Sveikata

Keičiasi viršsutartinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka, kad gydymo įstaigos galėtų anksčiau gauti apmokėjimą už paslaugas, kurių suteikė daugiau, nei buvo numatyta sutartyje, o pacientai laiku gautų reikiamą pagalbą, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK). Teigiama, kad pokyčiai įstaigoms suteiks daugiau lankstumo valdant savo finansus ir leis geriau atliepti realius pacientų poreikius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kandidatus kviečia dalyvauti konkurse Lietuvos medicinos bibliotekos (LMB) direktoriaus pareigoms užimti. Pretendentai dokumentus pateikti turi iki lapkričio 6 d. „Medicina ir sveikatos apsaugos sistema tampa vis labiau kompleksiška, o kartu su tuo vis svarbesnės tampa žinios ir prieiga prie jų.

Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama beveik 1700 naujų krūties vėžio atvejų ir skaičius tendencijai auga – ne tik dėl didėjančio ligos paplitimo, bet ir dėl gerėjančios diagnostikos bei didesnio moterų sąmoningumo, skatinančio laiku kreiptis į gydytojus. Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriuje prevencinės mamografijos laukiančios moterys optimistiškos.

Lūpų pūslelinė, dar žinoma kaip herpesas, yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių būtent besikeičiant orams, ypač rudenį. Šis sezonas pasižymi temperatūrų svyravimais, didėjančia drėgme ir stipresniu vėju, o visi šie veiksniai gali daryti neigiamą įtaką mūsų imuninei sistemai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė teigia, kad nusilpus imunitetui, organizmas lengviau pasiduoda herpes simplex virusui (HSV), kuris sukelia lūpų pūslelinę.

„Liga tikrai pakeičia gyvenimą: daug atima, bet daug ir duoda“, – sako krūties vėžį išsigydžiusi ir šiuo metu ilgalaikėje stebėsenoje esanti Rūta (vardas pakeistas). Išgirdus diagnozę moteriai buvo šokas ir prireikė net vaistų nuo depresijos. Visgi suradusi reikalingą pagalbą ji sukaupė jėgų gydymui, o šiandien padeda pasveikti savo likimo žmonėms. Tai buvo „juodas“ lapkričio mėnuo „Kadangi kompanija, kurioje dirbau, nutraukė veiklą Lietuvoje, teko ieškotis darbo.

Inkstų ligos dažnai vadinamos tyliosiomis, o tai reiškia, kad paprastai šio organo neskauda, nebent pasireiškia itin rimti ir net gyvybei pavojingi susirgimai. Apie tai kaip pasitikrinti, ar jūsų inkstai normaliai funkcionuoja, kodėl svarbu gerti skysčius sportuojant ir kaip gydomos inkstų ligos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų nefrologas, Vilniaus universiteto docentas Laurynas Rimševičius.

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje – išskirtinis dėmesys gimdyvėms: ką tik įrengta įspūdingai atrodanti šeimų palata, kurioje galės apsistoti mama su ką tik gimusiu kūdikiu ir tėtis. Tiesa, jei mamai tokia nakvynė nieko nekainuos, tėčiui parai tai atsieis 9,52 eurus. Nors kol kas yra viena tokia palata, netrukus planuojama įrengti dar vieną.

Nuodingais grybais apsinuodijusiam vyriškiui ir dviem tų pačių grybų valgiusiems vaikams Vokietijoje teko atlikti kepenų persodinimo operaciją, pirmadienį pranešė Vokietijos Eseno miesto universitetinė ligoninė. Dar vienas pacientas – penkerių berniukas – sveiksta, kepenų transplanto jam neprireikė, nurodė ligoninė. Visi keturi pacientai, du iš jų – tėvas ir sūnus, ligoninės intensyviosios priežiūros skyriuje gydomi nuo praėjusio antradienio. „Visų pacientų būklė stabili.

Lietuvoje spalio 14–20 d. (42-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Prieš savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje.

