elektros kainos

Per praėjusią savaitę sumažėjo beveik visų energijos išteklių kainų vidurkiai: dyzelino kainos Lietuvoje smuko 0,8 proc., benzino – 0,5 proc., Brent nafta atpigo 3,2 proc., biokuras – 0,1 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, per savaitę šalyje pagaminta 72 proc. visos suvartotos elektros energijos, o didmeninė elektros kaina mažėjo 4,7 proc.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad praėjusią savaitę šalyje pagaminta 68 proc. visos suvartotos elektros energijos. Per savaitę didmeninė elektros kaina šalyje padidėjo 4,6 proc., Brent nafta per savaitę pabrango 1,2 proc., dyzelino kainos paaugo 0,1 proc., benzino – sumažėjo 0,7 procento. TTF gamtinės dujos per savaitę atpigo 2,2 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., bet išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių.

Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,5 proc., benzinas – 0,2 proc., bet kitų energijos išteklių kainos didėjo: biokuras mūsų šalyje praėjusią savaitę pabrango 0,2 proc.

Vyriausybė nepritaria parlamentarų siūlymui leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) elektros kainas vartotojams peržiūrėti kas tris mėnesius. Šioms „valstiečių“ frakcijos atstovų Guodos Burokienės, Aušrinės Norkienės bei Deivido Labanavičiaus teikiamoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms po pateikimo parlamentas pritarė dar kovo antroje pusėje, kai buvo paprašyta šios Vyriausybės išvados.

Po to, kai antrąją balandžio savaitę elektra didmeninėje rinkoje buvo pigiausia nuo 2020 metų, praėjusią savaitę elektros kaina grįžo į pastarųjų mėnesių vidutinį lygį. Pasak elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, kainos pokytį lėmė mažėjusi vėjo ir saulės jėgainių gamyba, šiaurės šalyse remontuojami atominių elektrinių reaktoriai ir nežymiai augęs elektros suvartojimas.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 45 proc. ir vidutiniškai siekė 27,42 Eur/MWh, toks pats kainos pokytis buvo ir Latvijoje, o Estijoje kaina mažėjo 44 proc. iki 27,98 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir ankstesnę savaitę. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 22,95 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.

Energijos išteklių kainos šventinę Velykų savaitę pakito skirtingai. Labiausiai krito didmeninė elektros kaina, kuri per savaitę Lietuvoje sumažėjo 34,3 procento. Šalis pasigamino 70 proc. visos reikalingos elektros energijos. Biokuro kainos Lietuvoje toliau smuko ir pasiekė 17,46 Eur/MWh, dyzelino kainos sumažėjo 1,1 proc., o benzinas pabrango 1,4 procento.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) patikslinus vartotojų prisijungimo prie elektros tinklų tvarką ir įkainius, vartotojams pagerės elektros energijos prieinamumas, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Energetikos ministerijos atstovai.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–26 dienomis siekia 0,073 Eur/kWh be PVM, o tai 3 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,075 Eur/kWh be PVM. Nuo šių metų sausio vidurio kainos biržoje yra stabilios – vidutinė savaitės kaina svyravo 0,06–0,10 Eur/kWh be PVM ribose, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Kovo 26-ąją, palyginti su kovo 19-ąja, 24 mėn.

Elektros vartotojai vis aktyviau reikalauja nepriklausomus tiekėjus grąžinti sumokėtas baudas ir netesybas už nutrauktas sutartis. Taip daryti juos paragino Valstybinė reguliavimo taryba, išaiškinusi, kad pagal europinę teisę tokios baudos neteisėtos. Tačiau ne visi tiekėjai geranoriškai sutinka pinigus grąžinti ir ruošiasi kovoti net teismuose. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario mėnesį siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, „Nord Pool“ biržoje vidutinė elektros kaina šį mėnesį yra tik 0,008 Eur/kWh didesnė už „pavasarinę“ 2023 metų balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri pernai buvo mažiausia vidutinė mėnesio kaina. Vasario 27-ąją, palyginti su 20-ąja, 24 mėn.

