Socialiniai tinklai sudomino valdžią: ieško, kas rinktų duomenis apie Lietuvos gyventojus

Valdininkus domina žmonių lytis, amžius ir komentarai, kuriuos šie rašo socialiniuose tinkluose. Kai kurie lietuviai, išgirdę apie tokį duomenų rinkimą, pyksta dėl brovimosi į jų asmeninį gyvenimą. O informacinių technologijų ekspertai sako, kad jau dabar mūsų socialinių tinklų informaciją naudoja verslas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Liūdna statistika: smurto artimoje aplinkoje atvejų pernai daugėjo, per dešimtadalis nukentėjusiųjų – vaikai

Naujos epidemijos amžius: esame įsimylėję patys save

Siūlo rinkti duomenis apie SIM korteles ir jas įsigyjančius asmenis: padėtų tirti nusikaltimus

Ar jūs vyras, ar moteris? Ką jūs rašote komentaruose? Ar jums patinka tai, ką rašo kiti, o gal pykstate? Visa tai parūpo Valstybinei duomenų agentūrai. Naujienų portalui tv3.lt pavyko gauti laišką, kurį valdininkai siuntė informacinių technologijų specialistams:

„Mūsų projekto pirminis objektas yra Lietuvoje reziduojantis asmuo ir jo charakteristikos: lytis, amžius ir gyvenamoji vietovė (miestas ar savivaldybė), kai tai įmanoma nustatyti. <...> Norėtume turėti viešai prieinamų jų įrašų (tekstinius) duomenis, įskaitant komentarus, jaustukų (angl. emotional reactions) skaičių.“

Valdininkus domina net kelerių metų senumo įrašai. O žmonės pyksta, kad šitaip valdininkai braunasi į jų asmeninę erdvę:

„Čia gi privatumo pažeidimas. Ką žmogus rašo socialiniuose tinkluose – čia jo reikalas. – Nuomonė gali pakeisti. Aš galiu galvoti taip, o kitą dieną kitaip.“

„Manau, nelabai gal malonu, jei jie stebi, ką kiti žmonės rašo.“

„Gal nebūtų labai malonu, jei kas žinotų, ką aš darau.“

Tokia žmonių reakcija nestebina. Prieš kelerius metus pasaulį sukrėtė didelio masto skandalas dėl žmonių duomenų iš socialinių tinklų panaudojimo. Tuomet paaiškėjo, kad iš socialinio tinklo „Facebookπ dešimčių milijonų žmonių duomenys pakliuvo įmonei „Cambridge Analytica“ ir jie buvo panaudoti paveikti žmonėmis per rinkimus.

Skandalas virė, kai Amerikoje rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas.

Bet jo atgarsių būta ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus VRK tyrė ir dabartinio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sutartis su tos pačios „Cambridge Analytica“ įmonėmis. Tuomet paaiškėjo, kad Liberalų sąjūdis nedeklaravo už 30 tūkst. eurų nusipirkęs – paprastai tariant – rinkėjų paveikimo paslaugą.

Valstybinė duomenų agentūra pripažįsta norinti pasižvalgyti po mūsų socialinį gyvenimą, bet dievagojasi, kad tai nė iš tolo nepanašu į skandalingas istorijas. Esą viskas tik dėl statistikos.

„Tai bandoma, kaip papildomas regresorius ir priskaičiuoti, kad būtų padieniui greičiau skelbiami duomenys tam tikriems statistiniams tyrimams. Bet tai noriu pabrėžti, tai nėra susiję su žmonių sekimu, tai nesusiję su asmenine informacija, tai daugiau yra nuotaikos“, – tvirtina Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė.

Anot įstaigos vadovės, panašiai žmonių duomenis nagrinėja ir statistikai kitose Europos šalyse.

„Dar tik žiūrime, dar nieko neperkame ir nepirksime. Dar daug namų darbų padaryti reikia“, – sako J. Petrauskienė.

IT įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ atstovas sako, kad techninė galimybė rinkti žmonių duomenis socialiniuose tinkluose yra. Ir mes jau tam tikra prasme esame sekami.

„Įmonės tiekėjai dirba kiekvieną dieną su tais asmeniais duomenimis. Mokesčių inspekcijos partneriai dirba su asmeniniais, tikrai asmeniniais. Tam pasirašomos sutartys, yra taisyklės, kaip apdorojami, saugomi, naikinami, nuasmeninami“, – kalba „Infobalt“ atstovas Paulius Jakutavičius.

Ir geriau, kai tą daro valstybinė įstaiga, nei kas nors šniukštinėja nelegaliai.

„Manau, kad jie būtų naudojami ne tik politikų ir verslo ir žmonių. Ir čia geras variantas jei taip vyksta. Nes jei vyksta, kai verslo kompanija surenka tuos duomenis, jie nepakliūva pas nieką, nežinome, kaip, kokiais mastais jie naudojami, kas juos sudaro – nieko. Kas iš jų gaunama ir panašiai“, – teigia tinklaraštininkas Ričardas Savukynas.

Tik klausimas, kokią informaciją iš žmonių pasisakymų, nuomonių, o kartais ir paistalų internete gautų statistikai:

„Čia jau kad jie kažkokius duomenis rinks, nemanau, kad kažkuo pagerės žmonėms.  Mano tokia nuomonė.“

„Realiai ten turinys toks banalus. Ar verta tuo užsiimti?“

„Sėkmės, taip pasakyčiau jiems.“

„Mes suprantame, kad turbūt, „Facebook“ yra begalės netikrų paskyrų, tie patys tyrimai leidžia spėti, kad Lietuvoje yra apie pusę milijono ar iki milijono netikrų paskyrų, kuriuos naudoja reklamos įmonės, Kremlius naudoja – tai mes jau vien tai turime netoli pusės duomenų iš netikrų paskyrų“, – sako R. Savukynas.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija aiškina, kad jei Valstybinė duomenų agentūra išties pradės šniukštinėti lietuvių socialiniuose profiliuose, turės patys įrodyti, kad laikosi visų duomenų apsaugos reikalavimų. Net jei nagrinėja visiškai viešai skelbiamą informaciją.