Su virškinimo sistemos veikla susiję negalavimai – vieni iš dažniausiai tarp pacientų pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Dažnai jie užklumpa netikėtai, sukelia didelį diskomfortą ir apsunkina kasdienines veiklas. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pasakoja, kokių gyvensenos įpročių svarbu laikytis, siekiant sumažinti virškinimo problemų grėsmę, ir kokių požymių itin svarbu neignoruoti.

Lietuviai vis dažniau atranda Turkiją bei kitas šalis ne tik kaip vietą poilsinėms kelionėms, bet ir pigesnėms medicinos paslaugoms. Viena iš populiariausių gydymo sričių, kurią lietuviai renkasi Turkijoje – dantų gydymas. Skaičiuojama, kad turistų iš Lietuvos 2021 m. Turkijoje buvo 114 tūkstančių, o 2022 m. – jau 270 tūkst. Svarbią vietą šioje statistikoje užima ir keliaujantys medicinos tikslais. „Baltijos implantologijos centro“ vyr.

Vilniaus rajone bus įgyvendinamas projektas „Sveikatos specialistų rengimas, pritraukimas Vilniaus rajono savivaldybėje“. Kaip praneša Vilniaus rajono savivaldybė, šiuo projektu siekiama mažinti specialistų trūkumą regione. „Savivaldybė pretenduoja į ES finansavimą veikloms, skirtoms pritraukti būsimus medikus į Vilniaus rajoną. Tai apims jų studijų finansavimą ir (ar) stipendijų mokėjimą.

Sekmadienį Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybiniame automobilyje kūdikį pagimdžiusi moteris dalijasi vieša padėka Kauno rajono paramedikams. Gimdyvė taip pat prašė atsiliepti pačius GMP medikus arba juos pažįstančius asmenis. „Noriu pareikšti didelę padėką Kauno rajono greitajai pagalbai. Jie šiandien priėmė mano gimdymą greitosios automobilyje.

Sostinės savivaldybė pritarė projektiniams siūlymams, numatantiems papildomo Santaros klinikų korpuso įrengimą. Kaip praneša naujienų portalas „Made in Vilnius“, naujajame korpuse ketinama įkurdinti kraujo donorystės centrą bei biobanką. „Prie esamo gydymo paskirties pastato – laboratorinės diagnostikos centro su administracinėmis patalpomis projektuojamas naujas korpusas skirtas biobanko, ląstelių terapijos centro (LTC) ir geros gamybos praktikos bei kraujo donorystės centro (GGP) veiklai.

Net jei kariniai veiksmai Ukrainoje baigsis, iš karo būsenos išsivaduoti nepavyks dar ilgai, įspėja psichiatras Martynas Marcinkevičius. Specialistai konstatuoja, kad išgyvenant šį laikotarpį laukia daug potrauminio streso sutrikimų ir pagalbos mastas tik augs. Tačiau padėti sau tai išgyventi galima – jei pataria emocijas ne užgniaužti savyje, o įveiklinti pozityvioms veikloms. Pandemija, migrantų krizė, infliacija, karas – jau penkerius metus gyvename įvairių kataklizmų laikais.

Naujausi tyrimai rodo, kad lietuviai nori valgyti skaniai ir sveikai. Vis tik daug kas dar neatsisako sveikatai nepalankių įpročių ir produktų. Profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, didžiausia bėda, kad tautiečiai nevalgo daržovių ir renkasi per riebų maistą. Spalio viduryje minint Pasaulinę maisto dieną siekiama kalbėti maisto trūkumo problemą, netinkamą, nesubalansuotą mitybą ir skurdą.

Kalbant apie įvairių medicininių procedūrų ir operacijų metu gydytojų taikomą bendrąją nejautrą arba kitaip – narkozę visuomenėje vis dar apstu įvairių mitų.

Sergamumui augant kaip ant mielių, o keliems miestams pasiekus epidemijos slenkstį, tautiečiai užgulė vaistines. Ten jie ieško ne tik imunitetą stiprinančių preparatų, bet jau ir simptomus slopinančių priemonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst.

