti trumpalaikis pagerėjimas, ką matome ir atskirais keto dietos atvejais. Deja, tai nėra ilgalaikis pagerėjimas, ką patvirtina ir mokslas.
„Bet čia kalbu apie šiuolaikinį žmogų, kuris gyvena lydimas didžiulio tempo, kasdienybėje nekreipia dėmesio į savo mitybą, valgo nereguliariai, greitai gaunamą maistą, kurio racione vyrauja ypač perdirbti maisto produktai, gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių, dar šalia yra mažai fizinio aktyvumo.
Štai tokiam žmogui maisto pakeitimas išbraukiant kažką, kas tikrai neprideda sveikatos kasdienybėje, kažkurį laiką maitinantis vienpusiškai, gali būti trumpalaikis pagerėjimas, ką matome ir atskirais keto dietos atvejais. Deja, tai nėra ilgalaikis pagerėjimas, ką patvirtina ir mokslas“, – nurodė E. Gavelienė.
Ji pridūrė, kad tokia dieta šiuolaikiniam žmogui gali atrodyti patraukli, nes yra patogi – maistas sąlyginai nereikalauja ilgo paruošimo, nereikia plauti vaisių, daržovių, maistą galima pasiruošti 2–3 dienoms. Be to, gyvulinis užtikrina sotumas ilgesniam laikui.
Gresia kraujotakos sistemos, kepenų, inkstų problemos
Paklausta, kokios kyla realios grėsmės organizmui perėjus vien prie gyvulinės kilmės maisto, E. Gavelienė įspėjo, kad viena iš vėžio rūšių tiesiogiai susijusi su pertekliniu raudonos, perdirbtos mėsos vartojimu.
„Kas yra susiję su mitybos pokyčiais, tik alergijos atveju, kai iškart išberia ar pasireiškia kita alerginė reakcija, matome, kaip reaguoja kūnas. Šiaip jis yra tiek prisitaikęs, kad netinkamo maitinimosi pasekmes matome po kelių metų ar dešimtmečio.
Bent kalbant apie šią mėsavalgių dietą, galime daryti paralelines išvadas, vertinant tai, kokie yra ilgalaikiai keto dietos taikymo rezultatai, kurioje augalinės kilmės maistas yra apribotas. Tai yra visiškai aišku, kad valgant tokio raciono maistą ilgiau nei pusę metų, kyla didžiulė dislipidemijos rizika.
Vadinasi, ir aterosklerozės rizika, su kuria susiję ir insultai, įvairios kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Dėl padidinto sočiųjų riebalų kiekio gali nukentėti kepenys – gali būti suaktyvinama jų veikla, pavyzdžiui, galime stebėti fermentų padidėjimą. Su tokia mityba gali būti siejamas inkstų akmenų formavimasis“, – vardijo dietologė.
Gali privesti ir prie vėžio
Ji pabrėžė, kad nėra ką jau kalbėti apie tai, kad tam tikros vėžio lokalizacijos vienareikšmiškai tiesiogiai siejamos su gausiu raudonos, perdirbtos mėsos vartojimu, kas nėra išvengiama taip maitinantis.
„Vienas tokių yra storosios žarnos vėžys, kuris turi tiesioginį ryšį su gausesniu raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimu. Taigi taip mes skatiname gausesnį karcinogenų vartojimą. Aišku, galimi ir įvairiausi metaboliniai, tai yra medžiagų apykaitos sutrikimai, kur šios dietos besilaikantys žmonės linkę diskutuoti ir teigia, kad kaip tik sulieknėjo, sumažėjo kūno masė.
Deja, nė vienoje, vadinkime, ilgo ir sveiko gyvenimo šalyje, nėra maitinamasi vien tik gyvūninės kilmės maistu, kaip tik priešingai – net 2 trečdaliai raciono būtent sudaro augalinės kilmės.
Deja, vedant paraleles, ilgainiui tai duoda kiek kitokius rezultatus. Reikia neužmiršti, kad žmogaus organizmas tai yra jis plius milijonai ir milijardai bakterijų, tiesą sakant, kartais mokslininkai net juokauja, kad nėra neaišku, kas – bakterijos ar žmogaus – yra tikrasis šeimininkas.
