Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad šios dienos žmones apgaubė narcisizmo epidemijos amžius, mat narciziškumo ir psichopatiškumo gali turėti bene kiekvienas.
Kokie bruožai indikuoja, kad asmenybė turi narcisitiškų požymių?
Psichologas sako, kad atpažinti narcizą nėra sunku – reikia stebėti savo savijautą šalia tokio žmogaus. Yra jausmai, kurie gali išduoti, kad kažkas negerai bendraujant su tokio tipo žmogumi.
„Geriausias indikatorius tai žmogaus savijauta šalia tokio žmogaus: jeigu aš nuolat jaučiuosi kažkuo kaltas, man nuolat kažko gėda, nuolat teisinuosi, dirbu ne savo darbus, bandau vis kažkaip įtikti, – čia ir yra tie požymiai, kad kažkas negerai su tais santykiais, nes normalūs, sveiki santykiai yra lygiaverčiai, tokie tarsi kaip ir mainai.
Dažniausiai kaltė gali būti indikatorius, nes tai dažna manipuliacijos priemonė, kuri priverčia žmogų jaustis kaltu ir paskui iš jo galima gauti kažkokias paslaugas“, – vardijo bendrus bruožus psichologas Edvardas Šidlauskas.
Kokius darbus renkasi narzicai?
Įprastai, narcizų gyvenime viskas sukasi tik apie juos. Pavyzdžiui, vyrai narcizai gali sirgti didybės manija, jaustis privilegijuoti ir geresni už kitus, dažnai jiems trūksta empatijos. Narcizai jautriai reaguoja į kritiką, o pajutę grėsmę gali elgtis agresyviai arba netinkamai.
Narcizai gali būti melagiais, nors yra protingi ir intelektualūs, todėl jie dažnai sugeba išsisukti iš situacijos ir apkaltinti kitą. Vienas paprasčiausių būdų atpažinti narcizą – pasakyti, kad jis kažką blogai pasakė ar padarė. Narcizas ginsis ir išsisukinės pačiais radikaliausiais būdais, tačiau nieku gyvu nepripažins savo kaltės.
Psichologas sako, kad, vaizdžiai kalbant, dažniausiai narcizus galime aptikti ten, kur salės užsipildo žiūrovais.
„Nacistinio tipo asmenybės dažniausiai renkasi profesijas arba veiklą, kur yra publika, kad galėtų patirti tą jausmą, kai jais žavisi. Daug tokių žmonių yra tarp aktorių, tarp kažkokių tai šou verslo atstovų. Pats narcisizmas nėra kažkoks tai blogis, pagal bruožo teoriją, mes visi turim tų bruožų: psichopatiškumo ir narcisizmo. Problema yra, kai per daug tai išreikšta pas žmogų ir ne tiek problema, kad per daug, o kaip tą jie nukreipia destruktyviai ir nepalaikiai visuomenei“, – teigia jis.
Psichopatiškos asmenybės darbe
Psichopatija – tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas empatijos nebuvimas ir įvairių jausmų nusilpimas. Empatijos stoka, šiurkštumas, abejingumas lemia psichopatų polinkį manipuliuoti aplinkiniais. Pasak psichologo, tai tarsi negalia, dėl kurios neveikia širdis.
Psichopatinių bruožų formavimuisi gali turėti poveikio smegenų anatomija, genetika arba aplinka, o tokie bruožai gali pradėti formuotis dar vaikystėje.
„Psichopatiška asmenybė ir paranojiška – du skirtingi dalykai. Psichopatas ar sociopatas yra žmogus, neturintis empatijos, tai tarsi negalia: žmogus neturi rankos, kojos, ausies arba neveikia pas juos gerai uoslė, tai čia neveikia širdis, empatija.
Manoma, kad dėl gamtos, smegenų tam tikrų pakitimų specifikos, jie nejaučia kito skausmo, koncentruojasi į save, į savo pojūčius ir gaunasi toks šaltas, nejautrus požiūris į kitus. Galbūt raktinis žodis būtų egoizmas, kai žmogus savanaudis ir mato save, savo interesus“, – teigia psichologas.
E. Šidlauskas sako, kad jei žmogus darbe stengiasi ir daug dirba, tačiau manais negauna nieko, apart papeikimų, jaučiasi išnaudojamas ir darbo aplinkoje yra engiamas – kažkas yra negerai. Anot jo, normalus darbdavys turėtų elgtis lygiavertiškai ir oriai su kolegomis.
„Paprasčiausias apibrėžimas – yra nelygiaverčiai santykiai, mainai. Pavyzdžiui, žmogus daug dirba, stengiasi, bet mainais gauna nieko arba kažkokius papeikimus, yra išnaudojamas, yra kažkaip engiamas, patiria psichologinį smurtą, žeminimą, gėdinimą. Normalus darbdavys, koks jis bebūtų, jis gerbia savo bendradarbius ir stengiasi kažkaip susitarimo principu dirbti. <...> Tai yra orus, lygiavertis, pagarbus santykis, jeigu pagarbos nėra – tai yra tas signalas, kad kažkas ne taip“, – sako jis.
Psichopatas vadovaujasi galios argumentais. Psichologas sako, kad psichopatiškumo kažkiek turi kiekvienas, skiriasi tik jo dozė, daugiausia psichopatų, procentais, yra tarp elitinių verslininkų, politikų ir kalėjime.
Nustatyta, kad psichopatams galima priskirti maždaug 1 proc. vyrų ir 0,3-0,7 proc. moterų. Anot Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo, psichopatija būdinga apytikriai 8 proc. kalinių vyrų ir 2 proc. kalinių moterų.
„Teko girdėti, kad dvidešimt pirmas amžius apskritai įvardijamas, kaip narcizimo epidemija. Mano nuomone, apskritai tai yra pasekmė to, kad žmonės mažiau bendrauja tarpusavyje, jie tapo nepriklausomi, technologijos pavaduoja kitus žmones: yra mašina, visokie automatai, robotai, socialiniai tinklai. Galima susikurti gyvenimą, gana tokį laisvą nuo kitų žmonių, tai reiškia, – mes neįsitraukiame į socialinį gyvenimą, mes neturime empatijos ir tampame tokie savimylos“, – sako E. Šidlauskas.
