pardavėjai

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas, atspindintis penkių grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius pasaulio rinkoje, balandį tęsė augimą, atsinaujinusį kovą po septynis mėnesius trukusio nuosmukio laikotarpio. Praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, maistas tarptautinėje rinkoje pabrango 0,3 proc., bet per metus atpigo 9,6 proc., penktadienį skelbia organizacija.

Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintojų „Auga Group“ parduoda sriubų ir konservuotų produktų gamybos padalinio „Grybai LT“ pajus grupės „Linas Agro Group” valdomai bendrovei „Kauno grūdai“. Būsimo sandorio vertė neatskleidžiama, jis bus užbaigtas gavus Konkurencijos tarybos leidimą, trečiadienį pranešė „Auga Group“ ir „Linas Agro Group”. Anot jos, „Grybai LT“ pajų pardavimo kaina bus apskaičiuota sandorio užbaigim...

Naudotų automobilių rinkoje dažniausiai atsiskaitant grynaisiais virš 5 tūkst. eurų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina tikrinti tokiais automobiliais prekiaujančias įmones.   „Atsirinkome jau keletą įmonių, kurios teikė pranešimus (apie atsiskaitymus grynaisiais virš 5 tūkst. eurų – BNS) ir užduosime klausimus, kas vyksta, kodėl atsiskaitoma grynaisiais“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pranešė VMI vadovė Edita Janušienė.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad nepaisant infliacijos, augančių palūkanų, būsto kainos toliau auga ir siekia rekordus. Tuo metu NT ekspertai siūlo žiūrėti ne į kainas, bet į sandorių skaičius, kurie mažėja. Tad prognozuoja, kad netrukus būsto kainos gali ir mažėti. NT bendrovė „Citus“ skelbia, kad liepą Vilniuje užfiksuota aukščiausia istorijoje vidutinė kvadratinio metro kaina.

Šiuo metu pabrango kone visi maisto produktai. Daugiausiai pirkėjams išaugo šviežių daržovės, vaisiai ar uogos. Tačiau kai kurių uogų kainos pirkėjus šokiravo. Vilnietė pasakojo, kad už nedidelę dėžutę trešnių jos paprašė 47 eurų. Moteris aiškino, kad už tokią sumą apsiperka savaitei, o čia, už vieną produktą tokia kaina.  Vilnietė Milda su portalu tv3.lt pasidalijo turgaus nuotraukomis.  „Apsipirkusi prekybos centre pamačiau uogomis prekiaujančią moterį.

Kasdien į Lietuvą atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos, kurie iš karto ima ieškoti darbo. Lietuvių darbdaviai siūlo jiems įvairias darbo pozicijas – IT, gamybos prekybos ir kt. sektoriuose. Siūlomi atlyginimai svyruoja nuo minimumo iki 10 tūkst. eurų ant popieriaus. Ekonomistai pastebi, kad ukraniečiai padės užpildyti tas darbo vietas, kurios jau ilgą laiką nesulaukia norinčiųjų dirbti.

Trečiadienį, vasario 23 d., Vilniuje pirkėjams duris oficialiai atvėrė pirmoji autonominė vieno didžiausių šalies prekybos tinklo parduotuvė. Joje nebus kasininkų-pardavėjų. Pirkėjai patys susirinks prekes, jas nuskenuos ir susimokės.

Koronaviruso pandemija, atitolinusi pirkėjus nuo parduotuvių, privertė prekeivius šokti viliotinį feisbuke ar instagrame: čia pardavėjai iki šiol rengia tiesiogines transliacijas ir kaip išmanydami siūlo tautiečiams pirkti drabužius, ir ne tik. Vieniems tokių transliacijų rengėjams sekasi, ir net yra atpažįstami gatvėse, o štai kitų šmaikštavimai kartais, kaip juokauja marketingo žinovai – ir gerokai prajuokina tautiečius.

Didžiulis darbuotojų stygius šalyje verčia prekybos tinklus konkuruoti ne tik kainomis. Jie vilioja potencialius darbuotojus didesnėmis algomis ir vis patrauklesnėmis darbo sąlygomis. Nuo Naujųjų įmonės papildomiems darbuotojams ir esamų darbuotojų algoms kelti skirs dešimtis milijonų eurų. Galina viename iš prekybos tinklų pardavėja dirba jau 18 metų. Moteris sako, kad savo darbą myli.