Sausio 29–vasario 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc. nuo 81,63 Eur / MWh iki 64,56 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje. „Praėjusį ketvirtadienį vėjo jėgainės pasiekė rekordinę valandinę generaciją, tačiau jau šeštadienį šis rekordas buvo pagerintas – 20 valandą fiksuota net 1053 MW gamyba.

Pernai vidutinė elektros kaina NPS Lietuvos kainų zonoje sumažėjo daugiau nei dvigubai iki 94 Eur/MWh, pranešė Energetikos ministerija. „Po pasaulinės energetinės krizės šoko vidutinė 2023 m. elektros kaina Lietuvoje nukrito daugiau dvigubai ir beveik pasiekė 2021 metų kainų lygį, kai ji buvo apie 90 Eur/MWh. Daugiausiai tam įtakos turėjo pasaulinė stabilizavusi energetinių išteklių rinkoje ir sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje: vietinė energija jau užtikrina 45 proc.

Prieš kurį laiką didmeninė elektros kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas, tačiau pastaruoju metu jos kiek sumažėjo. Ir jeigu kai kuriems galutiniams vartotojams elektros kaina dėl to mažinama, dalis gyventojų, pasirinkusių nepriklausomą elektros tiekėją, vis tiek turės mokėti daugiau. Penktadienį kai kurie bendrovės „Enefit“ klientai pradėjo dalytis pranešimu apie bendrovės keičiamą elektros tiekimo kainodarą. Pakeitimų esmė – numatoma gerokai didesnė tiekėjo marža.

Per savaitę, sausio 23 d. palyginti su sausio 16 d., vienos laiko zonos 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 3,7–4,6 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Dviejų laiko zonų 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi tiekėjai sumažino 0,4–4,8 proc. Vienos laiko zonos ir dviejų laiko zonų 12 mėn. kainos fiksavimo planų tarifus visi tiekėjai sumažino 0,4–5 proc. Nepriklausomų tiekėjų sausio 23 d. siūlomų 24 mėn.

Lietuvą užklupus gerokai didesniems žiemos šalčiams, nei buvo pastaruosius kelerius metus, daliai gyventojų namuose tenka kaip reikiant pašalti, mat įprasto centrinio šildymo  dažnai nepakanka. Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Tačiau žmonės baiminasi smarkiai padidėsiančių sąskaitų už elektrą.

Gyventojams nuo sausio įsigaliojo naujos visuomeninio elektros energijos kainos, skelbia elektros ir dujų tiekėjas „Ignitis“. Populiariausio tarifo plano „Standartinis“ naudotojai nuo sausio 1 d. už elektrą mokės mažiau. Štai už dienos metu sunaudojamą elektros energiją nuo sausio mokėsite 0,250 Eur/kWh, o nakties bei savaitgalio metu – 0,152 Eur/kWh.

Siekiant sunaudoti kuo mažiau elektros energijos, Neringoje vėlyvos nakties metu bus išjungiamas gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas. Toks sprendimas priimtas reaguojant į augančias elektros tiekimo kainas, praneša kurorto savivaldybė. „Neringos gatvių apšvietimui įprastomis kainomis per metus iš viso išleidžiama apie 100 tūkst. eurų. Esant keliolika kartų didesnėms elektros tiekimo kainoms, skaičiuojama, kad tokia suma Neringos savivaldybės biudžetui atsieitų kas mėnesį.

Baigiantis metams per šventinį šurmulį energetikai perspėja žmones nepamiršti prievolės deklaruoti energijos skaitiklių rodmenis. Kitais metais keisis elektros, dujų, vandens kainos, tad to nepadariusiems arba prirašiusiems netikrų – per mažų ar per didelių skaičių, gresia nemalonumai – tikrinimai ir sąskaitų perskaičiavimai didesniais tarifais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Šalia Panevėžio, Berčiūnuose gyvenanti Kristina atidžiai žiūri, kiek šį mėnesį suvartojo elektros.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 57 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 46.97 euro už megavatvalandę (MWh). Praėjusią savaitę elektros kainos sumažėjo ir visose „Nord Pool“ prekybos zonose. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina buvo 57,5 euro, Vokietijoje – 41,7 euro, Olandijoje – 51,2 euro. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos savaitės kaina mažėjo 48 proc.

