Gegužės mėn. sulauksime palikuonių...

Patarimas sovietiniui profesoriui,kitu ,,nuopelnu"neminėsiu.Po balkono šou tepti slides ir ten ramiai nugyvent.neramiu laiku kaip nudien net šešėlio bijama.

Kiek paaukojai Ukrainai iš savo LTSR personalinės pensijos

Aš ir taip beveik 43 proc nuo algos plius 21 proc PVM. Jei dar mažai, tai nx tada tą valstybę ginti tokią.

Manau kad ateina tam laikas kai laikas apžvelgti savo gyvenimą ir įvertinti kas buvo gerai,kas blogai, kažką pridirbai ar padarei gero. Jei nenori pripažinti savo negerų darbų,manau tada reikia uždaryti viską ir nesireikšti viešumoje. Yra kita išeitis bet tai tik aukštos moralės piliečiui.visi žinome kad darome klaidas ,kažką ištaisome,kažkas lieka,kažką nugrūdame kuo giliau.,pripažinti viešai nevisiems būtų jėgų, tada stengtis daryti tai kad nors kiek ištaisyti tai kuo kažkam pakenkei,

Ir tas ... pyyyp... karo reikalų specialistas... Praleido nuostabią progą patylėti.

Bukapročiai ko taip putojat? Nejau nesuvokiate kad šiame katile mes visi verdame,didžiausią tvaiką skleidžia komentarai ,parodo musų moralinį veidą,visi teisiate bet nesuvokiate kad turėtumėte sėdėti kaltinamųjų suole o ne teisėjų kėdėje.savo iškrypėliškais komentarais stengiatės išlieti pyktį,neapykantą ant savo tautiečių,kaimynų ,brolių,sesių ,visų kitų tik ne ant savęs pamiršdami kad mes visi esame tame pačiame katile kurį kaitina ne pragaro tarnai o mes patys,juk visas negeroves sukuria ne koks pašalietis o mes patys,manau laikas nugriebti tas dvokiančias putas ir pažvelgti musų katilo dugnan,gal tuomet suvoksime kas easame -kaltas budams skūstis liauk,ką pasėjai tą ir pjauk....

"Paukščiai gal dar ir tebemyli vienas kitą, bet tik ne žmonės.
Galandam kirvius, kalavijus aštrius. Ginkluojamės skubiai. Iš naujo. Iš naujo… per ilgai buvo taika.
Užaugo karta, nemačiusi vargo. Dabar jau, atrodo, pamatys.
Sparčiai grįžtame į akmens amžių.
Kaposime priešams galvas.
Melavom, kad mylim, o nemylėjom, net patys savęs, todėl ir prasidėjo…
Kaposime priešams galvas, kol mūsų pačių galvos subyrės…
Tikėk gėriu, bet ruoštis blogiui.
Bet nieks nesiruošė: manėm, kad ramiai sau dirbsim, gyvensim, pirksim ir mirsim.
Rodos, nepavyks.
Mūsų valdžia jau klausinėja apie pasirinkimą: tapsi dalyviu, pasiliksi žiūrovu ar gal pabėgėliu, kurių visi nekenčia?
Kas trokšta saugumo, tai prašome į Marsą. Žemėje saugių vietų nebūna.
Atrodo, jau nesimato nei vieno saulės brūkšnelio ant lubų.
Nejuokinga, bet iš nevilties mane visada juokas ima. Piktas, absurdiškas juokas", - rašo D. Jazukevičiūtė.
O Gediminas K., grįžęs iš ūkininkų protesto Vilniuje, gyvena įprastą gyvenimą.
Vaizdai sostinėje jam įsiminė visam laikui. Buvo daug nuovargio, įtampų, bet netrūko ir galingo entuziazmo.
Vyras gyvena keturis gyvenimus vienu metu.
Jį glumina Šurajevo tipo veikėjai. Ne mažiau ūkininkų protesto metu jį glumino ir Vilniaus "žvaigždės", kurios "kompetetingai" šaipėsi iš ūkininkų ir jų traktorių.
Bet atsirado žmonių, kurie pakapstė ploną ūkininkų gyvenimo paviršių, ir labai nustebo.
O jei pakapstytų giliau - netektų žado - vilniečiai susipažintų su labai išsilavinusiais supersmart ūkininkais.
Žmonės, kurie šypsosi kitiems šiandien, juos apkabina, skleidžia šilumą, dalinasi gėriu, nesavanaudiškai myli - galėtų būti pripažinti didvyriais.
Už karžygystę nudžiuginti kitus jie galėų būti apdovanoti medaliais, tarsi kariai, tarsi karštųjų taškų didvyriai.
Už gražią gyvenimo pjesę, už šiltą kasdienybės spektaklį, už gražių jausmų preliudiją, už netikėtą pažintį, už šypseną, už duobutę prie lūpų, už gražų balsą ir juoką, už atlaidumą, už šokoladinį saldainį, įspraustą tiesiai į lūpas, už tai, kad moka mylėti.
Deja, už tai jie negauna jokio apdovanojimo.
O gaila…
Negailėkim, sakykim, sakykim, sakykim,
Kaip mes mylime vieni kitus…
Apkabinkim, darsyk apkabinkim
Vienas kito pečius…

Jeigu toks kietas patriotas tai kam užslaptinai kgbistų sąrašus 75 metams?

Tik ką praėjo R. Ozolo gimtadienis.
R. Ozolas išliko lietuvių atmintyje kaip valstybės gynėjas.
"Visiems reikia prisiminti, kad valstybės atkūrimas buvo pats didžiausias Lietuvos nuveiktas darbas.
Atkurta Lietuvos valstybė įgyvendino visas mintis, kurios plaikstėsi Lietuvoje atgimimo laikotarpiu.
Ko netekome, kokios viltys sužlugo - klausimas kitas.
Bet tai nereiškia, kad su panieka galima kalbėti apie "šitą" Lietuvą, tarsi ji nebūtų Tavo Lietuva, Tavo valstybė", - sakė R. Ozolas, taip ir neišsiderėjęs iš gydytojų dar bent kelių savo gyvenimo viršvalandžių.