Lietuvoje veikiantys bankai nuolat investuoja į skirtingas sistemas tam, kad jūsų pinigai būtų apsaugoti.
Pavyzdžiui, kad vagišiams nekiltų pagundų vogti iš bankomatų, juose taip pat yra naudojami skirtingi apsaugos būdai. Vienas jų – banknotų sugadinimas dažais.
Tiesa, bankų specialistai primena, ką daryti, jei išduodami banknotai buvo sugadinti per klaidą, o taip pat įvardija ir sukčių naudojamas gudrybes.
Ką daryti, jei jūsų pinigus nudažys?
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad nors bankai nuolat diegia naujausius prevencijos sprendimus, taikomos priemonė nėra detaliai viešinamos dėl saugumo sumetimų.
Tačiau viena iš labiausiai paplitusių ir plačiai žinomų sistemų yra susijusi su bankomatais.
„Plačiausiai žinoma IBNS sistema – dažų kasetės, kurios sulieja bankomato viduje esančias kupiūras nenuplaunamais dažais, mėginant jį fiziškai paveikti.
Tad tai išskirtiniais atvejais gali būti susiję ne tik su bandymu pasisavinti pinigus, bet ir, pavyzdžiui, su jutiklių užfiksuota stipria vibracija", – kalbėjo V. Kiguolienė.
Tuo metu „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška kalbėjo, kad šiuolaikiniai bankomatai turi daugybę kitų apsaugos sistemų, įvairių sensorių, kurie stipriai sumažina riziką pinigų vagystei.
Kredito įstaigos atstovo teigimu, dėl šios priežasties bankomatų vagysčių atvejai yra labai reti.
„Įprastai, kalbėdami apie bankomatų vagystes, įsivaizduojame, kad arba vagys fiziškai bando išlaužti ir išsivežti bankomatą, arba pragręžę skylutes į vidų prileidžia tam tikrą kiekį dujų, kad sprogtų bankomatas, bet ne seifas.
Tačiau su technologine pažanga labiau tikėtinos kibernetinės atakos, kada programišiai bando prisijungti prie bankomato kompiuterio ir priversti jį spjaudyti pinigus. Vis dėlto, tai labiau teoriniai būdai – praktikoje Baltijos šalyse pinigų iš bankomatų vagysčių praktiškai nebepasitaiko“, – kalbėjo R. Čereška.
Banko atstovas taip pat mano, kad tikimybė, jog bankomatas išduos nudažytą banknotą dėl naudojamos IBNS sistemos, „yra beveik nulinė“.
„Bankomato sistema veikia taip, kad, suveikus sensoriui, liejančiam dažus, bankomatas sustabdo ir pinigų išdavimą.
Vis dėlto, jeigu taip nutiktų, jog bankomatas išdavė nudažytą banknotą, jis negali būti naudojamas – reikia susisiekti su savo banku, nepriklausomai, iš kurio bankomato žmogus išsigrynino pinigus“, – patarė pašnekovas.
„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė antrina, kad Lietuvoje banknotų dažymo sistemos yra naudojamos, o jos įrengiamos įvertinus rizikingiausias bankomatų vietas.
„Luminor” bankomatuose netyčinių dažymo sistemų suveikimų iki šiol nėra pasitaikę. Kiekvienas šio sprendimo gamintojas specifikacijose nurodo išorinius veiksnius, dėl kurių banknotai gali būti nudažyti.
Tokie veiksniai nebūtinai susiję su bandymu neteisėtai pasisavinti pinigus: pavyzdžiui, tai gali būti arti esančios stiprios vibracijos, smūgiai“, – paaiškino banko atstovė.
Tačiau jei klientui kyla įtarimų dėl išduotų banknotų kokybės ar sumos, pasak A. Mincienės, tokiu atveju geriausia kreiptis į jam kortelę išdavusį banką.
„Skundai ar pretenzijos sprendžiamos sutartyse tarp bankų ir bankomatus aptarnaujančių įmonių numatytomis sąlygomis arba remiantis mokėjimo sistemų „Visa” ir „Mastercard” skundų sprendimo taisyklėmis“, – priminė ji.
Kovoja su „pinigų gaudyklėmis“
LBA atstovė užsimena, kad kitos bankomatų apsaugos sistemos leidžia atpažinti mėginimus panaudoti duomenų nuskaitymo prietaisus arba vadinamąsias „pinigų gaudykles“.
Štai „Citadele“ banko specialistas taip pat paaiškina, kad tokie atvejai iš tiesų yra labiau tikėtini nei tikimybė, kad jūsų pinigus nudažys bankomatas.
„Labiau tikėtinas atvejis – kad sukčiai prie bankomato gali prikabinti kameras, fiksuojančias kortelės numerius ar PIN kodus, priklijuoti įvairias juostas, prie kurių prilimpa išduodami pinigai.
Tokie atvejai Baltijos šalyse taip pat reti, bankomatus prižiūrinčios įmonės užtikrina saugumą“, – kalbėjo R. Čereška.
