Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu nedirba, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką.
„Prieš mėnesį išėjau iš darbo, gaunu nemažą nedarbo išmoką. Todėl nusprendžiau kurį laiką nedirbti. Taip pat Užimtumo tarnyboje domiuosi įvairiomis persikvalifikavimo galimybėmis.
Noriu įgyti naujų kompetencijų, domiuosi IT, programavimo kursais“, – pasakojo moteris.
Taip pat ji pripažino, kad neseniai susirgo.
„Savijauta nekokia, todėl apsilankiau pas gydytoją. Ši pasiūlė pasiimti nedarbingumą.
Tačiau suabejojau, ar galiu tai padaryti, juk šiuo metu į darbą man nereikia eiti, taip pat gaunu nedarbo išmoką. Ar galiu gauti ir ligos išmoką?“ – klausė moteris.
Emilija norėtų gauti tiek nedarbo, tiek ligos išmokas. Vis tik abejojo, ar tokia galimybė apskritai egzistuoja.
„Nemanau, kad man mokės dvi išmokas. Be to, nėra reikalo ir biuletenį imti, juk šiuo metu nedirbu“, – sakė ji.
Nedarbingumą duoda, o išmokos – ne
„Sodros“ duomenimis, nedarbingumą turi 71 tūkst. gyventojų. Vienos dienos vidutinė išmoka siekia beveik 50 eurų.
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič sakė, kad nedarbingumo pažymėjimai išduodami žmonėms, apdraustiems ligos socialiniu draudimu, taip pat ir tiems, kurie įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir įgijo bedarbio statusą.
„Bedarbiams nemokama ligos išmoka. Vis dėlto, jei bedarbiui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nedarbo išmokos mokėjimo metu, tai pasibaigus paskirtos nedarbo išmokos mokėjimo trukmei, jos mokėjimas pratęsiamas tiek kalendorinių dienų, kiek žmogus buvo laikinai nedarbingas.
Nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų“, – komentavo specialistė.
Pasak M. Kozič, nedarbingumo pažymėjimai išduodami nevertinant žmogaus turimo darbo stažo – nesvarbu, ar žmogus yra dirbantis, ar bedarbis.
„Ligos išmoka bedarbiui nėra mokama. Bedarbiui išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra tik pagrindas pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą“, – tikino ji.
Nedarbo išmokos skyrimas
„Sodros“ specialistė atkreipė dėmesį, kad skiriant nedarbo išmoką, žmogus iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi sukaupti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
„Išimtis taikoma asmenims, kurie baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą ir bedarbio statusą įgijo ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.
Šiems asmenims nedarbo išmoka skiriama nepriklausomai nuo jų stažo“, – komentavo specialistė.
„Sodros“ naujaisiais duomenimis, nedarbo išmoką gauna daugiau nei 82 tūkst. gyventojų. Vidutinės išmokos dydis siekia beveik 600 eurų.
„Sodra“ primena, kad nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal jo vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų kovo iki 2024 metų rugpjūčio.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgis bedarbio statusą 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, bus 1270,42 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ji padidėjo 20 eurų.
