emmanuelis macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį naujuoju ministru pirmininku paskyrė buvusį Europos Sąjungos vyriausiąjį derybininką derybose su Jungtine Karalyste dėl santykių po „Brexito“ Michelį Barnier (Mišelį Barnjė), pranešė prezidentūra. Jis paskirtas po beveik du mėnesius trukusios politinės aklavietės, kilusios po pirmalaikių parlamento rinkimų, per kuriuos nesusiformavo absoliuti dauguma.

Jau beveik du mėnesius tęsiantis aklavietei, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį svarstė galimybę įpareigoti dešiniojo sparno buvusį ministrą vadovauti naujai vyriausybei, pranešė šaltiniai, turintys žinių apie vedamas diskusijas. Naujo ministro pirmininko ieškoma nuo tada, kai kairieji liepos pradžioje po pirmalaikių rinkimų tapo didžiausiu bloku parlamente, kuriame niekas neturi absoliučios daugumos. Po jų rikiuojasi E. Macrono centristai ir kraštutiniai dešinieji.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį suintensyvino pastangas išsirinkti naują ministrą pirmininką po beveik du mėnesius trukusios aklavietės, kurią Paryžius priėjo po aiškumo nedavusių parlamento rinkimų. Jis priėmė du buvusius prezidentus konsultacijoms ir du galimus kandidatus deryboms.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad tikisi pasirašyti ilgai lauktą sutartį dėl naikintuvų su Prancūzija per šią savaitę vyksiantį prezidento Emmanuelio Macrono vizitą. Šie A. Vučičiaus komentarai nuskambėjo prieš ketvirtadienį prasidedantį E. Macrono dviejų dienų vizitą į Serbiją, kurio metu tikimasi pasirašyti įvairius dvišalius susitarimus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paneigė, kad Rusijoje gimusio pranešimų siuntimo platformos „Telegram“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Pavelo Durovo sulaikymas yra politinis veiksmas, ir teigė, kad sprendimą dėl šios bylos turi priimti tyrimą atliekantys teisėjai. „Telegram“ prezidento sulaikymas Prancūzijos teritorijoje įvyko vykdant teisminį tyrimą. Tai jokiu būdu nėra politinis sprendimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį priėmė kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen ir surengė retas derybas. E. Macronas susiduria su didėjančiu spaudimu pagaliau paskirti ministrą pirmininką po liepą įvykusių pirmalaikių parlamento rinkimų. M. Le Pen, prie kurios prisijungė kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vadovas Jordanas Bardella, prieš 10 val. 45 min. vietos (11 val. 45 min.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pradėjo sudėtingų konsultacijų su politiniais lyderiais ratą, vildamasis suburti perspektyvią valdančiąją koaliciją po praėjusį mėnesį vykusių rinkimų, per kuriuos nė viena partija neiškovojo daugumos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas surengs derybas su svarbiausiais šalies politiniais veikėjais, siekdamas suformuoti naują vyriausybę, daugiau nei prieš mėnesį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose nė vienai partijai nepavykus laimėti absoliučios daugumos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad sekmadienį pasibaigusios Paryžiaus olimpinės žaidynės parodė pasauliui tikrąjį Prancūzijos veidą, girdamas šalies sėkmę jas rengiant. „Nenorime, kad gyvenimas grįžtų į įprastas vėžes“, – sakė E. Macronas per priėmimą Eliziejaus rūmuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu „vengti atsakomųjų veiksmų ciklo“ Artimuosiuose Rytuose, pranešė jo biuras, baiminantis platesnio masto regioninio karo. Prancūzijos prezidentas, anksčiau paraginęs savo Irano kolegą „vengti atsakomųjų veiksmų ciklo, kuris keltų pavojų regiono gyventojams ir stabilumui“, tą patį per pokalbį telefonu pasakė ir B. Netanyahu, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

Viena ryškiausių sporto žvaigždžių Paryžiaus olimpiadoje tapęs 22-ejų prancūzas Leonas Marchandas penktadienį sužibėjo dar kartą. Vyrų 200 m kompleksinio plaukimo finale L.Marchandas auksą iškovojo su nuostabiu rezultatu – 1 min. 54.06 sek. Prancūzas pagerino vieną seniausių olimpinių rekordų, kurį dar 2008 m. pasiekė legendinis amerikietis Michaelas Phelpsas (1:54.23). L.Marchandui trūko vos 0.06 sek.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino savo naująjį kolegą iš Irano Masoudą Pezeshkianą neremti Rusijos agresijos Ukrainoje, pranešė jo biuras.  Be to, prancūzų lyderis naujajam Irano prezidentui pareiškė, kad reikia daryti viską, kad būtų užkirstas kelias platesniam Izraelio ir Teherano remiamos „Hezbollah“ grupuotės karui, nepaisant mirtinos raketų atakos aneksuotose Golano aukštumose, per kurią žuvo 12 jaunuolių.

Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriai sekmadienį pareiškė, kad labai atsiprašo už bet kokį įžeidimą, kurį sukėlė jų drąsi ir neįprasta atidarymo ceremonija, tačiau paneigė „bet kokius ketinimus parodyti nepagarbą kuriai nors religinei grupei“. Kai kurios katalikų grupės ir Prancūzijos vyskupai pasmerkė penktadienį parodytą Thomas Jolly režisuotą šou, kuris, jų nuomone, priminė patyčias iš krikščionybės.

Į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono Eliziejaus rūmų biurą penktadienio popietę prieš vakare vyksiančią Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją pradėjo rinktis pasaulio lyderiai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. E. Macronas ir jo žmona Brigitte (Brižit) pasitiko svečius ant raudono kilimo Eliziejaus rūmų kieme, kur jie rengia priėmimą maždaug 85 valstybių ar vyriausybių vadovams prieš 19 val. 30 min. vietos laiku (20 val. 30 min.

Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron iškilmingoje vakarienėje Luvre pasirodė vilkėdama įspūdingą aprangą. Liepos 26 d., Paryžiuje prasideda olimpinės žaidynės. Šia proga Tarptautinis olimpinis komitetas dieną prieš tai surengė vakarienę Luvre. Renginio šeimininkai buvo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo žmona Brigitte Macron, taip pat Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas ir jo žmona Claudia Bach.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) trečiadienį 2030 metų žiemos žaidynių šeimininkėmis paskelbė Prancūzijos Alpes, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) padėjo pristatyti paraišką TOK nariams ir patikino, kad po 2024 metų vasaros žaidynių Paryžiuje suformuota vyriausybė užtikrins visų sąlygų įgyvendinimą. TOK nariai priėmė jo garantijas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasveikino Ursulą von der Leyen su dar viena penkerių metų Europos Komisijos pirmininkės kadencija. „Sveikinu brangiąją Ursulą von der Leyen, [pasisakančią] už suverenesnę, klestinčią, konkurencingesnę ir demokratiškesnę Europą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paliks ligšiolinę premjero Gabrielio Attalo vyriausybę laikinai eiti pareigas. Tai E. Macronas paskelbė per kabineto posėdį Paryžiuje, pranešė prancūzų žiniasklaida, remdamasi dalyvavusiais ministrais. Prezidentas esą dar antradienį priims atsistatydinimo prašymą, kurį G. Attalas įteikė po E. Macrono centristinės stovyklos pralaimėjimo parlamento rinkimuose prieš daugiau nei dvi savaites, ir paprašys vyriausybę laikinai tęsti darbą.

Prancūzijoje antradienį laukiama ministro pirmininko Gabrielio Attalio atsistatydinimo, tačiau jis liks laikinosios vyriausybės vadovu, pranešė pareigūnai. Kol susiskaldžiusios parlamentinės frakcijos grumiai tarpusavyje, pamainos premjerui nematyti. Tikimasi, kad prezidentas Emmanuelis Macronas priims G. Attalio atsistatydinimo pareiškimą po antradienį įvyksiančio vyriausybės posėdžio – pirmo po jo sąjungininkų skaudaus pralaimėjimo pirmalaikiuose Nacionalinės Asamblėjos rinkimuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino šalies parlamentą susiderėti dėl plačios koalicijos, kadangi per pirmalaikius rinkimus nė viena partija neiškovojo daugumos. E. Macronas sakė, kad paskirs naują ministrą pirmininką, kai parlamentarai bus turėję „šiek tiek laiko“ susiderėti dėl valdymo programos, o dabartinė vyriausybė kol kas liks dirbti.

Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos parlamento rinkimuose pirmauja plati kairiųjų koalicija, lenkdama tiek šalies prezidento Emmanuelio Macrono centristus, tiek kraštutinius dešiniuosius, tačiau nė viena grupė neiškovojo absoliučios daugumos, rodo prognozės.