Įpusėjus rudeniui dienos vis trumpesnės, dangų dažniau užtraukia debesys ir pasipila lietus, tad daugeliui norisi leisti šį laiką ramiau, dažniau būti namuose. Yra sakančių, kad žiema – ramybės laikas, kai reikia daugiau poilsio. O ar išties ilsimės ir miegame pakankamai laiko? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Tyrimas rodo, kad trečdalis vaikų dėl COVID-19 karantino ir dienų, praleistų žiūrint į ekranus, tapo trumparegiais. Remiantis daugiau nei penkių milijonų jaunuolių iš 50 šalių duomenimis, nustatyta, kad nuo 1990 iki 2023 m. trumparegystė išaugo tris kartus, skelbia portalas „The Sun“. Tyrėjai nustatė, kad labiausiai trumparegystė paplitusi Tolimuosiuose Rytuose – 85 proc. vaikų Japonijoje ir 73 proc. vaikų Pietų Korėjoje. Jungtinėje Karalystėje ir JAV trumparegyste sirgo apie 15 proc.

Vilniaus prekybos centre buvo nusidriekusi ilga eilė moterų, norinčių nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Prevencinę akciją surengė medikai sako, kad ši liga kelia riziką daugeliui, o ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi. Eilėje laukė apie 300 moterų, tam nepagailėjusios ir kelių vanadų, nes privačiai tokia paslauga kainuoja šimtus eurų, o poliklinikose – eilės.

Nors atrodytų, kad sąnarių problemos turėtų užklupti jau brandžiame amžiuje, tačiau taip nėra. Sąnariai gali pradėti dėvėtis ir anksčiau, o agresyvus artritas pasireikšti išvis jauname amžiuje. Negana to, jo negydant žmogui gali grėsti net neįgalumas. Kaip kuo ilgiau išsaugoti sveikus sąnarius ir ką daryti, jei jau skauda? Sakoma, kad artritas egzistuoja nuo tada, kai gyvos būtybės įgavo tvirtą kaulinį skeletą.

Žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 infekcijos, gali atsirasti smegenų pokyčių, prilygstančių 20 metų senėjimo, ir tai gali turėti didelės įtakos jų pažinimui.

Kad ir kaip uoliai šiais laikais vaikomasi ilgaamžiškumo – kiek įmanoma sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo – idėjos, mokslininkai konstatuoja, jog nuo senatvės nepabėgsi. Tiesa, vieni sensta greičiau, kiti be didesnių pastangų džiaugiasi ilga jaunyste. Kodėl taip yra? Smegenis tyrinėjantis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof.

Vakarienė gali turėti didelę įtaką miego kokybei. Tinkamai pasirinkti patiekalai ne tik padeda atsipalaiduoti prieš miegą, bet ir skatina geresnį poilsį per naktį. Tačiau netinkamai parinkti produktai vakarienei, gali ne tik trikdyti miegą, bet ir sukelti nemigą ar dažną nubudimą nakties metu. Apie tai, ko nereikėtų valgyti prieš pat miegą, Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Paskutinį spalio savaitgalį – iš šeštadienio į sekmadienį – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip jau nuo šio savaitgalio galite pradėti ruoštis laiko sukimui, išvengiant miego sutrikimų.

„Tai – vienas geriausių sprendimų mano gyvenime“, – sako po dešimties sostinėje praleistų metų į savo gimtąjį miestą Alytų gyventi ir dirbti sugrįžusi medikė Ieva Chlevickaitė. Moteris atvirauja, kad jeigu anksčiau kažkas būtų pasakęs, jog vieną dieną taip nutiks, ji būtų tik nusijuokusi. Tačiau visas kortas sumaišė atsitiktinai socialiniuose tinkluose pastebėtas darbo skelbimas – Alytaus poliklinika ieškojo naujo šeimos gydytojo.

Keliavimas lėktuvu – greičiausia transportavimo priemonė, tačiau galinti sukelti rizikų sveikatai. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė rizika organizme susidaryti trombams. Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, prof. Raimondas Kubilius pasidalino duomenimis, kad 6 val. ir ilgesnė kelionė lėktuvu daugiau nei 2 kartus didina trombų susidarymo riziką, lyginant su trumpais skrydžiais.

