Ruginienė įvertino mokesčių ir pensijų pakeitimus: kuo žmogui padės tie 50–60 eurų kas mėnesį?

Kai kurie ekonomistai ir ekspertai įspėja, kad mokesčių didinimas sustabdys Lietuvos ekonomikos augimą ir užuot surinkus daugiau pinigų į valstybės biudžetą, iš tiesų jų sumažės. Esą ir daugiau žmonių emigruos, jei mokesčių našta jiems išaugs.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Svarbiausias mokesčių pakeitimas: gyventojai mokės daugiau ar emigruos?

Mokesčių didinimas: 1 dalykas, kurį nutyli dėl pensijų apmokestinimo

Naujausia NT mokesčio versija: gyvenamam būstui siūlo apmokestinimo „grindis“

Vyriausybės pasiūlyta pensijų kaupimo reforma kritikuojama dėl to, kad daug žmonių gali nutraukti kaupimą ir ilgą laiką kurta sistema sužlugs. Be to, vienu metu atsiėmus daug pinigų ir juos greitai išleidus, gali išaugti infliacija. O galiausiai sulaukę senatvės gyventojai liks be papildomų pinigų.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė atmeta tokią kritiką. Pasak jos, kai kurie gyventojai kaupdami pensiją toliau senatvėje papildomai gautų tik 50–60 eurų, o, pavyzdžiui, rimtai susirgus tokia suma menkai tegelbės.

Ministrės įsitikinimu, mokesčius reikia didinti tam, kad būtų geriau finansuojamos viešosios paslaugos. O juos keliant esą bus atsižvelgta į pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesus.

Pasiūlymai įtikino

„Radijo žinių“ laidoje I. Ruginienė pasidalijo, kad jei pasitvirtintų Vyriausybės siūlymai, ji būtų patenkinta. Pasak ministrės, ją pasiūlymai įtikino, o svarbiausia, kad juos teikiant buvo atsižvelgta į pastabas iš socialinės srities.

„Pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmokai pradiniame variante buvo siūlomas progresyvus apmokestinimas, tačiau galiausiai nuspręsta išlaikyti dabartinį – standartinį, tokį, koks yra dabar.

Numatyta tikrai daug išimčių. Kalbant apie NT mokestį, daugiavaikės šeimos ar turintys mažas pajamas tikrai turės nemažai išimčių. Labai džiugu, kad koalicija pritarė daugiau laisvės duoti savivaldybėms spręsti tai, kam reikia NT mokestį sumažinti. Daug dalykų yra tikrai visai neblogų, pažiūrėsime, koks bus galutinis variantas“, – atkreipė dėmesį I. Ruginienė. 

Ministrė pažymėjo, kad prieš neigiamai vertinant pasiūlymus, gyventojams reikėtų gerai paskaičiuoti, kiek jiems išaugtų mokesčiai. Pasak jos, norint įtvirtinti reformas neretai aplink jas sklando daug mitų, kaip buvo ir su antrosios pakopos pensijų kaupimo reforma.

„Mes kaip galėdami stengiamės tuos mitus laužyti ir parodyti, kad tos reformos, kurias siūlome yra nukreiptos į mažiausiai uždirbančių žmonių gerovę ir į būtiniausių paslaugų prieinamumo užtikrinimą jiems“, – tikino I. Ruginienė.

NT mokesčio pokyčių ragina neišsigąsti

Ministrė ragina neišsigąsti naujų NT mokesčio pasiūlymų, kadangi kartu su jų įvedimu, padidės savivaldybių įtaka suteikiant lengvatas. Tai reiškia, kad savivaldybės galės atleisti nuo mokesčių mažiau uždirbančius, sunkiau pragyvenančius ir kitoms labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausančius gyventojus.

Pavyzdžiui, jau anksčiau Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas yra pažymėjęs, kad Vilniuje daugumai gyventojų NT mokesčio už pirmąjį būstą mokėti nereikėtų.

„Merai tai spręs. Tikrai sveikinu Vilniaus merą, kuris į situaciją žiūri socialiai ir įvardija grupes, kurioms labiausiai reikia pagalbos. Tokiais pasakymais yra laužomas mitas, kad nacionaliniai teisės aktai, kurie bus priimti, iš karto uždės tam tikrus įsipareigojimus gyventojams.

Atsiranda savivaldybės grandis, kuri tikrai darys nemažas korekcijas, o taip sprendimai bus nukreipti į didesnes pajamas gaunančius“, – dalijosi ministrė.

Be to, I. Ruginienė pažymėjo, kad turėjo jau ne vieną diskusiją su premjeru Gintautu Palucku, apie tai, kad reikia labiau įgalinti paramas pirmajam būstui.