Daugelis žino įprastus elektros energijos taupymo būdus, ištraukiant iš lizdo nenaudojamus prietaisus, mažinant šildymo temperatūrą ir kt. Tačiau dar labiau sumažinti išlaidas elektrai padės Lietuvoje diegiami išmanieji skaitikliai. Anot specialistų, šie įrenginiai parodo suvartotos energijos kiekį 15 minučių tikslumu, o pagal tai galima keisti savo vartojimo įpročius.

 Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos tam turėjo atvėsę orai ir dėl to visame regione didėjęs elektros vartojimas. „Padidėjusią elektros paklausą Lietuvoje užtikrinti tapo sunkiau dėl maždaug 40 proc. sumažėjusios vėjo generacijos bei minimalios saulės elektrinių generacijos.

Lietuviai pirkdami elektrą ištisus 4 metus permokėjo valstybinei bendrovei ESO – viso 160 milijonų eurų. O tuos pinigus bendrovė jau išleido dividendams. Tad ESO kiekvienam vartotojui skolinga vidutiniškai po 90 eurų. Tai skelbia Valstybės kontrolė, nusprendusi patikrinti, kas dedasi skandalų krečiamame energetikos sektoriuje.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad valstybinė įmonė ESO skubiai grąžintų elektros vartotojams skolą – 160 milijonų eurų. Tačiau ESO vadovai tikina nesumojantys, kaip tai padaryti ir, iš kur paimti tiek pinigų, esą įmonę slegia skolos ir įsipareigojimai atnaujinti elektros tinklus. Greičiau grąžinti skolas vartotojams spaudžia ir Seimas – parlamentarai jau kurpia raštus įmonei, skolą reikalaudami grąžinti jei ne kitąmet, tai bent per dešimtmetį.

Lietuviai pirkdami elektrą ištisus 4 metus permokėjo valstybinei bendrovei ESO – viso 160 milijonų eurų. O tuos pinigus bendrovė jau išleido dividendams. Tad ESO kiekvienam vartotojui skolinga vidutiniškai po 90 eurų. Tai skelbia Valstybės kontrolė, nusprendusi patikrinti, kas dedasi skandalų krečiamame energetikos sektoriuje. ESO Valstybės kontrolę jau kaltina manipuliuojant skaičiais ir tvirtina, kad buitiniai vartotojai jai permokėjo keliskart mažesnę sumą.

„Ignitis grupės“ bendrovei „Ignitis“ už visuomeninį elektros tiekimą šiemet gavus 13 mln. eurų daugiau pajamų, nei prognozuota, ši suma per artimiausius dvejus metus bus sugrąžinta vartotojams mažinant visuomeninę kainą, sako Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovė.  „Ignitis“ kaip visuomeninis tiekėjas yra surinkęs daugiau pajamų, nei buvo planuota, kad turi surinkti. Šita suma sudaro apie 13 mln.

Didmeninė elektros kaina  rugsėjį Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina augo taip pat 14 proc. iki 117,25 euro, o Estijoje – 20 proc. iki 113,46 euro, antradienį pranešė elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga sako, jog kainų augimą Baltijos šalyse lėmė tris savaites neplanuotai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Elektros vidutinė savaitės kaina rugsėjo 4–10 d. „Nord Pool“ biržoje buvo 0,127 Eur/kWh be PVM – tai antra pagal dydį šiais metais vidutinė savaitės kaina. Didesnė kaina buvo rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d. ir siekė 0,143 Eur/kWh be PVM.