Lietuvoje NT rinka šiuo metu įkaitusi. Dažnas gyventojas nebeįperka didesnių būstų, tad perka mažesnius ir pigesnius. Tačiau ir 25 kvadratinių metrų ploto būsto kaina siekia beveik 140 tūkst. eurų. NT specialistai pataria žmonėms neskubėti ir nepirkti bet ko, įvertinti tiek būsto kainą, tiek kokybę. NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu NT pardavėjai bando parduoti bet ką už itin dideles sumas.

Lietuviai Lenkijoje šluoja ne tik maisto prekių parduotuves, bet ir drabužių. Specialistai pastebi, kad ne tik Lenkijoje, daugelyje Europos šalių drabužiai pigesni nei pas mus. Anot jų, tai lemia maža mūsų rinka ir taikomi dideli antkainiai. Vilnietė Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad juodojo penktadienio išpardavimu nusprendė pasinaudoti ne Lietuvoje, bet Lenkijoje.

Dauguma europiečių pasisako už tai, kad būtų visiškai atsisakyta 1 ir 2 euro centų monetų, o visos kainos būtų apvalinamos į mažesnę arba didesnę pusę. Veikiausiai ilgainiui jų bus atsisakyta ir Lietuvoje. Specialistų nuomonės dėl to išsiskyrė, vieni tikina, kad bus pakeistos visų prekių kainos, jos taps didesnės. Tuo metu Lietuvos bankas ir ekonomistai tikina, kad kainos išliks tokios pat.

Naujų automobilių rinka Lietuvoje Europos mastu yra nykštukinė, tačiau to paties negalima pasakyti apie naudotų automobilių paklausą. Net ir pandemijos metu gyventojai aktyviai ieškojo automobilių, kuriuos galėtų priglausti savo namų garažuose. 2020 metais Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruoti 147 104 naudoti automobiliai. Šį įspūdingą skaičių sudaro tūkstančiai skirtingų modelių automobiliai, kurie gamykloje išriedėjo turėdami sedano, hečbeko ar kitą kėbulo tipą.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovei Rūtai Vainienei pareiškus, kad reikalavimas nuo rugsėjo 13-osios žmones aptarnauti tik su galimybių pasu gali paveikti visą prekybos grandinę, vieno didžiausių prekybos tinklų „Maxima“ atstovė patvirtino, kad jau ruošiamasi mažinti užsakymų. „Matydami šiuo metu galimybių pasus turinčių žmonių skaičių ir žinodami savo pirkėjų skaičių, be abejonės, ruošiamės srautų mažėjimui ir užsakymų mažinimui.

Alytus, Nemuno gatvė – tokiu gerai įsimintinu adresu traukė kvaišalų ištroškę alytiškiai. Paskutinės balandžio dienos nebuvo palankios penkiasdešimtmetį peržengusiems sutuoktiniams. Balandžio 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai po ilgo, kruopštaus ir sudėtingo tyrimo sulaikė sutuoktinių porą, kurie platino itin pavojingą sintetinę narkotinę medžiagą – karfentanilį.

Rekordišku augimu rinkoje metus pradėjęs bitkoinas (BTC), vasario viduryje pasiekė neregėtas aukštumas. Natūralu, jog augant kriptovaliutų vertei, auga ir jos perkamoji galia. Nors pasaulyje atsiskaityti kriptovaliutomis tampa vis labiau įprasta, Lietuvoje šią galimybę išnaudoja tikrai ne visi, rašoma pranešime spaudai. Prekybos centro internete „Varlė.

Dėl nepagrįsto ir diskriminacinio Lietuvos Vyriausybės vykdomo ūkinės veiklos reguliavimo karantino metu Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) pateikė skundą Europos Komisijai (EK), penktadienį pranešė konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Vyriausybei po truputį laisvinant karantino sąlygos, prekybos tinklas „Iki“, prieš Velykas siekdamas užtikrinti saugų apsipirkimą, skatina pirkėjus planuoti šventinį apsipirkimą ne piko laiku, kai būna mažesni žmonių srautai, bei primena, kad Velykų sekmadienį „Iki“ parduotuvės nedirbs, rašoma pranešime spaudai. „Rūpinamės, kad visi mūsų pirkėjai galėtų apsipirkti patogiai ir saugiai, tačiau taip pat mums itin svarbūs ir mūsų tinklo darbuotojai.

Vilniaus savivaldybė įspėja dėl klaidinančio nekilnojamojo turto (NT) skelbimo, rašoma pranešime spaudai. „Parduodamas 2,75 ha sklypas Bajoruose, kaina 3 020 000 eurų, priešprojektinis pasiūlymas – nuotraukoje“, – skelbia pardavėjas nekilnojamojo turto skelbimų portale.