Šiuo metu Lietuvoje šiai priemonei yra skiriami 6 mln. eurų per metus, o, ministrės nuomone, tai yra gėdingai mažai. Todėl reikia stiprinti mechanizmus, kad jaunos šeimos galėtų įsigyti pirmąjį būstą, o būtent naujieji NT mokesčio pasiūlymai padėtų tai įgyvendinti. 

„Turėtų būti bent kelis kartus didesnė suma, nes tikrai matome žmonių eiles. Kai kalbame apie šeimos stiprinimo priemones, tai apklausos rodo, kad pačios šeimos kaip vieną iš svarbiausių dalykų įvardija būstą, todėl į tai reikia kreipti daugiau dėmesio.

Jei matome, kad po mokesčių reformos prabangus būstas labiau apmokestintas, tai kartu bus didesnė parama jaunoms šeimoms įsigyjančios pirmąjį būstą“, – nurodė ministrė.

Šiuo metu valstybės subsidija jaunoms šeimoms įsigyti būstą nustatoma pagal vaikų skaičių. Iki 10 proc. (iki 87 tūkst. eurų paskolos) suma skiriama vieną vaiką auginančioms šeimoms, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o tris – 15 proc.

Maksimali subsidijos suma siekia 13,05 tūkst. eurų, o įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. 

Žmogaus pinigai – žmogaus sprendimai

I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad kalbant apie antrosios pakopos pertvarką pasigirsta tik neigiami scenarijai. Tačiau, pasak jos, reikėtų nepamiršti, kad scenarijus gali būti ir geriausias.

Tiesa, geriausias scenarijus būtų, jei žmonės nepasitrauktų iš kaupimo, o ir atsirastų dar daugiau prisijungiančių dėl padidėjusio pasitikėjimo sistema.

„O galbūt kaip tik bus teigiamas efektas. Kai kalbame apie antros pakopos pertvarką, visi linkę kalbėti apie blogiausius scenarijus, o galbūt bus geriausias? Mes kaip tik turėsime augantį pasitikėjimą šia kaupimo sistema ir savanoriškai ateis daugiau žmonių kaupti. Dabar visais desperatiškais būdais bandoma šią reformą sustabdyti ir neleisti jei išvysti dienos šviesos.

Mes išgirdome kiekvieno balsą ir tų, kurie kaupia, bet nori išeiti, ir tų, kurie nori prisijungti. Pasiūlėme tvarią subalansuotą sistemą, mito, kurį prieš mus naudojo opozicija, kad mes bandome panaikinti antrąją pakopą. Antra pakopa tikrai gyvuos ir visi sprendimai yra pasiūlyti tam, kad ji gyvuotų ir kartu, kad žmogus galėtų apsispręsti. Apsisprendimą reikia gerbti“, – pastebėjo ministrė.

Ji taip pat pridėjo, kad svarbiausia nepamiršti, kad žmonės pensijas antroje pakopoje kaupia savo uždirbtais pinigais, todėl turėtų turėti apsisprendimo laisvę, kaip su jais elgtis.

„Kai Seime pateikinėjau šį pasiūlymų paketą, mane nustebino, kai opozicijos atstovai paklausė, ar mes tyrėme verslo aplinką ir kaip tai paveiks verslą. Man tokie klausimai atrodo neteisingi, kai kalbame apie žmogų ir jo uždirbtus pinigus.

Žmogus negali būti įkaitu, kad kažkoks verslas gyvuotų. Tai yra žmogaus pinigai ir jis turi teisę spręsti, ką su jais daryti“, – dalijosi I. Ruginienė.

Kalbant apie antrosios pensijos kaupimo pakopos pakeitimus dažnai pasiremiama Estijos pavyzdžiu, nes ten valdžia suteikė žmonėms visišką laisvę ir nemaža dalis visiškai paliko kaupimą.

Visgi I. Ruginienė nemano, kad Estijos pavyzdys yra neigiamas, atvirkščiai, ji atkreipė dėmesį, kad antroji pakopa ten ir toliau sėkmingai gyvuoja, tačiau žmonės turi pasirinkimo laisvę ir nėra įkalinti.

„O kodėl ten blogas scenarijus? Ten antra pakopa gyvuoja. Estija nuėjo drastiškesniu keliu ir jie turi neribotą laisvę, kada išeiti, taip kaip mes trečioje pakopoje. Kažkiek žmonių išėjo, bet kiti kaupia ir antra pakopa tikrai nedingo, judėjimas joje vyksta ir viskas yra gerai. 

Aš nesuprantu, kodėl Estija yra pristatoma, kaip blogas pavyzdys, nes ir Latvija svarsto tą patį daryti“, – sakė ministrė.