Istoriniai rinkimai Prancūzijoje: prancūzai balsuoja gausiausiai per 40 metų. Apklausos rodo, kad prezidento Emmanuelio Macrono partija „Renesansas“ neišlaikys valdžios ir turės užleisti vietą Marine Le Pen vadovaujamiems kraštutiniams dešiniesiems arba radikaliai kairiesiems. Apžvalgininkų nuomone, nė viena iš pirmaujančių partijų neužsitikrins daugumos, o kardinaliai skirtingos politinės jėgos dėl koalicijos greičiausiai nesiderės.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta lemiamas pirmalaikių parlamento rinkimų ratas, kuris gali atverti kelią pirmajai dešiniųjų populistų vyriausybei nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Balsavimo punktai šalyje duris atvėrė 8.00 val. (9 val. Lietuvos laiku) ir dirbs iki 20 val. (21 val. Lietuvos laiku). Tada laukiama pirmųjų balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų. Paskutinės prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ (RN) neturėtų iškovoti absoliučios daugumos.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partija penktadienį paskelbtose nuomonių apklausose prieš antrąjį parlamento rinkimų turą išlaiko pranašumą, tačiau jos galimybės gauti absoliučią daugumą apmažėjo. Prieš imigrantus nusiteikęs euroskeptiškasis Nacionalinis sambūris (RN) po sekmadienį vyksiančio antrojo rinkimų turo, atrodo, bus didžiausia partija parlamente, tačiau nesitikima, kad ji iškovos absoliučią pergalę ir tvirtai perims valdžią.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasveikino Jugntinės Karalystės Leiboristų partijos lyderį Keirą Starmerį su pergale rinkimuose ir pareiškė, kad jo šalis sieks bendradarbiauti su Britanija saugumo, technologijų ir klimato srityse. Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime E. Macronas teigė, kad jau pasikalbėjo su K. Starmeriu, ir pridūrė: „Toliau dirbsime su JK dvišalio bendradarbiavimo, taikos ir saugumo Europoje, klimato kaitos ir dirbtinio intelekto srityse.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį Prancūzijoje išėjo į gatves protestuoti prieš kraštutinių dešiniųjų iškilimą, kai per pirmąjį parlamento rinkimų ratą stipriai pasirodė Nacionalinis sambūris (RN). Žmonės Paryžiuje ir keliuose kituose miestuose susirinko protestuoti prieš Marine Le Pen partiją ir Prancūzijos poslinkį į dešinę. Remiantis pirminėmis prognozėmis, per pirmąjį pirmalaikių rinkimų ratą RN kartu su savo sąjungininkais kraštutiniais dešiniaisiais gavo 33–34,2 proc. balsų.

Kraštutinių dešiniųjų partija (RN) sekmadienį laimėjo pirmąjį parlamento rinkimų turą, o prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas liko trečioje vietoje po kairiųjų, rodo apklausų rezultatai. Prognozuojama, kad RN gavo 34,5 procento balsų, palyginti su 28,5–29,1 procento kairiųjų Naujojo liaudies fronto aljansu ir 20,5–21,5 procento E. Macrono centristų stovyklos.

Prancūzijoje prasidėjo istoriniai rinkimai, kuriuose vos per žingsnį nuo valdžios – kraštutiniai dešinieji. Suvilioję prancūzus populistiniai pažadais ir prieš migrantus nukreipta politika, jie turėtų perimti valdžią iš Emmanuelio Macrono partijos. Dalis prancūzų to tik ir laukia, tačiau kiti sako, kad radikalai valdžioje atves šalį į chaosą. „Vis sakau sau – žmonės nėra tokie kvaili, kad balsuotų už „Nacionalinį susivienijimą“. Kraštutinių dešiniųjų partija valdžioje atneštų chaosą.

Pirmame Prancūzijos parlamento pirmalaikių rinkimų ture pirmauja kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) ir jo sąjungininkai, rodo rinkėjų apklausa, kurios rezultatus sekmadienį, užsidarius rinkimų apylinkėms, skelbia leidinys „Le Monde“. Kelių Prancūzijos žiniasklaidos priemonių užsakymu „Ipsos Talan“ atlikta apklausa rodo, kad RN pirmauja su 34 proc. balsų, antroje vietoje – kairiųjų Naujojo liaudies fronto koalicija su 28,1 proc.