SEB bankas įspėja klientus, kad jie turėtų būti itin atidūs pirkdami ir parduodami daiktus skelbimų svetainėse. Pastaruoju metu smarkiai daugėja sukčiavimo atvejų, kai bandoma išvilioti asmens duomenis iš skelbimų svetainėse naudotus daiktus parduodančių ar perkančių žmonių. Bankas primena, kad gyventojai, niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų, neįvestų savo mokėjimo kortelių ir interneto banko prisijungimo duomenų, kai gauna įtartinas interneto svetainių nuorodas iš privačių žmonių.

Karantino metu daugelis gyventojų apsiperka elektroninėse parduotuvėse. Tačiau ne visi džiaugiasi greitu, maloniu ir kokybišku aptarnavimu. Štai vilnietės Kristinos apsipirkimas elektroninėje „Senukų“ parduotuvėje baigėsi nusivylimu. Tačiau parduotuvės atstovai tikino, kad stengiasi prekes pristatyti kuo greičiau, tad ir nelaukia, kol bus surinktas visas užsakymas.

Lietuvoje nuo trečiadienio nuspręsta uždaryti ne maisto prekių parduotuves, prekybos centrus ir kitas vietas. Visgi užfiksuoti vaizdai rodo, kad gyventojai stengiasi išnaudoti paskutines akimirkas prieš sugriežtintus reikalavimus, todėl užplūdo prekybos centrus, nusidriekė žmonių eilės, o stovėjimo aikštelės buvo prigrūstos automobilių. Iš nuotraukų matyti, kaip pirkėjai plūsta į parduotuves, o aplink apstatyta kelios dešimtys automobilių.

Seime vėl kilo idėja drausti prekybininkams dirbti Sekmadieniais ir švenčių dienomis. Draudimų iniciatoriai sako, kad taip norima ne tik sudaryti sąlygas prekybos tinklų darbuotojams pabūti su šeima, bet ir valdyti koronaviruso plitimą. Prekybininkai tikina, kad tai pakenktų darbuotojams ir pažeistų pirkėjų interesus.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

Šiemet kalėdinių dovanų paieška keliasi į internetą. Tam, kad elektroninėse parduotuvėse apsipirktumėte saugiai, padės kelios paprastos taisyklės.  Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi šešiais patarimais, kurie leis išvengti nesusipratimų bei padės apsipirkti saugiau ir sklandžiau.  Taisyklė Nr.

„Juodasis penktadienis“, viena didžiausių išpardavimo akcijų visame Vakarų pasaulyje, šiemet dėl COVID-19 telkėsi internete. Susibūrimų fizinėse parduotuvėse vengę pirkėjai plūdo į Baltijos šalių e. parduotuves, kuriose per praėjusį savaitgalį išleido du kartus daugiau nei 2019 m. paskutinį lapkričio savaitgalį, skaičiuoja „Paysera LT“, mokėjimų operatorius, padedantis surinkti pirkėjų e. mokėjimus didžiojoje dalyje Lietuvos e. parduotuvių.

Naudoto automobilio pirkimas neretai prilygsta loterijai, tačiau sėkmingą bilietą pirkėjas gali ištraukti vadovaudamasis ne sėkme, bet žiniomis. Ne veltui specialistai prieš įsigyjant transporto priemonę pataria gerai ja pasidomėti ir užtvirtinti ramybę nuodugnia apžiūra autoservise. Visgi tai dar negarantuoja, jog nusipirktas naudotas automobilis nesukels rūpesčių.

Nespėjantys ar neprisiruošiantys į mišką pasirinkti grybų patys jų įsigyti tautiečiai susivilioja iš čia pat prie keliuko į mišką stovinčių prekiautojų arba turguje. Medikai įspėja, kad toks pasirinkimas gali būti rizikingas. Neretai žmonės grybų įsigyja tiesiog pakelėje ar turgelyje. Vis dėlto specialistai įspėja, kad tokiu atveju dėl produkto kokybės negali būti garantuotas ir dėl to galima apsinuodyti.

Automobilių rinkai sugrįžus iš karantininio sąstingio, transporto priemonių pardavimai taip pat atsigauna. Tiesa, susiduriama su nauja problema – nors vairuotojai ir noriai žvalgosi transporto priemonių, tačiau automobilių pasiūla sumažėjo. Dėl to vidutinė jų kaina padidėjo. Specialistai teigia, kad geriausias metas keisti automobilį yra ruduo.

