Prezidento Danielio Ortegos sąjungininkų dominuojamas parlamentas nubalsavo už tai, kad į Nikaragvą būtų įleista karių ir ginkluotės iš Rusijos, Jungtinių Valstijų ir septynių Lotynų Amerikos šalių.
D. Ortegos parlamentui patvirtinti pateiktame įsake numatytas leidimas užsienio kariams dalyvauti „apsikeitime patirtimi, mokomosiose pratybose ir humanitarinės pagalbos operacijose“.
Įsake numatyta įleisti į šalį užsienio karių, laivų ir lėktuvų, minimos karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų pratybos kovai su narkotikų kontrabandininkais ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.
Jungtinės Valstijos pirmadienį įvedė naujų sankcijų Nikaragvos pareigūnams dėl „daugiau kaip 180 politinių kalinių“ laikymo ir pažymėjo, kad „daugeliui jų trūksta maisto, deramos medicininės priežiūros ir net Saulės šviesos“.
Buvęs marksistas D. Ortega nušalino diktatorių Anastasio Somozą ir kovojo kruviname 9-ojo dešimtmečio kare su JAV remtais nuversto režimo šalininkais.
2007 metais į valdžią sugrįžęs D. Ortega buvo kaltinamas vis didesniu autoritarizmu, oponentų įkalinimu, bet pernai buvo perrinktas dar vienai kadencijai.
JAV prezidentas Joe Bidenas atsisakė pakviesti D. Ortegą ir Kubos bei Venesuelos kairiųjų lyderius į praėjusios savaitės Amerikos valstybių organizacijos (OAS) viršūnių susitikimą.
Šiame susitikime JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kėlė klausimus dėl D. Ortegos siekio įsileisti į Nikaragvą Rusijos karius.
„Šalys priims savo suverenius sprendimus. Tačiau mintis, kad Rusija bus gera partnerė kalbant apie teisėsaugos klausimus ar humanitarinę pagalbą, pasakysime, neišlaiko patikimumo testo“, – sakė jis.
Keli Nikaragvos pareigūnai antradienį atmetė JAV įspėjimus dėl leidimo Ukrainą užpuolusiai Rusijai įgyti atramos tašką Amerikos žemynuose.