Ir nors tokie atvejai reti, vis tik banko specialistas gyventojus ragina laikytis saugumo patarimų.
„Verta priėjus prie bankomato jį vizualiai įvertinti: atkreipti dėmesį, ar nėra įtartinų prikabintų ar prilipdytų detalių, ypač, jei keliaujate po užsienį, po mažesniu saugumo lygiu pasižyminčias šalis“, – patarė R. Čereška.
Kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt „Nord Security“ technologijų vadovas Tomas Smalakys pasakojo, kad minėtas sukčiavimo būdas, kuomet pinigai nugvelbiami įrengiant papildomas detales bankomatuose, yra žinomi.
Be to, pašnekovas užsimena ir apie dar vieną gudrybę, kurią anksčiau išbandydavo sukčiai.
„Ant bankomato pagrindinės klaviatūros yra uždedamas papildomas sluoksnis mygtukų. Tada žmogus ateina, suveda savo banko kortelės PIN kodą ir galiausiai atlieka norimą transakciją.
Bet kadangi ant tų originalių mygtukų yra uždėtas dar vienas sluoksnis, jie yra įsimenami ir nusiunčiami vadinamiems hackeriams“, – kalbėjo IT žinovas.
Tačiau T. Smalakys sako, kad vien tik PIN kodo vagims nepakanka.
„Papildomai sukčiai dar turi kažkaip nuskaityti ir banko kortelę. Jie tai gali padaryti keliais būdais. Pavyzdžiui, fiziškai – pavogti. Bet įprastai, kai žmogus pamato, kad neturi banko kortelės, jis paskambina į banką ir ją užblokuoja.
Tad sukčiai gali bandyti tą kortelę nuskaityti, kadangi visos bankinės kortelės yra su bekontakčiais atsiskaitymais. Vadinasi, tokiems asmenims iš esmės nereikia net tos kortelės priliesti. Taigi jeigu ta kortelė nėra apsaugota, pavyzdžiui, nėra laikoma piniginėje, kas galėtų sutrikdyti bangas, būdami šalia, hackeriai tiesiog gali ją nuskaityti ir nuklonuoti jos čipą“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, tokiu atveju sukčiai jau žinos ne tik PIN kodą, bet vėliau gali ir patys susikurti fizinę kortelę.
„O tai padaryti labai paprasta. Bankinių kortelių numeriai yra pardavinėjami tamsiajame internete.
Nors dabar bankai taiko įvairias apsaugos priemones, tačiau dar gerokai anksčiau buvo labai populiaru kredito kortelę nusipirkti vėlgi iš to paties tamsiojo interneto.
Jeigu mes perkame kokius nors daiktus internetinėje svetainėje ir ten suvedame ne tik savo bankinės kortelės numerį, galiojimo datą, bet ir trumpąjį 3 skaitmenų kodą, tikėtina, kad tamsiajame internete tai anksčiau ar vėliau irgi gali atsidurti“, – pastebėjimais dalijosi T. Smalakys.
T. Smalakys taip pat primena istoriją, kai ne taip jau ir seniai sukčiai atakavo gyventojus ir bandė sužinoti jų asmens kodus.
„Sužinoję asmens kodą, jie vėliau mėgindavo atspėti prisijungimo duomenis prie banko. Kitaip tariant, sukčiai atspėdavo prisijungimo duomenis, banko kortelės savininkas patvirtindavo tai su „Smart-id“ ir tuomet jie patekdavo į internetinį banko puslapį, kur galima matyti ne tik savo turimas asmenines lėšas, bet ir įvykdyti pervedimus į kitas sąskaitas ir pan.“, – kalbėjo jis.
Kaip teigė pašnekovas, buvo ir tokių žmonių, kurie patvirtindavo autentifikavimo kodą ne tik prisijungiant sukčiams prie jų internetinės bankininkystės, bet ir įvykdant tam tikrą transakciją.
„Žmonės kartais net gali nesuprasti, kas, kur, kaip ir kada čia įvyko, tačiau mėnesio pabaigoje gauna banko išrašą, kuriame mato, kad nuo kortelės buvo nuskaityti pinigai, tarkime, sužino, kad nuo jo kortelės buvo nuskaičiuota 10 tūkst. eurų“, – tikino jis.
LBA dar kartą gyventojams primena, kad jeigu dažais išteptą banknotą jums duoda kitas asmuo, jo priimti nereikėtų, mat panaudoti tokių kupiūrų nebus įmanoma, jų nepriima ir nekeičia nei komerciniai, nei Lietuvos bankas.
O jei vis dėlto į rankas pakliuvo toks banknotas, reikėtų iš karto kreiptis į policiją, nes tai yra galimos nusikalstamos veiklos įrodymas.
„Luminor“ banko duomenimis, 2024 m. buvo vienas nesėkmingas bandymas pažeisti bankomato korpusą su tikslu pasisavinti jame esančius pinigus. Aplinkybės perduotos tirti policijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
