Skaitytojas Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.), užsisakęs prekę iš elektroninės parduotuvės „eBay“, galiausiai liko nemaloniai nustebintas.
Pašnekovas pasakoja, kad prekė, kurią užsisakė iš JK, staiga pabrango. Tomas aiškina, kad nors siųsdamas prekę iš kitos šalies siekė sutaupyti, galiausiai išėjo, kad Lietuvoje įsigyti tą patį produktų būtų buvę pigiau, be to, teko laukti maždaug 2 mėnesius, kad siunta pasiektų pašto dėžutę.
„Siunčiausi elektronikos prekę iš JK ir nustebau, kai teko sumokėti muito mokesčius. Dažniausiai užsisakęs daiktą, už jį apmokėdavau ir tiek, tačiau dabar taip nėra“, – teigė jis.
Tomas aiškina, kad užsakyta siunta iš JK kainavo apie 60 eurų, tuo metu Lietuvoje tos pačios prekės vertė siekė apie 72 eurus. Užsakytai siuntai atkeliavus į Lietuvą, paaiškėjo, kad jai bus taikomas papildomas, beveik 25 eurų muito mokestis, todėl galiausiai vyriškiui teko pakloti daugiau kaip 80 eurų.
Tomas tikina, kad nusivilti teko ne tik dėl pritaikyto muito mokesčio, bet ir praplėštos pakuotės – vaikinas įtaria, kad tokiu būdu mutinės darbuotojai tikrino, kas gi yra siunčiama.
Aiškina, kas pasikeitė dėl muito mokesčių ir kodėl buvo praplėšta pakuotė
Muitinės departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius gyventojams primena apie pasikeitusius mokestinius reikalavimus, kuomet prekės yra siunčiamos iš JK.
„Nuo šių metų sausio 1 dienos JK nebėra ES narė, todėl prekėms, atsisiunčiamoms iš JK, išskyrus Šiaurės Airiją, su tam tikromis išimtimis taikomi tokie patys muitai ir mokesčiai (importo akcizai ir pridėtinės vertės mokestis – PVM), kaip ir prekėms, atsisiunčiamoms iš trečiųjų šalių. Importo PVM neapmokestinamos prekės, kurių bendra vertė yra ne didesnė kaip 22 eurų, išskyrus etilo alkoholį, alkoholinius gėrimus, apdorotą tabaką ir etilo alkoholio turinčius skystus parfumerijos, kosmetikos, tualetinius preparatus.
Jei prekės kaina didesnė nei 22 eurai, tačiau mažesnė nei 150 eurų, už ją reikia mokėti 21 proc. importo PVM. Jei prekė kainuoja daugiau nei 150 eurų, už ją reikia mokėti ir importo PVM, ir muitą.
Į galutinę prekės kainą taip pat reikia įskaičiuoti ir prekės vežėjų bei muitinės tarpininkų paslaugas, jos kiekvienoje įmonėje yra skirtingos. Jeigu atsiųstas prekes, kurios neviršija 1000 eurų, muitinei deklaruoja Lietuvos paštas, mokesčius muitinei sumoka Lietuvos paštas, o gavėjas, atsiimdamas prekes iš Lietuvos pašto, importo mokesčius sumokės paštui“, – kalbėjo V. Volungevičius.
Pašnekovas taip pat paaiškina, kad muitinės darbuotojai dažniausiai prekių pakuočių neplėšo, tačiau visuomet įvertina riziką, ar žmonių saugumui nekyla grėsmė, todėl tam tikraia atvejais gali būti taikomos išimtys.
„Kalbant apie praplėštas pakuotes, reikėtų priminti, kad muitinė prekes tikrina pasirinktinai įvertinusi riziką ir muitininkai prekių pakuočių paprastai neplėšo. Fizinio prekių tikrinimo metu muitinės pareigūnas įsitikina, ar tinkamai deklaruota prekė, ar nekelia pavojaus Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniams interesams, nekelia grėsmės gyventojų saugumui bei saugai, žmonių, gyvūnų sveikatai, aplinkai arba vartotojams.
Todėl muitinis tikrinimas apima konkrečius veiksmus, kuriuos muitinė atlieka siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių vežamų, įvežamų, išvežamų, vežamų tranzitu, gabenimo, saugojimo ir galutinio vartojimo, laikymo Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimo joje tvarką.
Kai prekes tikrina muitinė pareigūnas rizikos valdymo sistemoje surašo patikrinimo aktą bei papildomai po fizinio patikrinimo ant siuntos užklijuoja lipnią juostą su užrašu „Tikrino Lietuvos muitinė“. Muitinės duomenimis, pašto siuntų fizinis prekių tikrinimas nesiekia 1 procento“, – kalbėjo Muitinės departamento atstovas.
Nuo ko priklauso muito mokesčio dydis?
