Tvyrant neapibrėžtumui naujų automobilių rinkoje, vairuotojai vis dažniau atsigręžia į naudotas transporto priemones. Tačiau ne visiems pirkėjams ir pardavėjams pavyksta įvykdyti sandorį taikiai, be ginčų.
Štai vienos iš socialinio tinklo grupių dalyvių papasakojo savo istoriją, susijusią su automobilio pardavimu. Vyriškio teigimu, pardavus šeimyninį automobilį, kuris iki tol buvo techniškai tvarkingas, pirkėjas vėliau netikėtai pareikalavo pinigų.
„Pardavėme prieš 10 dienų savo šeimyninę mašiną. Važinėjom kasdien, bėdų jokių niekada neturėjom. Pirkėjas pirkdamas apžiūrėjo, pravažiavo ir t.t. Sutartyje parašė „be trūkumų“.
Vakar rašo žinutę: jūsų mašina turi greičių dėžės defektą ir t.t., prasidėjo grasinimai, remontas kainuos 1,4 tūkst. (mašinos vertė 3,9 tūkst.), paskui paskambino, sako 1 tūkst. <...> Žmogus arba užsiima aferizmu arba galvoja: rado durniukus ir iškaulys pinigų“, – socialiniame tinkle rašė vyriškis.
Daugiau kaip 100 ginčų tarp pirkėjo ir pardavėjo
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad tarnybos specialistai nenagrinėja atskirų skundų tada, kai automobilį parduoda fizinis asmuo, nesiverčiantis ūkine, komercine ar profesine veikla, kadangi tokie susitarimai nėra laikomi vartojimo sandoriais.
Pasak specialistės, išspręsti kilusį ginčą tarp pirkėjo ir pardavėjo minėtu atveju galėtų padėti tik teismas, todėl pirkėjai turi būti budrūs ir atidžiai įvertinti perkamą transporto priemonę.
Tačiau, jeigu automobilį fizinis asmuo įsigyja iš verslininko, prireikus VVTAT specialistai pradeda nagrinėti pirkėjų skundus.
Skundžiasi ne tik naudotais, bet ir naujais automobiliais
D. Malinauskienė, vertindama išsprendžiamų ginčų rezultatus, sako, kad tai, ar skundą pateikusiam asmeniui pavyks pagrįsti savo tiesą, neabejotinai priklauso nuo pateiktų įrodymų – štai 2021 metais apie 50 pirkėjo reikalavimų buvo patenkinti arba patenkinti iš dalies.
„Paprastai vartotojai skundžiasi dėl naudotų automobilių įsigijimo, rečiau – naujų automobilių. Dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai po naudoto automobilio įsigijimo pradeda ryškėti jo trūkumai, kurie nebuvo aptarti automobilio derybų ir arba pirkimo–pardavimo metu ir, kurie nebuvo akivaizdūs“, – kalbėjo VVTAT atstovė.
Pasak pašnekovės, skundų neretai sulaukiama ir dėl vadinamųjų „kauferių“ pasirašymo, kuomet vairuotojai sutinka pasirašyti fiktyvią transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, neva sudarytą su užsienio šalies piliečiu.
„Pasitaiko, kad trūkumai paaiškėja vėliau, nors pardavėjas pirkimo-pardavimo metu buvo užtikrinęs, kad šių trūkumų nėra. Taip pat vartotojai susiduria su ridos ir kitos informacijos apie transporto priemones neatitikimais, mažesnės, nei iš tiesų faktiškai sumokėta, transporto priemonės kaina ir dėl to kylančiomis pasekmėmis, ir vadinamųjų „kauferių“ pasirašymu.
Naujų automobilių įsigijimo ginčuose dominuoja asortimento neatitikimas (automobilis ne su visomis sulygtomis funkcijomis ar priedais, vėluojama pristatyti automobilį)“ – komentavo D. Malinauskienė.
VVTAT atstovė pastebi, kad teismų praktikoje parduodamas naudotas daiktas – šiuo atveju automobilis – dėl nusidėvėjimo ar ankstesnio naudojimo sąlygų savo kokybe neabejotinai gali skirtis nuo naujos transporto priemonės, todėl vairuotojas gali tikėtis, kad naudotas automobilis tarnaus trumpiau. Tačiau net ir ir tokiu atveju naudotam automobiliui yra taikomi kokybės reikalavimai.
„Pardavėjas ir naudoto automobilio pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo pirkimo momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau, t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas automobilis, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.
Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui“, – paaiškino D. Malinauskienė.
Tik išsiaiškinus įvardytas aplinkybes ir išklausius tiek pardavėjo, tiek pirkėjo pateikiamus įrodymus, gali būti nustatoma, ar transporto priemonės pardavėjas žinojo apie automobilio trūkumus.
