Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, naujų užsakymų, kurie atidžiai stebimi kaip būsimo verslo aktyvumo rodiklis, gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,6 procento.
Nuosmukis nustebino analitikus, kurie tikėjosi užsakymų padidėjimo, o jį nulėmė 2,8 proc. menkusi paklausa iš užsienio, vidaus užsakymų padaugėjus 0,5 procento.
„Pastaruoju metu suprastėję verslo lūkesčiais gamybos sektoriuje, besitęsiantis gaunamų užsakymų mažėjimas rodo, kad artimiausiais mėnesiais pramonės aktyvumas bus gana silpnas“, – teigiama Ekonomikos ministerijos komentaruose.
„Tikėtina, kad užsakymų skaičius stabilizuosis tik tada, kai pasaulinė prekyba pastebimai atsigaus ir pramonės produkcijos paklausa palaipsniui didės“, – pažymi ministerija.
Vokietijos eksporto galia, kuri tradiciškai yra Europos ekonomikos augimo varomoji jėga, patiria sunkumų nuo tada, kai 2022-ųju vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, o tai sukėlė stiprų energijos kainų šuolį. Svarbiausias gamybos sektorius nukentėjo ypač stipriai, sustiprindamas recesiją – pernai Vokietijos ekonomika susitraukė, nors ir nedaug.
Tikimasi, kad sulėtėjusi infliacija ir mažesnės palūkanų normos paskatins atsigavimą, o federalinė vyriausybė tikisi ekonomikos augimo šiemet 0,3 procento. Kita vertus, jis buvo gerokai kuklesnis nei vidutiniškai euro zonoje – 0,8 proc. pagal Europos Komisijos prognozes.