Šalies miškuose pasipylus baravykams, lengviau atsikvėpė miško gėrybių supirkėjai ir grybus pardavinėjantys. Mat žmonės skundžiasi, kad vasarą uždirbti visai nepavyko. Užtat dabar į supirktuves kas dieną keliauja vis daugiau grybų. Tiesa, supirkėjai nesiūlo didelių kainų. Kita situacija turguose. – už kilogramą baravykų prašoma ir 20 eurų. Netoli Leipalingio, Druskininkų savivaldybėje, gyvenantis Vitas į miestelio supirktuvę atnešė kelis kilogramus baravykų.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse trečią mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su birželiu, liepą krepšelis atpigo 0,05 euro, bet buvo 3,63 euro (6,7 proc.) brangesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį. Pricer.lt pastebi, jog kainos nors ir mažėja, jos yra viso stebėjimo laikotarpio didžiausių kainų penketuke.

Gegužės 7-osios rytas vienoje Radviliškio parduotuvėje prasidėjo neįprastai ir čia dirbančiai pardavėjai prireikė policijos pagalbos. Sulaikytas 46 metų vyras savo elgesį pavadino pokštu, tačiau Baudžiamasis kodeksas tai traktuoja, kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Nuo pat ryto girtavę ir alkoholio pritrūkę trys radviliškiečiai nupėdino į artimiausią parduotuvę. Vyrai parduotuvės slenkstį peržengė apie pusę dešimtos.

Šalyje paskelbus karantiną, žemesnę pavarą turėjo įjungti skirtingų verslo šakų atstovai. Tarp jų ir automobilių prekyba užsiimantys verslininkai, kurie susidūrė ne su vienu, bet su keliais iššūkiais.

Prekybos tinklų reklamose matome išdailintus produktus, laimingus pirkėjus ir girdime pažadus apie parduodamo maisto gerumą ir šviežumą. Tačiau realybė dažnai yra ne tokia graži ir skani. Vilnietis Tomas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) prieš kelias dienas Vilniaus Ukmergės gatvėje esančioje „Lidl“ parduotuvėje nusipirko 0,5 kg 45 proc. riebumo pjaustyto „Edamo“ sūrio.

Daugiausia darbuotojų Lietuvoje turinti įmonė „Maxima“ per praėjusius metus savo darbuotojams išmokėjo 10,3 mln. eurų skatinamųjų premijų. Tai yra maždaug 3 kartus daugiau nei 2018 metais, kuomet premijų biudžetas siekė 3,8 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prekybos tinklo vadovės Kristinos Meidės teigimu, šiemet atlygio ir darbuotojų motyvacinės sistemos bus toliau plečiamos, o premijų bus išmokama panašiai kaip ir pernai. Tiesa, „Sodros“ duomenimis, „Maximos“ visų 13,7 tūkst.

Praėjusią savaitę publikuotas vieno prekybos tinklo darbuotojos laiškas apie sunkias darbo sąlygas sulaukė gausybės komentarų. Skaitytojai tvirtina panašių blogybių patiriantys ir kitose prekybos įmonėse, ragina vienas kitą nebetylėti ir surengti streiką, guodžia vienas kitą ar save, ragina imtis kitų darbų.

Lietuvos verslininkai, mokslininkai ir valdžia toliau ginčijasi, dėl alkoholio kiekio, kurį išgeria šalies gyventojai. Kol valdžia džiaugiasi, kad legalaus alkoholio Lietuvoje suvartojama mažiau, Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su verslininkai skelbia, kad lietuviai vis daugiau alkoholio įsiveža iš užsienio. O kadangi šiandien Latvijoje alkoholis dar labiau atpigo, specialistai prognozuoja, kad ši tendencija tik stiprės.

Vasariški orai pažadino lietuvių norą įsigyti šviežių produktų iš ūkininkų. Štai saulėtą popietę Kalvarijų turguje prie braškes, šilauoges, trešnes ir daržoves siūlančių pardavėjų nutįsta eilės pirkėjų. Visgi, už lietuviškas braškes gali tekti sumokėti ir 7 eurus (24 litai), o šilauoges – 9 eurus (31 litas).  Nukrauti prekystaliai braškių ir šilauogių indeliais, kaip sako pardavėja Alina, liudija, kad ši vasariška produkcija šiuo metu yra viena populiariausių tarp pirkėjų.

