Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
D. Dzindzalieta egzamino dieną savo facebook paskyroje: "Išlaikyti egzaminą šiemet bus lengviau nei pernai ar užpernai, nes yra pakankamai daug paprastų standartinių užduočių. Jei mokinys neišlaiko tokio egzamino, tai vadinasi, jis nebuvo mokytas ar nesimokė mokykloje to, ką reikia mokėti egzamine."
D. Dzindzalieta paaiškėjus egzamino rezultatams: “Na visų pirma tai iš tikrųjų nenustebino šitas procentas, iškart po egzamino pasakiau, kad šitas egzaminas parengtas taip, kad jo neišlaikytų maždaug 30 procentų, virš 30 procentų. Na ir atitiko šitas procentas paklaidos ribose.”
Man atrodo pats laikas mokytis pripažinti savo klaidas. Ne be priežasties egzaminų rengimo centre nebedirbate.
D. Dzindzalieta paaiškėjus egzamino rezultatams: “Na visų pirma tai iš tikrųjų nenustebino šitas procentas, iškart po egzamino pasakiau, kad šitas egzaminas parengtas taip, kad jo neišlaikytų maždaug 30 procentų, virš 30 procentų. Na ir atitiko šitas procentas paklaidos ribose.”
Man atrodo pats laikas mokytis pripažinti savo klaidas. Ne be priežasties egzaminų rengimo centre nebedirbate.
Šiemet laikiau valstybinį matematikos egzaminą ir manau, kad esu vienas iš tų mokinių, kurie neišlaikė arba išlaikiau, bet labai prastokai. Nežinau, ką galima būtų patarti ateities abiturientams, bet manau, kad reikia kartotis visą kursą kuo anksčiau, nes programa tik daugiau ir daugiau įkiša temų. Anksčiau aš maniau, kad 12-a klasė turi būti kartojimo metai, bet deja, tai nėra tiesa. Supratau, kad čia yra mano kaltė dėl blogo rezultato, bet ir Švietimo ministerija nieko geresnė, nes nežinia iš kur ištraukia užduotis. 12-oje klasėje buvo dar daugiau naujų papildomų temų, o kartojimas prasidėjo tik birželio pradžioje. Kokia prasmė iš kartojimo, jeigu egzaminas artėja? Kam sėdėti per tas paskaitas, jeigu mokytoja duoda išspręsti paprastas užduotis iš vadovėlio ir viskas? Egzamine vadovėlio užduočių nebus ir kartojimą reikia pradėti ne birželio mėnesį, o žymiai anksčiau. Bet nežinau, kaip ir kada galima kartotis, jeigu reikia ruoštis kontroliniams, daryti namų darbus vakarais.
Patarimai:
1) Reikia keisti Švietimo ministeriją ir programą.
2) Reikia užduotis sudarynėti ne olimpiados lygiu, nes mokiniai atėjo laikyti egzaminą, o ne dalyvauti olimpiade.
3) Užduočių daug, bet laiko mažai.
4) Reiktų, kad mokytojai mažiau darytų tas išvykas 10-oje, 11-oje, ir 12-oje klasėje, nes dėl tų išvykų pradingsta daug pamokų.
5) Jeigu mokinys mokosi matematiką B lygiu ir vidurkis toks kažkur 4-6, kam tokį mokinį kankinti su valstybiniu? Būtų geriau, kad B lygio mokinys laikytų mokyklinį egzaminą, bet nea, yra tik valstybinis.
Patarimai:
1) Reikia keisti Švietimo ministeriją ir programą.
2) Reikia užduotis sudarynėti ne olimpiados lygiu, nes mokiniai atėjo laikyti egzaminą, o ne dalyvauti olimpiade.
3) Užduočių daug, bet laiko mažai.
4) Reiktų, kad mokytojai mažiau darytų tas išvykas 10-oje, 11-oje, ir 12-oje klasėje, nes dėl tų išvykų pradingsta daug pamokų.
5) Jeigu mokinys mokosi matematiką B lygiu ir vidurkis toks kažkur 4-6, kam tokį mokinį kankinti su valstybiniu? Būtų geriau, kad B lygio mokinys laikytų mokyklinį egzaminą, bet nea, yra tik valstybinis.
nelaikė tie 9 tūkstančiai? Daliai neleido, kad nesugadintų mokyklų reitingų, dalis turėjo metiniame neigiamus...