Estijos pavyzdys parodė, kad žmonėms suteikus laisvę apie 30 proc. pensijas kaupusių žmonių paliko kaupimą ir pinigus išleido įvairioms reikmėms, tačiau ministrė teigia, nieko blogo tame nematanti, nes kai kurie pirkiniai dabar yra investicijos į senatvę. 

„Tai tikrai netiesa, tikrai ne visi išėję prisipirko nereikalingų dalykų. Dalis žmonių į vartojimą išleido pinigus, bet galbūt tai buvo tikrai reikalingi dalykai.

Kiti tuos pinigus perinvestavo, investavo į savo sveikatą, kažkas investavo į būstą, kas irgi yra investicija į senatvę. Jei sveikata bloga, tai kuo žmogui padės vėliau tie 50–60 eurų kas mėnesį prie pensijos, kai vaistams dar daugiau reikės išleisti.

Arba jei dabar žmogus turi problemų su būstu ir gali jo netekti, tai tie pinigai pridėti prie pensijos nepadės vėliau, geriau jau dabar išsaugoti būstą. Kiti sako, kad pasistatys saulės elektrinę, o kodėl tai turėtų būti bloga investicija senatvei? Žmogus mažiau už komunalines paslaugas mokėtų“, – dalijosi I. Ruginienė.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad valdžiai reikia labiau pasitikėti gyventojais ir leisti jiems priimti sprendimus patiems, nes šis klausimas liečia jų uždirbtus pinigus.

„Valstybė stipri tiek, kiek stiprus jos silpniausias pilietis“

Taip pat I. Ruginienė pakomentavo ir siūlymą naikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui bei malkoms. Pasak jos, tai yra pagrįstas sprendimas, kadangi anksčiau ši lengvata buvo taikoma ir aukštas pajamas gaunantiems asmenims, o tai – socialiai neteisinga.

„Mes siūlėme kažkiek koreguoti, bet siūlydami žinojome, kad įstatyme yra tam tikras saugiklis, kad žmogus negali išleisti daugiau nei 10 proc. savo pajamų šiems būtiniems dalykams.

Tai reiškia, kad valstybė jau turi apsaugos mechanizmus, ir tiems, kurie gauna mažas pajamas, yra visiškai nesvarbu, kiek šildymo kaina augs tam tikru momentu, nes jie turi teisę į šildymo kompensaciją. Jei sparčiai auga šildymo kaina, tai auga ir grupė žmonių, kurie pasinaudoja kompensacija“, – nurodė ji.

Ministrė pabrėžė, kad panaikinus universalią lengvatą labiausiai pokyčius pajus daugiau uždirbantys, o tai pagelbės sunkiau besiverčiantiems.

„Tą pajus žmonės tokie, kaip aš, kurie uždirba gerokai daugiau nei keli vidutiniai darbo užmokesčiai. Man atrodo, kad tai yra socialiai teisinga, kad žmogus, kuris uždirba 4–10 tūkst. eurų apsieis be kompensacijos. Tuo metu tie, kurie gauna mažas pajamas pasinaudos valstybės pagalba ir gaus kompensaciją“, – pažymėjo I. Ruginienė.

Visgi tokius siūlymus itin kritikuoja verslo sektorius, kuris teigia, kad dėl padidėjusių mokesčių sumažės kapitalas, o tokiu atveju bus blogiau darbuotojams, gali padidėti atleidimų skaičius.

„Girdžiu ir suprantu verslą. Aš manyčiau, kad reikia didesnio socialinio dialogo su verslu, daugiau kalbėtis ir ieškoti kompromisų. Kita vertus, reikia suprasti, kad mes esame labiau jautrioje ir sudėtingoje situacijoje.

Pirmiausia, tai yra geopolitinė situacija, kai tikrai turime skirti ypatingą dėmesį saugumui. Kitas dalykas, mes turime skirti ypatingą dėmesį viešosioms paslaugoms, nes einame link to, kad sveikatos priežiūros paslaugos tolsta, dažniau tenka lankytis privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Švietimas, darželiai tampa sunkiai prieinami. Mūsų vidinis saugumas, kuomet pareigūnų skaičius šalyje akivaizdžiai mažėja, o tai ne tik bado akis, bet ir kelia nerimą“, – nurodė ministrė.

Pasak jos, visų pasiūlymų tikslas yra užtikrinti šių paslaugų prieinamumą ir tai, kad žmogus mokantis mokesčius galėtų jomis naudotis nemokamai. 

„Mes viską darome, kad sistema būtų socialiai teisingesnė. Kad daugiau uždirbantys labiau prisidėtų prie bendro gėrio, tuo metu jautrioje grupėje esantis žmogus, prisidėtų mažiau. Valstybė yra stipri tiek, kiek stiprus jos silpniausias pilietis“, – dalijosi I. Ruginienė.