Atvirą įrašą moteris paviešino socialiniuose tinkluose, juo pasidalino ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Agnė Turskienė: „Organizmas instinktyviai ruošiasi dar vienai egzistencinei krizei“
„Magistrantūra baigta.
Ir jau beveik juokinga, kaip organizmas instinktyviai ruošiasi dar vienai egzistencinei krizei – tarsi mano vidinis algoritmas.
Man visada taip būna. Šis modelis kartojasi: kai įveikiu tai, kas man kažkada atrodė didelis siekis, kažkodėl nejaučiu pergalės. Nemoku pasidžiaugti savo įdėtu darbu. Viskas atrodo taip mažareikšmiška, kai tampa atlikta.
Per greitai viską dedu į lentyną ir pereinu prie kito etapo. Taip laužau save visą savo gyvenimą. Bet šį kartą – kitaip.
Ne todėl, kad buvo lengva. O todėl, kad pagaliau pažįstu savo vidinę mechaniką. Jaučiu, kur baigiasi emocija ir prasideda supratimas.
Šį kartą turėjau naujus tikslus dar prieš uždarydama senus.
Ir žinau – šitas pasiekimas yra tik vienas mažas žingsnelis mano kelyje, kuris leis užtikrinčiau eiti į priekį. Priminimas sau pačiai, kad ėjau ir nesustojau, kai nebuvo lengva.
Tikslų įveikimas man tampa žavus tik savo procesu, o rezultatus padedu į stalčių.
Ir turbūt jau esu pakankamai didelė mergaitė, kad suprasčiau: jei jis džiugina tik mane – niekam jis nereikalingas.
Ir žinote, ko visą laiką pavydėjau kitiems?
Gali būti, kad daugelis iš jūsų tai jau turi.
Tikrai ne materialių dalykų. Šios mažos dopamino dozės manęs kažkaip seniai nebejaudina.
Pavydėjau to, ko man pačiai ilgai trūko, besiblaškant tarp skirtingų mokslo disciplinų, verslo ir bandymo būti tobula šeimos moterimi.
Visada pavydėjau pasišventimo vienam tikslui.
To ramaus, tylaus kryptingumo, kai žmogus iš anksto save atradęs eina savo keliu be blaškymosi – tiesiog eina. Kantriai, nuosekliai ir į gylį.
Tuo metu aš mėčiausi tarp daugybės man įdomių sričių – filosofijos, psichologijos, verslo, inžinerijos, švietimo, vaikų raidos, technologijų.
Viskas buvo be galo įdomu, bet... tai ne savirealizacija.
Ilgai nebuvo jausmo, kad esu savo vietoje.
Tyliai savy žavėdavausi tais, kurie neabejodami žinojo, kur eina.
Kurie, atrodo, labai anksti pajuto, kas jiems svarbu – ir pradėjo tuo gyventi.
O aš tuo metu buvau visur, bet viduje – niekur.
Ilgai sau to nepripažinau, bet šiandien jau galiu pasakyti: tas platus domėjimasis buvo mano komforto zona.
Nes kai domiesi viskuo, niekur neturi rizikuoti visko ir prarasti.
Neprivalai įsipareigoti.
Neprivalai pasirinkti.
O gal tiesiog jauti, kad dar tai ne ta sritis, kuriai nori atiduoti visą save.
O pasirinkimai – kainuoja.
Nes kai pasirenki, tenka atiduoti save pilnai.
Tą kryptį radau ne per vieną dieną. Ji nekrito iš dangaus.
Ji susiformavo iš mano patirčių.
Būdama vos 17-os pradėjau savo pirmą švietimo verslą.
Neturėjau nei investicijų, nei supratimo, ką reiškia vadovauti – tik idėją, begalinį norą, ir švelniai tariant, per daug drąsos viskam.
Bet labai greitai supratau: vien entuziazmas – ne struktūra.
Kai pradeda plūsti klientai, o tu neturi nei sistemos, nei komandos, nei gebėjimo deleguoti – ima byrėti ne verslas, o tu pati.
Daug tuomet įgijau neįkainojamos patirties, kurios jokiame universitete nebūčiau gavusi.