Dėl dešimtokų rezultatų kalta ir vertinimo sistema. Koją mokiniams kišo kompiuterinis raštingumas: 1) ne vietoje tarpai, taškai, kableliai; 2) skyrybos ženklų sumaišymas; 3) negebėjimu suvest matematinius simbolius, matematines formules.
Daugiau kaip pusėje uždavinių reikėjo tik spėlioti.
Keista, kad vaikai buvo priversti naudot kompiuterinį "karakosmečio" laikų prieštvaninį skaičiuoklį. Pamokose spręsdami naudoja vienus, o per EGZAMINĄ pirmą kartą išvystą skaičiuoklį. Kam reikėjo mokinius bausti ir traumuot?
PUPP laikymo programėlė nukopijuota nuo suomių. Bet ten vaikai gauna ją jau 9 klasėje kartu su kompiuteriais, el.vadovėliais ir sprendžia uždavinius, juos suveda per pamokas, ty išmoksta naudotis pamokų metu, o NE PER EGZAMINĄ.
Daugiau kaip pusėje uždavinių reikėjo tik spėlioti.
Keista, kad vaikai buvo priversti naudot kompiuterinį "karakosmečio" laikų prieštvaninį skaičiuoklį. Pamokose spręsdami naudoja vienus, o per EGZAMINĄ pirmą kartą išvystą skaičiuoklį. Kam reikėjo mokinius bausti ir traumuot?
PUPP laikymo programėlė nukopijuota nuo suomių. Bet ten vaikai gauna ją jau 9 klasėje kartu su kompiuteriais, el.vadovėliais ir sprendžia uždavinius, juos suveda per pamokas, ty išmoksta naudotis pamokų metu, o NE PER EGZAMINĄ.
1) Lietuvių kalbos yra 2 egzaminai: mokyklinis ir valstybinis, nes mokosi arba A, arba B lygiu. Matematika mokosi arba A, arba B, o laiko tik valstybinį egzaminą. B kursui išlaikyti reikia iš 24 taškų surinkt 9, ty 37,5 procentus taškų, o A lygiui iš 60 taškų irgi 9 ty 15 procentų. Vienodos galimybės?
2) Išmokint nereikia, reikia, kad per pamoką būtų gera, linksma, nuotaikinga, atsižvelgta į mokinių pageidavimus. Ir prašuoliuot kursą.
3) Švietimo sistemos logika: mokytojai privalo mokyti, o mokiniai turi teisę mokytis. Kaip sako kolegė lituanistė: gali privesti arklį prie vandens, bet negali priversti jo gerti. Kol nebus pareigos mokytis ir kol mokiniai nenorės, tuščios kalbos.
4) Nesutinku, kad uždaviniai ne programiniai. Normalūs mokytojai naudoja ne tik vieną vadovėlį, bet dar ir papildomą medžiagą,
5) Pritariu, kad mokantis pagal programą kai kuriems uždaviniams išspręst buvo galima, bet trūko laiko.
2) Išmokint nereikia, reikia, kad per pamoką būtų gera, linksma, nuotaikinga, atsižvelgta į mokinių pageidavimus. Ir prašuoliuot kursą.
3) Švietimo sistemos logika: mokytojai privalo mokyti, o mokiniai turi teisę mokytis. Kaip sako kolegė lituanistė: gali privesti arklį prie vandens, bet negali priversti jo gerti. Kol nebus pareigos mokytis ir kol mokiniai nenorės, tuščios kalbos.
4) Nesutinku, kad uždaviniai ne programiniai. Normalūs mokytojai naudoja ne tik vieną vadovėlį, bet dar ir papildomą medžiagą,
5) Pritariu, kad mokantis pagal programą kai kuriems uždaviniams išspręst buvo galima, bet trūko laiko.
nereikia bendrojo lavinimo programoje mokyti aukstosios matematikos... ne visi mokiniai vunderkindai... kai mokymo programas ruos ne profesoriai, o mokytoju kolektyvas, tada viskas stos i savo vietas. Problema tai ne nauja, bet metai is metu niekas nesikeicia, nors viskas yra lengvai issprendziama- reikia tik protingai sudaryti programas.
Jie puikiai moka SUKTINUKE susisukt. To pilnai uztenka.
REKLAMA
REKLAMA
DIENOS PJŪVIS. Lietuvos moksleiviai tragiškai nemoka matematikos: ar pavyks pakilti iš dugno?