Balandį turguose ant prekystalių ir močiučių pintinėse atsiranda vis daugiau žalumynų. Kėdainių Gedimino gatvėje esančioje turgavietėje sekmadienį buvo gausu ne tik kėdainietiškų agurkų, bet ir šviežių krapų, salotų, svogūnų laiškų. Jau buvo galima įsigyti ir kėdainietiškų pomidorų bei atvežtinių braškių.

Nors prekybos centruose darbuotojai ir taip uždirba vienas mažiausių algų Lietuvoje, tačiau prekybos tinklai vis tiek juos engia ir išnaudoja. Štai Darbo inspekcija nustatė, kad „Grūstės" tinklo parduotuvėse žmonės verčiami ilgiau ir sunkiau dirbti, tačiau papildomai už tai nesumokama.  Anot valstybinės darbo inspekcijos, žmonės skundėsi esą darbą reikia pradėti daug anksčiau, nei nurodyta grafike, o baigiamas jis kur kas vėliau. Už viršvalandžius nemokama.

Beveik 4000 eurų per mėnesį. Tiek vidutiniškai uždirba geriausiai apmokama specialybė. Į geriausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka profesijos, kurių atstovai gauna daugiau nei 1230 eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos.

Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. Esą maisto produktų kainos visur vienodos. Tuo tarpu profsąjungų atstovai sako, jog regionuose situacija gali ir dar labiau pablogėti.

Specialistai įspėja – pakelėse ar šalia prekybos centrų pirktos braškės gali paguldyti ir į ligos patalą. Tokias išvadas gydytojai daro pastebėję, kad būtent braškių sezono metu padaugėja sergančiųjų žarnyno ligomis, mat nesąžiningi prekeiviai parduoda netinkamas vartoti uogas, dažniausiai žmonės net neturi leidimų jomis prekiauti. Mat auginamos raudonskruostės nesilaikant higienos normų – vieni braškynus turi pakelėse, kiti uogas tręšia tiek, kad jos tinka akis paganyti, bet tikrai ne valgyti.

Aptarnavimas – svarbus veiksnys lemiantis ne tik prekybos centro įvaizdį, bet ir klientų nuotaikas. Teigiama, kad klientai tampa vis reiklesniais ir pasigenda malonesnio bendravimo.  „Išaugame iš familiaraus bendravimo su pirkėju ir nuolankaus „klientas visada teisus“ lygio“, – apie aptarnavimo kultūrą didžiuosiuose šalies prekybos centruose sako Tomas Misiukonis, mokymų įmonių personalui lektorius.

Alkoholio pardavėjus iš Kazimiero mugės bandžiusi išprašyti Kauno valdžia nieko nepešė. Paskutinę minutę leidimus prekiauti svaigiaisiais gėrimais mugės dalyviai visgi gavo. Pasak organizatorių, per visą mugės istoriją esą nebuvo nė vieno nusigėrusio, o parduodamas alus – autentiškas ir Lietuvos kultūros paveldas. Rasa apynio alų įvairiose mugėse parduoda jau dvidešimt penkerius metus. Už litrą alaus moteris kaip ir kiti mugės dalyviai prašo trijų eurų.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

Lietuviško kraštovaizdžio puošmena tapę pakelių prekiautojai uogomis bei grybais išgyvena ne pačius geriausius laikus. Po šalį alinusios kaitros jie pilnomis pintinėmis mėlynių ar voveraičių pasigirti negali. Miško gėrybėms negailestingos oro sąlygos privertė pakelti kainas. Prekybininkų taip pat tyko ir pavojai – teršalų ir dulkių sukeltos ligos bei neatsakingi vairuotojai. Penkerius metus miško gėrybėmis prekiaujanti Aldona atvirauja – uogų miškai šiemet nedosnūs. Taigi kainas teko pakelti.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vis dažniau pasigirsta kalbos apie atsakingo alkoholio pateikimo programas, nes šiandien Europos regione alkoholio sunaudojimo lygis yra didesnis negu visame pasaulyje. Ypatingai svarbūs yra tie veiksmai, kurių imamasi pasilinksminimo vietose. Jau kurį laiką daugelis didžiųjų pasaulio šalių imasi iniciatyvos užpildyti esančias žinių spragas – moko pardavėjus, padavėjus ir barmenus alkoholį tiekti atsakingai.

Bedarbių skaičius sumažėjo Šiaulių miesto ir Kelmės rajono savivaldybėse. Lapkričio 1 dienos duomenimis, Šiaulių teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje buvo įregistruota 18250 bedarbių - 1214 mažiau nei 2012 metais tuo pačiu laikotarpiu.