Rugsėjo 4–10 d. didmeninė elektros kaina padidėjo 14 proc. – iki 127,5 Eur/MWh, kai ankstesnę savaitę buvo 111,8 Eur/MWh praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Ši savaitė elektros vartotojams yra antra brangiausia šiemet – brangiau elektra kainavo tik rugpjūčio 21–27 d., kai vidutinė savaitės kaina pasiekė 142,58 Eur/MWh. Tiesa, pernai tokiu pačiu metu ši kaina buvo 351,06 Eur/MWh.

Liepą suėjo metai, kai daugelis elektros vartotojų pasirašė nepriklausomo elektros tiekimo sutartis. Nemažai jų buvo 1 metų trukmės, tad baigėsi rugpjūtį, kai vėl išaugo elektros kainos. Tačiau jei norite sudaryti naują sutartį su kitu tiekėju ir geresne kaina, tai gali būti sudėtinga. Į tokią situaciją patekusi gyventoja tikina įspėjusi tiekėją apie sutarties nutraukimą, tačiau jis ją vis tiek automatiškai pratęsė.

Po pernykščių elektros kainų šuolių, rodos, šiemet situacija stabilizavosi. Tačiau neilgam. Vakar, rugpjūčio 21 d., elektros kaina viršijo 200 Eur/MWh ribą. Specialistai tikina, kad kaina pakilo dėl karščių ir dėl to, kad Suomija išjungė vieną elektrinės reaktorių. Tuo metu elektros tiekėjai skaičiuoja, kad kai kurie gyventojai mėnesio pabaigoje gali sulaukti didesnių sąskaitų.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 1 proc. sumažino „Ignitis“, o „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ tarifų nekeitė, trečiadienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Pasak agentūros, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kilovatvalandės (kWh) kainos svyruoja nuo 22 iki 25 centų, o 24 mėnesių – nuo 22 iki 23 centų. „Enefit“ 12 mėnesių 1 kWh kaina trečiadienį buvo 24,5 cento, „Igničio“ – 23,8 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,4 cento.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 1 proc. sumažino „Elektrum Lietuva“, tuo metu „Ignitis“ ir „Enefit“ jų nekeitė, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos ir toliau svyruoja nuo 22 iki 25 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.  „Igničio“ 12 mėnesių 1 kWh kaina antradienį buvo 23,9 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,4 cento, „Enefit“ – 24,5 cento.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7,2 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 1,3 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje liepos 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 91,7 euro.  Latvijoje elektros kaina taip pat augo 7,2 proc. ir buvo tokia pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji didėjo 20,9 proc. iki 97,7 euro.

Nuo liepos nelikus valstybės kompensacijų už elektrą nepriklausomi elektros tiekėjai sako birželį stebėję didžiausią gyventojų aktyvumą keičiant fiksuotos kainos planus į pigesnius. Bendrovės „Ignitis“ teigimu, pirmąjį pusmetį elektros kainą susimažino 470 tūkst. iš 920 tūkst. jos klientų. „Prieš pasibaigiant valstybės kompensacijai už elektros energiją 470 tūkst.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 9 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 27 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje birželio 9–15 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 91,5 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 84,2 euro. Latvijoje ir Estijoje kainos taip pat augo 9 proc. ir buvo tokios pat kaip Lietuvoje.

Visame pasaulyje vėjo energetikos sektoriuje dirba šimtai tūkstančių žmonių, tačiau daugeliui vėjo energetika vis dar lieka paslaptimi. Todėl kasmet birželio 15 d. švenčiama Pasaulinė vėjo diena, skirta atrasti vėjo energijos teikiamus privalumus ir galimybes pakeisti pasaulį. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, gaminanti energiją iš vėjo, pateikia 5 faktus apie vėjo elektros gamybą iš vėjo.

Elektros energijos Vokietija per pirmąjį metų ketvirtį pagamino 7,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Gamybos kritimas paaiškintas pirmaisiais šių metų mėnesiais šiltesniais bei įprastai orais, aukštomis elektros kainomis bei ekonomikos nuosmukiu. Atsinaujinantiems šaltiniams tenkanti visos gamybos dalis palyginamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 47,1 proc. iki 48,6 procento.