Spalį minint supratimo apie kepenų vėžį mėnesį Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kviečia į akciją dėl šios ligos išsitirti nemokamai.  Kaip pažymima, ši vėžio forma, deja, beveik dvigubai dažniau pasireiškia vyrams nei moterims.  Siekiant laiku išaiškinti ligą Santaros klinikos kartu su PLC Panorama bei Vilniaus krašto radiologų asociacija kviečia daugiau dėmesio skirti savo sveikatai – pasitikrinti kepenis ir tulžies pūslę.

Nors Streptokoko A bakterija gali sukelti daugybę skirtingų infekcijų, viena dažniausių užkrato paveikiamų vietų yra gerklė. Skausmas ar perštėjimas, sunkumas ryjant, patinę limfmazgiai ir tonzilės, galvos skausmas, karščiavimas – tik keletas simptomų, kurių negydant gali grėsti rimtos komplikacijos.

Nuo 2022 metų Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre pacientai, sergantys gydymui atsparia arba atsinaujinusia ūmia mieloleukemija, gydomi viena moderniausių pasaulyje taikinių terapija – menino inhibitoriumi revumenibu.

„Kartais  pacientai linkę pagudrauti ir šį tą nutylėti. Kartą toks paciento paslaptingumas baigėsi liūdniau – protezą „pritraukė“ prie MRT aparato arkos. Į pagalbą teko kviesti kolegas – radiologus ir technologus, kad padėtų atitraukti protezą nuo arkos, o tai padaryti labai sunku“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti vyresnioji radiologijos technologė Erika Kontautienė.

Šlapimo nelaikymas yra sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji ne tik blogina pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, bet ir daro didelį poveikį ekonomikai bei sveikatos priežiūros ištekliams. Naujausias Europos urologų asociacijos užsakymu parengtas tyrimas atskleidė, kad praeitais metais šlapimo nelaikymo priežiūros išlaidos Europoje siekė net 69 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šios išlaidos gali padidėti 25 proc., pasiekdamos beveik 87 mlrd. eurų.

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kuo anksčiau ji diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė išgyti ir gyventi visavertiškai. Krūtų sveikatos dieną, visame pasaulyje minimą spalio 15-ąją, Kauno teritorinė ligonių kasa primena dalyvavimo krūties vėžio prevencinėje programoje svarbą.  Dr.

Vyriausybė posėdyje pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų.

Ausų sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra kvėpavimo takų būkle, o iš pirmo žvilgsnio nekaltas peršalimas ar sloga gali virsti rimtesnėmis ausų ligomis. „Mūsų nosis, gerklė ir ausys yra tarpusavyje susijusi organizmo sistema, todėl infekcijos lengvai plinta iš vienos srities į kitą“, – perspėja Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro otorinolaringologė Viktorija Ašmonė.

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje policistinių kiaušidžių sindromu (PKS) serga 8–13 proc. vaisingumo amžiaus moterų. Europoje, kurioje statistinius duomenis lyginti paprasčiau, manoma, kad PKS patirti gali 1 iš 10 moterų.

Šiuo šaltuoju sezonu mūsų imuninė sistema gali nusilpti, o daugiau laiko praleidžiant uždarose patalpose su kitais žmonėmis, susidaro tinkama terpė bakterijoms ir virusams plisti. Gerklės skausmas – tai dažnai tampa vienu iš pirmųjų požymių, kad mūsų organizmas kovoja su infekcija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kaip atskirti, kada skaudanti gerklė yra virusinės, o kada bakterinės ligos simptomas.

Dėl kovido sukeltų komplikacijų praėjusią savaitę mirė šeši žmonės. Vilnius ir Kazlų Rūda atsidūrė ant vadinamųjų peršalimo ligų epidemijos ribos. Žmones į ligos patalą dažniau guldo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcija, toliau rikiuojasi gripas ir kovidas. Vilnietė Skaistė su sūnumi Mariumi keliauja į polikliniką. Medikų pagalbos vaikinui prireikė staiga užpuolus peršalimo ligoms.  „Kosulys, sloga, temperatūra. Paprasti standartiniai simptomai.

