„Nu va, po biškį mergaitės jungiasi jau, dar biškį palauksim ir pradėsim“, – kalba prekeivė tiesioginėje transliacijoje.
Ir pradeda prekeivės viena už kitą šmaikščiau ploninti liežuvius, klientes viliodamos tiesioginėmis transliacijomis:
„Sveikos, ponios, sveikos, ponios mielosios. Kaip išsilaikiusios? Tikriausiai jau pasiruošusios? Tikriausiai kavytė paruošta, pietūs garuoja.“
Tad, kas ant liežuvio užplaukia, kaip juokauja kai kurie marketingo specialistai, tą pardavėjos tiesioginėse transliacijose ir rėžia: „Neskaniai valgiau. Mūsų virėjas dirba, ane, tai ką čia skaniai valgysi.“
O kai klienčių viešojoje erdvėje padaugėja, liežuvis atsiriša ir labiau: „Va dabar tai aš jau esu apsirengus, va dabar esu savo stiliuke. Batus baltus, kai pamatau ant savo kojų, tai net širdis atsigauna. Galėsi tuoj, administratoriau, kelti ir ketvirtą numerį, tai yra mūsų irgi bestseleris, goodie džinsiukai. Jie irgi tobuli, nes… tų goodie… Užtrauktukas? Biškį susitvarkom, atsiprašom, būna, nu turi būti bent vienas toks kartas.“
O kai kurios tiesiog vaizdo įrašus įdeda, labiau akcentuodamos, kaip prekės ant kūno atrodo. Pasakoja pardavėjos ir apie defektus: „Dėžutės visų kojinių kiek įlenktos transportuojant. Parodysiu, kaip kiekviena atrodo.“
Karolina vien drabužiais prekiauja maždaug dešimtmetį. Tiesiogines transliacijas taip pat rengia, ypač jos ėmė populiarėti per karantiną. Tačiau kaip ir ką kalba su klientėmis, labai atsirenka, nes svarbiausia, kaip sako moteris – parduotuvės įvaizdis ir su pirkėjais užmezgamas kontaktas.
„Labai svarbu buvo pateikimas, švari tvarkinga aplinka, tai yra vizualas, bendravimas su žmonėmis, tai yra iškalba. Tai čia yra pagrindiniai aspektai. Tai viskas yra pagal tave. Pagal tai, kaip tu parduoti parduotuvėje, taip tu ir pristatai ir live transliacijoje“, – tikina „Kabu style“ vadovė Karolina.
Moteris neslepia, tokios transliacijos, jeigu per jas prekeiviai moka užmegzti ryšį su klientu, pardavimus padidina ir kelis kartus.
„Jie padidėja. Nuotraukos ne taip greitai išjudina žmones. Sakykim, parduodi vieną suknelę, o jau per live, jau jų nori visų trijų, kurias tu parodei. Tikrai pardavimai dažnai padidėja“, – sako Karolina.
Marketingo specialistai pritaria, mada rengti tiesiogines pardavimų transliacijas pasaulyje labai populiarėja. Ir atėjo ji iš Kinijos. Tik štai rengti tokias transliacijas neapsijuokiant prieš pirkėjus, reikia dar ir mokėti.
„Pirmiausia reikėtų pasiruošti nuo scenarijaus. Tikrai tos transliacijos dažnai būna nenuoseklios. Tai turinys žymiai sklandesnis ir geresnis būtų, jeigu jie pasiruoštų scenarijų“, – teigia „Sėkmingi“ projektų vadovas Uosis Sturys.
Ir kalbėti reikėtų ne apie tai, skaniai pavalgė, ar ne.
„Influenceriai, jie turi daug socialinio kapitalo, natūralu, kad jeigu jie papasakos, kaip jie miegojo lovoje su tam tikra patalyne, ar čiužiniu, kaip jie puikiai išsimiegojo, natūralu, kad žmonėms tai bus paveiku, ir ta reklama bus pakankamai sėkminga, bet jeigu prekybininkas neturi daug socialinio kapitalo, reikia užmegzti pirmiausia ryšį su žmonėmis, ir taip tą socialinį kapitalą augintis“, – aiškina U. Sturys.
O vartotojų teisių gynėjai ragina nepasimauti ant saldžialiežuvavimo kabliuko. Mat populiarėjant tokioms transliacijoms, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna šūsnis skundų.
„Skundai dažniausiai, kad prekė apskritai nepristatoma, taip pat yra nusiskundimų, kad gaunama prekė yra kitokia, nei buvo užsakyta. Tai yra neatitinka modelis, neatitinka komplektacija. Kita spalva, kitas dydis“, – sako tarnybos atstovė Milda Deimantė.
Bendrai per šių metų trečiąjį ketvirtį tarnyba gavo 13 430 vartotojų skundų ar prašymų dėl prekių perkant tiek nuotoliniu, tiek įprastu būdu. Iš jų 2358 yra dėl avalynės ir drabužių. Ir šioje srityje net trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. O tam, kad neapsigautume, tarnybos atstovai prašo pirkti tik įsitikinus, kad pardavėjas – ne sukčius – prašyti parodyti verslo liudiją, ar bet kokį kitą dokumentą, įrodantį, kad žmogus turi teisę verstis konkrečia veikla.
