„Ministerijoje bus įkurtas krizių centras“, – spaudos konferencijos metu pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Didžiojo septyneto (G7) šalims atmetus Rusijos reikalavimą už dujas mokėti jos nacionaline valiuta.
„Išankstinio įspėjimo“ priemonė, pirmoji iš trijų lygių pagal vyriausybės parengtą planą, yra „prevencinė“ ir skirta užtikrinti kuro tiekimą, pažymėjo R. Habeckas.
Tik paskelbus trečiąjį „nepaprastosios padėties“ lygį vyriausybė įsikištų į rinką, kad paskirstytų ribotas atsargas, pirmenybę teikdama „saugotiniems“ vartotojams, įskaitant namų ūkius ir ligonines, sakoma ministerijos pranešime.
Dujų atsargos šiuo metu sudaro 25 proc. pajėgumų, pažymėjo R. Habeckas ir pridūrė, kad tiekimo iš Rusijos sustabdymas turėtų „rimtų“ pasekmių, nors šiuo metu dujos yra tiekiamos.
„Esame tokioje situacijoje, kai kiekviena sutaupyta kilovatvalandė gali padėti“, – pareiškė R. Habeckas kreipdamasi į privačius vartotojus ir įmones bei paragindamas taupyti energiją.
Kremlius antradienį pakartojo, kad už dujų tiekimą Europos Sąjungą galės atsiskaityti tik rubliais.
G7 energetikos ministrai pavadino šį susitarimą „nepriimtinu“.
„Neketiname sutikti su privačių sutarčių dėl dujų tiekimo pažeidimais“, – trečiadienį pareiškė R. Habeckas.
Berlynas yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų, nes iki invazijos į Ukrainą 55 proc. Vokietijos dujų poreikio tenkino importas iš Rusijos.
Prasidėjus karui Vokietija ėmė spartinti planus atsisakyti rusiškų dujų, diversifikuoti tiekimą ir didinti investicijas į atsinaujinančios energijos šaltinius, tačiau iki šiol priešinosi žingsniams visiškai sustabdyti importą.
Staigus dujų importo sumažinimas „įstumtų mūsų šalį ir visą Europą į nuosmukį“, praėjusią savaitę kalbėjo kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