Tuo metu dar nežinojau, kaip tai bus svarbu vėliau.
Ilgus metus vis mokiausi ir domėjausi viskuo – iki kol pradėjau jausti, kad nebegaliu likti ties viso ko paviršiumi.
Kad metas rinktis vieną sritį.
Vieną aiškų tikslą.
Nedrąsiai nuėjau į IT ir vėliau išsiprofiliavau į man atrodančią prasmingą kibernetinio saugumo sritį.
Skamba, aišku, nelabai romantiškai.
Bet būtent ši sritis sujungė viską, ką iki tol žinojau ir kuo gyvenau.
Čia susitiko technologijos, žmogaus elgsena, psichologija, duomenys, kontrolė, grėsmės, komunikacija – ir švietimas.
Pajutau, kad čia galiu ne tik suprasti, bet ir nuveikti šį tą reikšmingo.
Ir, kad pagaliau, tai gali būti reikšminga ir kitiems, ne man vienai.
Giliai supratau, kad man šitas pasirinkimas kainuos.
Ir taip ir buvo – keletas ištisinių atiduotų metų, nepamirštų, bet apleistų draugų, santykio šeimoje.
Ir tada labai aiškiai pasimatė – kad būtent čia ir yra tos kontrolinės pasiryžimo vietos, kuriose tenka kažką aukoti.
Dažnai girdžiu, kaip moterys sėkmingai viską derina, ir manęs pačios dažnai to klausia, kaip man pavyksta.
Deja, laiko turime visi vienodai. Ir lieka tik organizuotumo klausimas.
Bet esu tikra, kad, ypač moterys-mamos, tikrai savo gyvenime kažką aukoja siekdamos profesinės karjeros.
Gal tik kartais tai būna užlėtinto veikimo mechanizmai.
Ir čia mums tenka vėl save palaužyti.
Bet tik tada kažkas ima keistis ir atsiranda augimas.
Ir kai labai anksti, vos 20-ies tapau mama, tuomet neįsivaizdavau, kokią privilegiją turėsiu vos peržengusi 30-metį būti nuostabios paauglės mama, kuri mano per beveik 7-erius metus gautas profesines žinias prives tiesiai prie aiškios šios jaunos kartos problemos.
Aš pamačiau, kaip skaitmeniniame pasaulyje paliekame savo vaikus be jokių įrankių.
Mokome juos kirsti kelią tik apsižvalgius į abi puses, bet dažnai visiškai aklai paliekame internete.
Kalbame apie tinkamą elgesį, bet nemokome atpažinti emocinės manipuliacijos, sekimo, grėsmių.
Kaip taip nutiko, kad vaikai šiandien gyvena skaitmeniniame pasaulyje, bet švietimo programose apie tai – tyla?
Todėl šiandien mano pasirinkimas – ne tik profesija. Tai pareiga.
Šiandien, baigusi kibernetinio saugumo magistrą, pradedu kelionę ne karjerai – o tikslui.
Artimiausius metus skirsiu tam, kad lankyčiau mokyklas, kalbėčiau su vaikais, pasakočiau apie tai, kas galbūt elementaru, bet labai reikalinga.
Visas skaudžias ir nutylėtas vaikų istorijas, kurias man siunčiate - esu Jums dėkinga, dėlioju iš jų didžiausias rizikas ir ką būtiniausio turėsiu iškomunikuoti. Girdėdama jas jaučiu, kad tai ką darau, turės prasmę, jei tik sugebėsime išvengti, kad tai nebesikartotų.
Tai – mano kryptis šiandien. Tai, ką galiu daryti čia ir dabar, kol ieškosiu, kokioje darbinėje pozicijoje galiu save įtvirtinti stipriai ir ilgam.
Ir jeigu tu šiandien vis dar ieškai – nebijok, kad eini ne tuo keliu.
Gali būti, kad jis – tiesiog viena iš atkarpų, kurios vėliau prasmingai susijungs.
Ir viskas, ką dabar išmoksti, taps tavo krypties dalimi“, – rašė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Subinė patinka ar kad susimoka???
