Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas neslepia, kad vien dėl neatsargaus elgesio pernai kilo beveik 600 gaisrų.
Pareigūnų teigimu, dažniausia to priežastis – privalomų atstumų nesilaikymas. O už tai gali grėsti baudos iki 600 eurų.
Gaisrai nuo kepsninių ir šašlykinių
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2022 m. atvirosiose teritorijose dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi kilo 594 gaisrai.
Pasak departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Sonatos Kukienės, šiemet tokių gaisrų ugniagesiai jau skubėjo gesinti 438 kartus.
Atstovė nurodė, kad dalį šių gaisrų sukėlė kepsninės ar šašlykinės. Jos teigimu, šiemet Švėkšnoje ir Šakiuose nuo kepsninių buvo užsidegusios tujos.
Vilniuje, Viršupio Sodų gatvėje, nuo kepsninės užsidegė miškas ir medinė pašiūrė.
O pernai nuo kepsninių buvo užsidegęs namo stogas, žolė, medinė malkinė, šiltnamis.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, daugiausia nelaimių kūrenant kepsnines ir šašlykines kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.
Laužas – 30 metrų nuo pastato ir kitos taisyklės
Vilniaus savivaldybės teigimu, kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.
Pagal jas, kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų
S. Kukienė pridūrė, kad dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato.
Anot jos, kepsninių ir šašlykinių taip pat negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas.
Kalbėdama apie laužus ji pažymėjo, kad juos leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse.
„Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų“, – dėstė departamento atstovė.
Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Nesilaikantys šių reikalavimų gyventojai net ir nuosavame kieme gali sulaukti ne tik ugniagesių, bet ir policijos.
Už šių taisyklių nesilaikymą gali grėsti baudos nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengimą padarius pakartotinai, bauda jau sieks 140–600 eurų.
Įspėja dėl degiojo skysčio
Anot S. Kukienės, ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: „Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko.
Jeigu skysčio užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Anot pašnekovės, degiojo skysčio instrukcijose nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais – galima kurti iš karto.
Tačiau svarbiausia neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio. Taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio.
Be to, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų.
Gaisro priežastimi gali tapti vėjas ar karštos anglys
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros.
Baigus kepti būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
„Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo“, – dėstė atstovė.
Ji paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje.
S. Kukienės teigimu, jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti:
„Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“
Turiu savo kiema namus ir kepsiu kai reikės užsikruškit su baudom