O bakterijų maistas būtent ir yra skaidulos, tai yra augalinės kilmės produktai. Nemaitinant savo bakterijų galime labai smarkiai pakenkti ir kai kuriems kitiems organams bei sistemoms, kurios gauna naudingas maistines medžiagas iš bakterijų veiklos produktų, kuriuos yra gaminamos mūsų žarnyne. Pavyzdžiui, yra tokia trumpų grandžių riebalų rūgštis butiratas, kuri yra tiesiogiai atsakinga už mūsų kraujospūdį, galvos skausmą, visą kraujagyslių funkcionavimą ir daug kitų funkcijų organizme“, – komentavo gydytoja.
Ilgą laiką taikant karnivorinę dietą gali atsirasti nemiga, dėl mikroelementų stokos imti slinkti plaukai, atsirasti nemalonus kvapas iš burnos.
Remiasi nepatikimu tyrimu
Pašnekovės svarstymu, tai, kas yra populiarinama, dažniausiai daroma žinomų žmonių, influencerių, smalsuolių, iš esmės – drąsių žmonių, kurie drįsta teigti tokius didelius dalykus, leidžia savo sekėjams juos taikyti savo kasdienybėje.
„Jie dažniausiai remiasi dabar visai nesenai paskelbtu tyrimu, kurį net įvardija kaip didelės apimties, nors jame dalyvavote tik kiek virš 2 tūkst. žmonių. Jie 6 mėnesius maitinosi būtent vien gyvūninės kilmės maistu ir kaip esą gerai po to jautėsi, net ir jų kraujo rodikliai pagerėjo.
Tačiau kai žiūri ne vien į tyrimo išvadas, bet ir visą studijos formatą, matai, kad jis, nors galėtų būti net pavadintas pilotiniu, bet reikalauja papildomo dėmesio, nes atliktas remiantis tik apklausos metodu. Tiesiog duomenys buvo surinkti apklausos būdu pasitikint žmonėmis“, – pastebėjo E. Gavelienė.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad yra pavienių tyrimų su dešimties žmonių, kurie serga lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis, imtimi.
„Porą mėnesių jiems buvo taikoma karnivorinė dieta, tai jų uždegiminiai rodikliai pagerėjo, buvo imami ir kraujo tyrimai. Bet tai yra tik dešimties žmonių grupė. Tai yra mažos apimties tyrimas ir dar sykį parodo, kokie mes esame individualūs. Tad šitai jokiu būdu negali būti taikoma visiems žmonėms, kai išbraukiamos organizmui būtinos maistinės medžiagos“, – kalbėjo gydytoja.
Kokia mityba atneša daugiausiai naudos?
Pasak E. Gavelienės, tuo metu gi didelės apimties tyrimai rodo, kad mityba, pagrįsta Viduržemio jūros dieta, ar vadinamos Žydrosios zonos dietų kompleksai kaip tik visuotinai neša naudą sveikatai.
„Kaip paprastai yra ieškoma to geriausio maitinimosi būdo arba sveikatai palankiausios dietos? Žiūrima į kraštus, kur žmonės mažiausiai serga šiuolaikinį žmogų varginančiomis ligomis, žiūrima, kiek yra ilgai sveikai gyvenančių žmonių.
Deja, nė vienoje, vadinkime, ilgo ir sveiko gyvenimo šalyje, nėra maitinamasi vien tik gyvūninės kilmės maistu, kaip tik priešingai – net 2 trečdaliai raciono būtent sudaro augalinės kilmės“, – pastebėjo gydytoja.
Dėl to ji ragino aklai nesivadovauti influencerių patarimais, juolab jei tai atitinkamo išsilavinimo neturintis asmuo ar dalinasi tik savo individualia patirtimi.
Pašnekovė pridūrė, kad kasdienybėje svarbu laikytis režimo, valgyti reguliariai, svarbu, kad racione būtų kuo mažiau šlamštinio maisto. „Tada vienareikšmiškai ir savijauta bus geresnė, ir pakankamai energijos, ir racionas bus subalansuotas“, – sakė E. Gavelienė. Pasak gydytojos, svarbu ne tik skaidulomis turtingas maistas, bet ir polifenoliais: „Tai yra nuostabi medžiaga, kuri iš esmės dalyvauja slopinant lėtinį uždegimą šiuolaikinio žmogaus organizme.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
