Tryliktos pensijos idėją kritikuoti puolė ir su senjorais Tauragėje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda.
Prieš dešimtmetį į pensiją išėjusi senjorė Eugenija Panevėžio turguje prekiauja medumi iš savo bityno. Ji taip pat pardavinėja bičių pikį, duonelę ir pačios lietas bičių vaško žvakes. Moteris sako, kad tai – puikus būdas prisidurti prie pensijos, kuri tesiekia apie 350 eurų:
„Reikia prisidėti prie pensijos. O ką veikti? Negi sėdėsi namuose? Jeigu reikėtų vien tik iš pensijos? – Na, tai tada jau skaičiuotum. Daugiau skaičiuotum.“
Bitininkė Eugenija – ne išimtis. Pasirodo, Lietuvoje dirba kas dešimtas 65-erių sulaukęs senjoras. Taip pat ir dalis šių į susitikimą su Prezidentu Gitanu Nausėda Tauragėje šiandien skubančių senjorų:
„Groju lengvosios muzikos orkestre šičia kultūros centre. Prisidedu 120 eurų. Dabar gaunu 400 su kapeikom. Bitininkauju. Trečdalį prisiduriu dar prie pensijos. 1000 eurų gaučiau – tai būtų ori pensija. Ir užsienį pamatyčiau, ir visur nueičiau. Ir į kiną, ir į teatrą. Visur. O dabar nieko. Tik žiūri, kad užtektų kruopoms, makaronams ir duonai.“
Ir tai – ne iš gero gyvenimo. Didžiausias skurdo rizikos lygis yra būtent 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia apie 30 procentų, mat didžioji dauguma šalies pensininkų – daugiau nei 217 tūkstančių – turi išgyventi iš 300–400 eurų pensijos.
„Dėl to mūsų pensininkai stengiasi kuo daugiau eiti į bet kokį netgi sakyčiau darbą, kad tik prisidurtų ir, na, tiesiai šviesiai galima pasakyti – nebadautų“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Pensininkų skurdas bado akis, o štai jiems valdančiųjų žadama tryliktoji pensija kursto aistras.
Iki rinkimų likus vos pusantros savaitės Lenkų rinkimų akcijos nariai pasiūlė kiekvieną gruodį prieš žiemos šventes kiekvienam senjorui išmokėti po 200 eurų. Ir nors valdantieji tam pritarė.
Skvernelio Vyriausybės finansų ministras biudžeto svarstymo išvakarėse rėžė, kad tokia finansinė našta per didelė. Premjeras Saulius Skvernelis žodžio į vatą nevyniojo.
„Finansų ministerija pateiks biudžeto projektą be tryliktos pensijos, nes iš skolintų lėšų finansuoti papildomus ilgalaikius įsipareigojimus būtų netvaru“, – pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka.
„Ne finansų ministras, o Lietuvos respublikos Vyriausybė nusprendžia, koks bus valstybės biudžetas“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.
„Tam ir esu finansų ministras, kad šaltai įvertinčiau visus siūlymus – ar tai jie būtų iš prezidento, ar iš Seimo, ar iš Vyriausybės narių“, – kalbėjo V. Šapoka.
„Jeigu bus priimtas toks įstatymas, vadinasi, trylikta pensija bus, o Vyriausybės uždavinys bus surasti finansus šitos pensijos finansavimui“, – sako S. Skvernelis.
„Finansų ministras yra atsakingas už tai, kad Lietuvos biudžetas būtų vykdomas ir kad mes neturėtume tokios skolos, kurios negalime išlaikyti. Premjeras, mano vertinimu, išreiškia elementarią nepagarbą finansų ministrui. Tai man kyla klausimas, kam jam to finansų ministro iš viso reikia, jeigu jis pats viską žino?“, – pasakoja konservatorė Ingrida Šimonytė.
Tačiau tryliktos pensijos idėją kritikuoja ir ekonomistai, ir pats Prezidentas, kuris tvirtina, kad pensijos turėtų būti ir toliau indeksuojamos.
„Tryliktoji pensija yra mažiau taiklus problemos sprendimas, nes įvedama kaip absoliuti suma visiems, nepriklausomai nuo pensijos dydžio. Tai yra netvarus sprendimas, kadangi tai yra vienkartinė išmoka, kuri turi visus vienkartinei išmokai būdingus bruožus“, – teigia Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Jeigu būtume visiškai sąžiningi, tai pasakytume, kad mes tų pinigų neturime, kuriuos žadame. Ir tada turbūt, nežinau, reikėtų tryliktą mokestį dirbantiesiems įvesti. Sakyti: „Atsiprašau, būkit mieli, bet nuo Kalėdinio stalo jums visiems po 100 eurų mes paimame tą mėnesį, nes tų pinigų mes neturime, jie yra skolinti“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Skaičiuojama, kad tryliktai pensijai reikėtų 120-180 milijonų eurų per metus, o ją gautų apie 600 tūkstančių žmonių.