Paaiškėjus, kad nuo liepos gyventojams nebebus mokamos kompensacijos už elektros energiją, o tie, kas naudojasi visuomeniniu tiekimu, už ją likusį šių metų pusmetį mokės 22,7 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), bendrovė „Elektrum Lietuva“ gyventojus ragina persižiūrėti savo elektros tarifus ir nepermokėti. Tam pačiam pusmečiui dabar ji siūlo fiksuoti 20,99 ct/kWh kainą – žemiausiame lygyje per pastaruosius 15 mėnesių.

Valstybei priklausanti bendrovė „Ignitis“ pradeda klientų informavimą apie vienašališką elektros energijos kainos mažinimą nuo liepos 1 d., rašoma įmonės pranešime. Apie vienašališką kainos mažinimą ir tikslią kainą, bendrovė individualiai informuos tuos klientus, kurie nebus pasikeitę plano į pigesnį iki informacijos siuntimo pradžios. Informuoti klientus įmonė įsipareigoja likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kainos mažinimo, kaip numatyta įstatyme.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino 19–24 proc. mažesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui.  Vartotojams, perkantiems elektrą iš vidutinės įtampos tinklų, riba mažėja beveik 24 proc. – nuo 21,555 iki 16,388 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš žemos įtampos tinklų – 18,8 proc. nuo 27,431 iki 22,264 cento.

Iki tikėtinos elektros tarifo kompensavimo pabaigos likus dviem mėnesiams, bendrovė „Elektrum Lietuva“ siūlo fiksuotą 22 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) elektros kainą ir perspėja, kad iki liepos 1 dienos neperžiūrėję savo sutarčių vartotojai rizikuoja už elektrą permokėti.

Nusprendę išmėginti su birža susietą nepriklausomo elektros energijos tiekimo planą „Išmanus“, nuo vasario mėnesio sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ klientai gali rinktis jau iš dviejų jo variantų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kurį jų, „Išmanus – Mėnesinis“ ar „Išmanus – Valandinis“, naudoti, pataria „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė.

Daliai lietuvių elektros kaina praktiškai nerūpi, nes jie vartoja savo pagamintą energiją, kurią generuoja saulės elektrinės. Jas gali pasistatyti ne tik daug pinigų turintys ir privačiuose namuose gyvenantys žmonės, kaip klysta daugelis. Gavę paramą, kai kurie jas stato net ir ant daugiabučių stogų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kai kone visa Lietuva kraupo nuo išaugusių elektros kainų, netoli Vilniaus gyvenantis Šarūnas Šutėnas ją pleškino nesukdamas galvos.

Šimtai tūkstančių Lietuvos elektros vartotojų gerokai už ją permoka, tačiau galvos jiems neskauda, kol Vyriausybė kompensuoja 28 centus viršijančią kainą. Tačiau jau po kelių mėnesių elektra šiems žmonėms gali pabrangti net dvigubai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Alytiškės Aušros Petkevičienės namuose dedasi keisti dalykai. Nors galingų elektrinių aparatų neturi, elektros skaitiklis kas mėnesį prisuka kosmines sąskaitas. „Prisukam apie 1100-1200 kilovatų.

Vilnietis Giedrius Gegevičius pateko į nepavydėtiną situaciją. Vyras dar lapkričio mėnesį pasirašė sutartį su elektros tiekėju ir sutiko mokėti 32 centų už kilovatvalandę elektros kainą net 7 metus. Matydamas rinkoje atpigusią elektrą Giedrius nusprendė pasikeisti planą į pigesnį ir iš elektros tiekėjo gavo ultimatumą – susimokėti 570 eurų baudą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Gyventojams smogusi elektros kainų banga nuslopo, o specialistai ragina keisti sudarytas brangias sutartis su elektros tiekėjais į pigesnes. Tačiau dabar žmonės atsidūrė kai kurių tiekėjų pinklėse ir tapo įkaitais, mat jiems už išėjimą pradėta grasinti baudomis. Advokatas įspėja nepasiduoti manipuliacijoms ir nebijoti imtis veiksmų patiems.