Pievoje prie Klaipėdos universiteto žydi įvairiausių spalvų ir rūšių gėlės. Universiteto mokslininkai atliko eksperimentą – šalia esančių pievų nešienavo nuo vasaros pradžios ir dabar stebi rezultatus.
„Kai pirmą kartą praėjau, tepažinau apie 12 rūšių, tai šiuo metu priskaičiavau virš 25-ių ir, turbūt, jei ilgiau pavaikščiočiau, tai dar vieną kitą rūšį rasčiau. Ta įvairovė yra didžiulė“, – pasakoja Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
Universiteto darbuotojai šiemet nešienavo 20 hektarų ploto. Tokią mintį jie nusižiūrėjo nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos bei Skandinavijos universitetų.
„Jei mes norime kažką pakeisti, mes turime padaryti mūsų miestus žaliais. Ir tai yra vienas iš paprasčiausių būdų. Tai yra pasaulinė tendencija. Ir aš tikrai norėčiau, kad visi Lietuvos miestai perimtų šitą tendenciją“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergejus Oleninas.
Nešienautose pievose ėmė dūgzti ir ropoti įvairi, miestuose retai sutinkama, gyvybė. Mokslininkai sako, jei pievų nešienaus ir kitais metais, gal net avilius ten pastatys.
„Lanko keturių–penkių rūšių kamanės. Dauguma kamanių yra nykstančios, tai čia jau yra pliusas bioįvairovės atžvilgiu. Pieva gal net galėtų 3–4 avilių bites išmaitinti. Jei mes ją paliktume ilgiau, tai turėtume ir tipinių drugių“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Robertas Staponkus.
Yra ir ekonominis aspektas. Taip nešienaudamas pievų Klaipėdos universitetas sutaupė šimtus eurų.
„Mes turime pagalbinius darbuotojus, kurie dirba ne tik tuos darbus, bet ir kitus. Tai štai, nuo tų darbų jie buvo atleisti ir tuo pačiu mes nenaudojome degalų, nepirkome kuro“, – pasakoja Klaipėdos universiteto prorektorius Benediktas Petrauskas.
Tiesa, nors mokslininkai rekomenduoja pievų nešienauti visame mieste, tačiau sako, kad tai savivaldybės pasirinkimo klausimas. Esą galima suderinti ir naudą, ir estetiką.
„Ne veltui juda tiek skandinavai, tiek visa Europa link to, kad apipjauna tik 1,5–2 metrus nuo takelių. Aišku, tas procesas turi būti reguliuojamas. Jei matosi, kad kažkokie šabakštynai auga, tai aišku, reikia sukontroliuoti“, – teigia S. Oleninas.
Kai kurie klaipėdiečiai į nešienautas pievas žiūri atsargiai. Taip, sako, labai gražu, bet erkės ir jų nešiojamos ligos menkas malonumas, tad šiek tiek nupjauti reiktų:
„Aš sakyčiau, kad reikia kažkiek. Dėl visų vabalų, erkių ir visokių tokių dalykų. Turiu mažą šuniuką ir būna, kad iš pievų parsineša gyvūnėlių. O dėl grožio man visai gražu, kad taip žydi“.
„Čia yra gi gyvenimas visų vabaliukų, labai liuksas. Aš irgi dabar sode nebepjaunu apie obelis, bet paliekame ratą, kad skraidytų drugeliai, jog žydėtų gėlytės. Čia yra pasaka“.
Tiesa, mokslininkai sako, kad erkių galima išvengti. Tam būtina skiepytis bei elgtis atsakingai.
„Užtenka tokios juostos, kokių dviejų metrų aplinkui. Erkės neiššoks ant jūsų, jei einate keliuku“, – tikina S. Oleninas.
Pernai dalies pievų nešienauti buvo nusprendęs ir Vilnius. Tačiau gyventojai ir sveikatos specialistai ėmė piktintis, kad tokie plotai tapo erkių veisyklomis, tad sostinėje pievos vėl šienaujamos.
Maža to, įvyko ir skaudi avarija per kurią nukentėjo du vaikai. Prieš automobilį, kuriuo jie važiavo, iš apžėlusios skiriamosios juostos iššoko briedis. Vairuotojas, vaikų tėvas, jo žolėse nepastebėjo, tad nespėjo sustabdyti.
O Klaipėdos universiteto ligoninė pranešė, kad per parą į medikų rankas pateko 4 erkiniu encefalitu užsikrėtę gyventojai.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