Ką turi pasakyti pardavėjas ir kokių veiksmų griebtis pirkėjui?
Advokatų profesinės bendrijos „Vialex Baltic“ partnerė, advokatė Donata Lapėnienė asmenims, parduodantiems savo transporto priemonę, primena, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo nurodyti ridos duomenis, taip pat visus eismo ar kitus nutikusius eismo įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo atsakingas už automobilį.
„Pardavėjui nuslėpus šiuos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomus nurodyti duomenis ar pateikus klaidingą informaciją apie šiuos duomenis, pirkėjas, išryškėjus transporto priemonės trūkumams, turi teisę kreiptis į pardavėją siekiant apginti jo pažeistas teises“, – kalbėjo D. Lapėnienė.
Pirkėjui susidūrus su nesąžiningu pardavėju, kuris nuslėpė transporto priemonės defektus, ir jeigu su pardavėju apie tam tikrus trūkumus nebuvo kalbėta anksčiau, asmuo turi teisę reikalauti:
- kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
- kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
- kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
- grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
„Pirkėjas gali pasirinkti vieną iš Civiliniame kodekse nurodytų teisių gynimo būdų. Tokiu atveju pirkėjas taip pat turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos.
Jeigu pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs transporto priemonę asmeniniams poreikiams, tokiu atveju pirkėjas turi teisę po pretenzijos pardavėjui pateikimo ir pardavėjui šios pretenzijos netenkinus kreiptis į VVTAT dėl kilusio ginčo išsprendimo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka“, – paaiškino advokatė.
Teisės žinovė D. Lapėnienė taip pat primena, kad nors įstatymai nedraudžia parduoti automobilio su defektais, tačiau transporto priemonės trūkumai turi būti aptariami tarpusavyje su pardavėju.
Jeigu sutartyje yra pažymima, kad automobilio savininkas pardavė tvarkingą transporto priemonę, o ji vėliau sugedo, pardavėjas vis tiek turi prisiimti atsakomybę.
„Vien tik transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje esantys patvirtinimai savaime nepanaikina pardavėjo pareigos perduoti tvarkingą transporto priemonę ir taikyti atsakomybę jam pažeidus šią pareigą, tokiu atveju vertinamos visos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės, turinčios reikšmės ginčui, o pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, įrodyti, kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo“, – pastebėjo advokatė.
Pirkėjui už sukčiavimą gali grėsti ir kalėjimas
Tačiau ne tik pirkėjai, bet ir transporto priemonių pardavėjai gali pateikti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
„Pirkėjas ir pardavėjas bet kurioje ginčo stadijoje turi teisę susitarti taikiai ir sudaryti susitarimą dėl transporto priemonės grąžinimo pardavėjui ir pirkėjo sumokėtų pinigų grąžinimo.
Be to, pardavėjas turi teisę, įvertinus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, kreiptis į pirkėją dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, tokiu būdu grąžinant pardavėjui transporto priemonę, o pirkėjui jo sumokėtą už transporto priemonę kainą“, – kalbėjo teisininkė.
Pasak D. Lapėnienės, jeigu yra nustatoma, kad pirkėjas tyčia bandė „uždarbiauti“ ir pinigus iš pardavėjo įgyti sąmoningai meluodamas apie neva nustatytus įsigyto automobilio defektus, už kurių taisymą pardavėjui reikia padengti žalą, automobilį pardavęs asmuo galiausiai galėtų kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
„Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 tūkst. eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui“, – pastebėjo pašnekovė.
Taip pat advokatė primena, kad išimtiniais atvejais, jeigu yra įrodomos tam tikros sąlygos, pirkėjui už sukčiavimą gali grėsti ir laisvės atėmimas.
„Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų“, – kalbėjo D. Lapėnienė.
Tuo metu VVTAT atstovė D. Malinauskienė atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais galioja ir tam tikros išimtys, pavyzdžiui, nors pirkėjas gali reikalauti susigrąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, tačiau privalo būti įrodoma, kad transporto priemonės nėra įmanoma sutvarkyti.
Gyventojams, perkant jau naudotą transporto priemonę ir sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, patariama būti atidesniems, apdairesniems bei atidžiai apžiūrėti daiktą, kurį perka, o prireikus – kreiptis į specialistus.
Skaičiuojama, kad per 2022 m. 3 ketvirčius buvo išnagrinėta 130 ginčų, susijusių su transporto priemonėmis, jų dalių ir degalų, o tai sudaro apie 3 proc. visų tarnybos nagrinėjamų ginčų. Panaši tendencija, pasak VVTAT buvo ir 2021 metais, o žymaus skundų padidėjimo nebuvo pastebėta.
Daugiau patarimų perkant automobilį galima rasti ČIA.