Pasak V. Volungevičiaus, kiekvienos užsakytos prekės muito tarifas yra skirtingas, todėl gyventojams patariama muitinės interneto svetainėje iš anksto patikrinti, kiek gi gali tekti pakloti pinigų už pritaikytą muito mokestį.
„Muito tarifai paskaičiuojami kiekviena prekei individualiai, pavyzdžiui, odiniams batams bus taikomas vienoks tarifas, o medžiaginiams – jau kitoks. Rekomenduotina prieš įsigyjant prekes pasidomėti joms taikomais muito tarifais, kuriuos kiekvienas gali rasti muitinės interneto svetainės Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) sudarytoje ir tvarkomoje kompiuterinėje duomenų bazėje.
Šioje duomenų bazėje yra informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus. LITAR yra instrumentas, skirtas ES tarifinės ir kai kurios netarifinės informacijos bei nacionalinių mokesčių (akcizo bei PVM) tarifų informacijos paieškai, tačiau kompiuterinė duomenų bazė nėra teisės aktas, todėl LITAR neturi juridinio statuso.
Norintys pasitikslinti muitų ar mokesčių tarifus bei jų taikymo sąlygas, turėtų ieškoti atitinkamo teisės akto (ES reglamento, Lietuvos Respublikos akcizų ar pridėtinės vertės mokesčio įstatymų ir pan.)“, – patarė pašnekovas.
Tiesa, tam tikrų išimčių, kuomet muito mokestis įvežamoms prekėms nėra taikomas, yra.
„Asmeniniame bagaže įvežamos prekės atleidžiamos nuo importo pridėtinės vertės mokesčio vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, jose nustatytos sąlygos, kurioms esant atvykstančiųjų į Lietuvą iš trečiųjų šalių keleivių ir kitų fizinių asmenų, gyvenusių už Sąjungos muitų teritorijos, įvežami daiktai, prekės atleidžiami nuo muitų“, – priduria V. Volungevičius.
Prekės iš Kinijos brangs
Be to, asmenys, siunčiantys prekes iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių, taip pat turėtų suklusti, kadangi jau liepos mėnesį nustos galioti PVM lengvata, todėl prekės kainuos brangiau nei iki šiol
„Nuo liepos 1 dienos nustos galioti importo PVM lengvata prekėms – šiuo mokesčiu bus apmokestinamos prekės nuo 0,01 euro.
Lietuvos muitinė taip pat primena, kad nuo kito mėnesio gyventojams, atsisiunčiantiems prekes iš trečiųjų šalių savo reikmėms, bus suteikta galimybė savo prekes deklaruoti ir mokesčius valstybei susimokėti patiems.
Gyventojui savarankiškai deklaruojant prekę, muitų mokesčius sumokėti bus galima tiesiog neišeinant iš muitinės portalo, kuomet mokėjimo pavedimas bus suformuotas automatiškai, o asmeniui užteks tik patvirtinti mokėjimo pavedimą arba sumokėti per savo elektroninę bankininkystę. Jeigu bus pasirinktas deklaravimas per tarpininką (skubių siuntų ar kt.), tuomet mokesčiai bus sumokami tarpininkui, kuris jį atstovauja muitinėje ir tarpininkas sumokės mokesčius muitinėje“, – sako mutinės atstovas.
Muitinės departamentas primena, kad kiekvienas gyventojas, pats deklaruodamas muitinei prekes, prisiima atsakomybę ir privalo žinoti (ar sužinoti), kaip tai atlikti, kaip prekė klasifikuojama, kaip nustatoma muitinė vertė, kokie muitų tarifai gali būti taikomi, galbūt yra kokie draudimai ar apribojimai.
Teigiama, kad muitinės darbuotojai deda daug pastangų, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. deklaravimo procesas palengvėtų, o asmenys mažas siuntas galėtų deklaruoti patys be kitų pagalbos, nes nuo liepos 1 d. importo PVM bus taikomas nepriklausomai nuo prekės kainos.
Gyventojai, pildydami deklaraciją, šį procesą gali palengvinti, jeigu žino prekės gamintoją. Kadangi dalis mokesčių priklauso nuo prekės, siunčiamos iš JK ar kitų trečiųjų šalių, gamintojo buveinės. Pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį į perkamos prekės gamintoją ir jį nurodyti deklaracijoje.
Taip pat norima atkreipti dėmesį, kad atsiunčiant siuntas iki 500 eurų vertės iš JK, tam, kad nebūtų skaičiuojamas importo muitas, pakanka pašto deklaracijoje ar kitame muitinei priimtiname dokumente nurodyti, kad prekės kilmė yra iš minėtos valstybės.
Siunčiant prekę į JK, Lietuvos pardavėjai Lietuvos muitinei papildomų mokesčių mokėti neturi, jeigu teisės aktais nenustatyta kitaip. Iš Lietuvos į JK prekes siunčiantis pardavėjas privalo sumokėti JK importo mokesčius, taikomus konkrečioms prekėms toje šalyje.