Pirmalaikiuose parlamento rinkimuose Prancūzijoje rinkėjų aktyvumas sekmadienio vidudienį buvo daug didesnis nei per ankstesnius balsavimus. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad iki 12.00 val. savo balsą atidavė 25,9 proc. rinkėjų; per rinkimus 2022 m. aktyvumas tokiu laiku buvo 18,43 proc. Balsavimo teisę turi apie 49 mln. rinkėjų.

Net artimiausi Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai baiminasi, kad jo prekės ženklas yra toksiškas, rašo „Bloomberg“. Prieš keletą savaičių E. Macronas Prancūzijoje paskelbė pirmalaikius rinkimus. Macronas laikomas toksišku Netrukus paaiškėjo nemaloni tiesa – tai buvo nepageidaujama staigmena daugumai jo artimiausių bendražygių. Imta baimintis, kad E. Macrono prekės ženklas tapo toksiškas.

Paryžiaus merė Anne Hidalgo trečiadienį pareiškė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas sušaukdamas pirmalaikius rinkimus, rizikuoja sugadinti kitą mėnesį prasidėsiančią Olimpinių žaidynių šventę. Prancūzai ruošiasi sekmadienį eiti prie balsadėžių pirmame rinkimų ture, o antras turas numatytas po savaitės. Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymas įvyks liepos 26 dieną.

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad yra pasirengęs „tęsti dialogą“ su Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo tinklalaidėje „Generation Do It Yourself“, rašo UNIAN. Anot jo, jis pasirengęs kalbėti su V. Putinui branduolinių elektrinių klausimais. „Tikiu dialogo galia ir tęsčiau dialogą su Vladimiru Putinu“, – pareiškė jis.

Likus mažiau nei savaitei iki parlamento rinkimų, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar kartą įspėjo dėl kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų. Dešiniosios populistinės partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) ir kairiosios partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) politinės programos gali privesti prie „pilietinio karo“, pareiškė E. Macronas tinklalaidėje „Generation Do It Yourself“, kuri buvo paskelbta pirmadienio vakarą.

Prancūzijai rengiantis savaitgalį vyksiantiems pirmalaikiams rinkimams, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį įspėjo, kad jo kraštutinių dešiniųjų ir griežtosios linijos kairiųjų oponentų rinkimų politika gali sukelti, anot jo, pilietinį karą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad jis „dirbs iki 2027 metų gegužės“, t. y. iki savo antrosios kadencijos pabaigos, nepriklausomai nuo to, kas laimės jo paskelbtus pirmalaikius parlamento rinkimus. „Tikiuosi, kad būsimoji vyriausybė, kuri būtinai atspindės jūsų balsus, bus panaši į įvairius respublikonus, parodžiusius drąsą pasipriešinti kraštutinėms partijoms“, – Prancūzijos žiniasklaidoje paskelbtame atvirame laiške pridūrė E. Macronas.

Prancūzijoje prasidėjus rinkimų kampanijai prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sulaukė kaltinimų transfobija – dėl savo reakcijos į kraštutinių kairiųjų koalicijos pirmalaikių rinkimų programą.  Tuo metu kraštutinių dešiniųjų partijos lyderis pareiškė, kad neabejos Prancūzijos tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant tuos, kurie susiję su NATO. Likus mažiau nei dviem savaitėms iki pirmojo pirmalaikių rinkimų turo E. Macronas bando prisivyti konkurentus.

Prancūzijoje pirmadienį prasidėjo trumpa ir karštligiška rinkimų kampanija, o prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljanso laukia sunki kova siekiant išvengti naujo pralaimėjimo prieš kraštutinius dešiniuosius. E. Macronas sušaukė parlamento rinkimus trejais metais anksčiau laiko, dramatiškai rizikuodamas sukrėsti Prancūzijos politiką po to, kai kraštutiniai dešinieji sutriuškino centristus ES rinkimuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį tarptautiniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainoje tvirtino, kad tvarus karo su Rusija užbaigimas negali būti susijęs su Kyjivo kapituliacija. „Visi esame įsipareigoję kurti tvarią taiką [...] Tokia taika negali būti Ukrainos kapituliacija“, – sakė E. Macronas Šveicarijoje susirinkusiems pasaulio lyderiams ir pridūrė: „Yra vienas agresorius ir viena auka.

