Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Dėl nepastatytos Vilniaus kogeneracinės jėgainės, vilniečiai pernai mokėjo didžiules kainas už šildymą ir tikėtina, kad šiemet mokės vėl, elektros kainos tokios, kad gavę sąskaitas žmonės krūpčioja ir nežino, kaip reikės išgyventi. Iš Vyriausybės girdime, kad kaltų nėra, o atsakomybė pačių vartotojų – jūs pasirinkot ir dabar mokėkit. Negirdime sprendimų, kaip reikės normalizuoti visus šiuos padidėjusius kaštus. Kaip jūs manote, ko turėtų imtis Vyriausybė, kad žmonės išgyventų šitą krizę?
Manyčiau, kad Vyriausybė turi tęsti ir galbūt netgi stiprinti savo antiinfliacinį planą. Mes iš esmės turime neblogas antiifliacines priemones, bet vienas iš minusų minusėlių yra tai, kad jos yra nukreiptos į vartotojus. Bet tarkime, energetikos įmonėms kainos kyla labai panašiu tempu kaip ir rinkoje ir automatiškai įmonės kelia ir galutines kainas.
Tai yra keista situacija, kai Vyriausybė stengiasi apsaugoti vartotojus, bet kadangi įmonėms energetikos kaštai kyla labai sparčiai, tai mes vis tiek jaučiame pakankamai didelį infliacijos spaudimą vartotojams, kas matosi ir skaičiukuose.
O kaip reikėtų atskirti – kalbant apie verslą – kuriems labiau reikia paramos ar visiems vienodai mokėti?
Sakyčiau, kad geriausia būtų išvis eiti radikalesniu keliu. Tarkim, kaip tai padarė Prancūzijoje – tiesiog tam tikram laikotarpiui užšaldė energetikos kainas. Aišku, minusas, kad tai paveikia valstybės finansus ir didina valstybės skolą, bet pliusas yra tai, kad ta pati Prancūzija turi mažiausią infliaciją eurozonoje.
Jūs siūlytumėte Lietuvoje įšaldyti energetikos kainas?
Aš siūlyčiau apie tai pagalvoti, nes akivaizdu, kad rudenį mes turėsime labai aukštas elektros ir dujų kainas ir akivaizdu, kad ši žiema bus labai sudėtinga tiek vartotojams, tiek tam pačiam verslui. Tai galbūt tam tikram laikotarpiui, tarkim 2-3 mėnėsiams būtų iš tiesų logiška pagalvoti apie tam tikrą radikalesnį scenarijų.
Ar jūsų akimis pakankami dabartiniai kompensavimo mechanizmai, kalbant tarkim apie elektros 9 centus ir panašiai?
Sakyčiau, kad vartotojams – taip. Antiinfliacinis planas yra ganėtinai platus ir tikrai pakankamai neblogas. Sakyčiau, kad lyginant su ankstesne pasaulio finansų krize, kai valdžia neturėjo jokių resursų padėti žmonėms, šiuo atveju valstybė stengiasi ir padarė tam tikrus namų darbus.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
„Negaliu šios valdžios nei pagirti, nei papeikti, tik nuo 1998 metų matau, kaip šalies politika kokybiškai prastėja. Ne tik centrinės valdžios, bet ir municipalinės. Finale valdžioje sėdės neprofesionalai, sulipdę koalicijas ir galvojantys, kad gali kažką valdyti. Žmonių gyvenimas eina savo vaga, o valdžia vis bando jai daryti įtaką. Iš tiesų gyvenimas valdo valdžią, o valdžia mano, kad tai ji valdo mūsų gyvenimus. Stengiuosi į tai nekreipti dėmesio, nors kartais pabundu ir galvoju, kad aš beprotnamyje, bet taip negali būti, kad visi aplinkui kvailiai, tik aš vienas protingas.
Nematau jokios valdžios. Matau susibūrusių neprofesionalių žmonių grupę, kuri lyg ir nori kažką valstybėje pagerinti, bet kaip nepavyksta, taip nepavyksta. Tik trukdo žmonėms gyventi. Vis laukiu, gal koks naujas, perspektyvus politinis darinys pasirodys, bet, matyt, visiems jau Lietuvoje „batareikos" nusėdo. Ėmė ir išsikrovė."
Blogiausi - konservatoriai ir G.Steponavičius