Agresyvi smegenų vėžio forma nustatyta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkei, dermatovenerologei gyd. Ingai Kisielienei. Žinia apie netikėtą diagnozę moteris pasidalino socialiniuose tinkluose. Žinoma gydytoja prašo visuomenės pagalbos, kviesdama prisidėti prie kelionės link pasveikimo. „Šių metų rugpjūčio 28 dieną pasiekiau vieną savo svajonių, apsigyniau medicinos daktaro laipsnį, o po kelių dienų man diagnozavo glioblastomą – agresyvią smegenų vėžio formą.

Daug kritikos strėlių būdamas sveikatos apsaugos ministru sulaukęs Arūnas Dulkys savo paskutiniu darbu iš pediatrų bendruomenės sulaukė didžiulės padėkos. Politikų nubrėžti planai, kad nuo 2027 m. vaikų ligų gydytojų neliktų pirminėje grandyje, buvo pakeisti.  Lietuvos pediatrų draugijos pirmininko prof. dr. Vaidoto Urbono teigimu, tai – labai svarbus žingsnis ir sveiko proto ženklas. „Ką tik kaip tik turėjome didelę pediatrų konferenciją.

Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų – vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai jau sulaukę 60-ies metų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu.

Pasitikrinti, ar krūtyse nėra jokių pakitimų, moterys turėtų kiekvieną mėnesį. Tai leistų aptikti pokyčius krūtyse, laiku kreiptis į gydytoją, o anksti nustatytas krūtų vežys ir išgelbėtų gyvybę, teigia specialistės. „Daugiausiai vėžio atvejų nustatoma 45–50 metų amžiaus moterims, o bendrai didžiausias sergamumas pastebimas 45–60 metų amžiaus grupėje. 50 metų amžius yra riba, nuo kurios moterys yra pradedamos tikrinti profilaktiškai.

Augantis peršalimo ligų ir COVID-19 atvejų skaičius koreguoja ir vidaus tvarkas ligoninėse. Štai Santaros klinikos jau paskelbė apie pacientų lankymo ribojimus. Informuojama, kad dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus Vidaus ligų diagnostikos skyriuje nuo 2024 m. spalio 15 d. iki spalio 21 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas, išskyrus atvejus su skyriaus vedėjo leidimu.

Spalį minima tarptautinė psoriazės (žvynelinės) diena ir ši lėtinė liga Lietuvoje yra puikiai žinoma. Vis tik visuomenėje yra per mažai žinoma apie šios ligos gydymo būdus, ji vis dar yra apipinta mitais, sergantieji ne visuomet kreipiasi, o kartais net po kreipimosi nesulaukia tinkamo gydymo.

Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1181,5 atvejo 100 tūkst.

Rudenį daugelis susirūpina savo sveikata bei imasi stiprinti savo imunitetą. Dažnai šiuo sezonu pirmiausia susiduriama su sumažėjusiu energijos lygiu ir suprastėjusia emocine savijauta. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė įvardija, apie kurių vitaminų ir mineralų trūkumą gali signalizuoti šie simptomai. Vitamino D svarba rudenį Įsibėgėjant šaltajam sezonui ilgainiui galima susidurti su vitamino D trūkumu, kurį daugelis vadina saulės ir geros nuotaikos vitaminu.

Dalis norinčiųjų dovanoti kraujo negali to padaryti dėl geležies stygiaus. Skaičiuojama, kad pernai tokių buvo 10 proc. donorų iš daugiau nei 40 tūkst. atvykusiųjų. Gydytojai savo ruožtu stebi nerimą keliančias tendencijas – geležies trūksta vis daugiau gyventojų. Ir vienas pagrindinių to kaltininkų – atsisakymas valgyti mėsą.

Nors institucijos skelbia, kad sergamumo COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis skaičiai kiek stabilizavosi, gydytojai konstatuoja, kad skaičiai nuosekliai toliau tik auga. Tiesa, nepaisant to, kad sergančiųjų daug ir iškrenta ištisi kolektyvai, į ligonines priversti atgulti tik kai kurie pacientai.