Irane laisvę atgavo 2022 m. rugsėjį sulaikytas prancūzas. Tai trečiadienio vakarą pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jis rytoj atvyks į Prancūziją. Irane jis buvo kalinamas pernelyg ilgai“, – rašė E. Macronas tinkle X. 36 metų vyras, jo pačio duomenimis, keliaudamas po pasaulį lankėsi Irane, kai buvo sulaikytas per protestus po jaunos kurdės Jinos Mahsos Amini mirties ir apkaltintas dalyvavęs demonstracijose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad per pirmalaikius rinkimus sieks sudaryti aljansą prieš kraštutines politines jėgas, ir pridūrė, kad siekia, jog 2027 metais, kai pasitrauks, jo nepakeistų kraštutiniai dešinieji.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paprašė visų žmonių, „galinčių pasakyti „ne“ kraštutinumams“, paremti jį pirmalaikiuose rinkimuose, kuriuos jis sušaukė po nesėkmės Europos Parlamento rinkimuose. E. Macronas teigė, kad per pirmalaikius rinkimus siekia sudaryti aljansą prieš radikalias jėgas, ir pridūrė, kad nori neleisti kraštutiniams dešiniesiems pakeisti jį 2027 metais, kai jis baigs kadenciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paprašė visų žmonių, „galinčių pasakyti „ne“ kraštutinumams“, paremti jį pirmalaikiuose rinkimuose, kuriuos jis sušaukė po nesėkmės Europos Parlamento rinkimuose. „Tikiuosi, kad kai ateis laikas, geros valios vyrai ir moterys, galėsiantys pasakyti „ne“ kraštutinumams, susiburs, [...] užims poziciją kurti bendrą, nuoširdų, šaliai naudingą projektą“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Paryžiuje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį po pralaimėjimo kraštutinės dešinės atstovams Europos Parlamento rinkimuose pareiškė esąs įsitikinęs, kad prancūzai per naujai sušauktus pirmalaikius šalies rinkimus priims teisingą sprendimą. „Tikiu Prancūzijos žmonių gebėjimu priimti teisingą sprendimą sau ir ateities kartoms.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino Joe Bideną prie Paryžiaus Triumfo arkos šeštadienį prasidėjus Jungtinių Valstijų lyderio valstybiniam vizitui Prancūzijoje. J. Bidenas Prancūzijoje lankosi nuo trečiadienio ir dalyvavo minėjimuose, skirtuose 80-osioms D dienos išsilaipinimo, pakeitusio Antrojo pasaulinio karo eigą, metinėms. Į darbotvarkę įtrauktos J. Bideno derybos su E. Macronu Eliziejaus rūmuose Paryžiuje, kurių pagrindinė tema – Ukrainos kova su Rusijos invazija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis norėtų užbaigti karinių instruktorių koalicijos Ukrainai kūrimą, ir išreiškė norą paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas. „Ateinančiomis dienomis užbaigsime kurti kuo didesnę koaliciją, kad įvykdytume Ukrainos reikmes“, – sakė E. Macronas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris ketvirtadienį dalyvavo D dienos 80-ųjų metinių iškilmėse Normandijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalis perduos Ukrainai naikintuvus  „Mirage 2000-5“.  Apie tai praneša UNIAN.  Pradės bendradarbiavimą E. Macronas teigė, kad jau penktadienį dėl šių naikintuvų perdavimo pradės bendradarbiavimą.  „Rytoj pradėsime naują bendradarbiavimo programą ir paskelbsime apie prancūzų kovinių lėktuvų „Mirage 2000-5“ perdavimą, kad Ukraina galėtų apginti savo žemę ir oro erdvę“, – pažymėjo E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių iškilmes pareiškė, kad Paryžiaus parama Ukrainai nesumažės.  „Dėkoju Ukrainos žmonėms už jų drąsą. Mes esame čia ir nesiliausime“, – sakė E. Macronas.  Prancūzijos Normandijos paplūdimiuose, kur lygiai prieš 80 metų kovėsi ir žuvo kariai, ketvirtadienį vyksta D dienos metinių minėjimai šių laikų karo Ukrainoje akivaizdoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dalyvaus šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, trečiadienį pranešė Eliziejaus rūmai. Prezidento biuras nurodė, kad be ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai, Prancūzija ketina teikti Kyjivui politinę ir diplomatinę paramą.