NT ekspertai ir ekonomistai sako, kad būsto kainos Lietuvoje stabilizuosis ar net ims mažėti išaugus pasiūlai. Taip pat NT rinkoje pokyčius gali lemti sumažėję gyventojų lūkesčiai.
Kainos krenta
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle Facebook rašė, kad pradėjusios didėti palūkanų normos, lūkesčiai, kad jos sparčiai augs, aukšta infliacija, lenkianti pajamų augimą ir recesijos baimė tam tikrose šalyse pradeda daryti neigiamą įtaką ir būsto rinkoje.
„Vienas pavyzdžių, Švedija. Žinoma, jos NT rinka kitokia nei Lietuvos. Švedijoje gyventojai daugiau skolinasi, mažiau jį įperka. Skaičiuojama, kad Lietuvoje būstas yra pervertintas iki 15 proc., tuo metu Švedijoje iki 50 proc. Šias dvi rinkas sudėtinga lyginti, tačiau tokie pavyzdžiai rodo, kur gali judėti kainos ir kitose Vakarų Europos šalyse.
Švedijoje būsto kainos krenta trečią mėnesį iš eilės ir metinis pokytis siekia 3 proc. Kaip ir mes, švedai atprato nuo teigiamų palūkanų normų. Bet šiandien 3 mėnesių tarpbankinė palūkanų norma STIBOR yra 0,8 proc., o ateities sandoriai rodo, kad kitąmet ji judės link 2 procentų. Gyventojų lūkesčiai irgi keičiasi – daugiau žmonių laukia, kad būstas per metus pigs, o ne brangs“, – komentavo ekonomistas.
Kainos priklauso nuo pasiūlos ir paklausos
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius svarstė, kad būstų kainos Lietuvoje nukristų, jeigu atsirastų didelė jų pasiūla.
„Didesnė pasiūla subalansuotų rinką ir leistų kainoms nekilti. Jeigu staiga niekam nebereikėtų būsto arba jis taptų nebeįperkamas, tada natūralu, kad būsto kainos mažėtų.
Finansų ministerijos siūlomas NT mokestis minimaliai paveiks rinką. Žmonės, kurie perka būstą sau, pasiskaičiuoja, įsivertina savo pajamas ir dėl keliasdešimt eurų metinio mokesčio neatsisako pirkti NT. Galbūt jie kitas savo išlaidas apriboja. Būstas yra būtinas žmogui, jis turi kažkur gyventi – nuomotis arba turėti nuosavus namus“, – sakė NT vystytojų atstovas.
Pasak jo, dėl kylančių palūkanų būstas taps mažiau įperkamas tiems žmonėms, kurie skolindavosi ant ribos.
„Tačiau daug paskolų tokiems žmonėms bankai neišduoda. Jie testuoja ir žiūri, kas būtų, jeigu palūkanos kiltų net iki 5 proc. Tikrina, ar net pakilus palūkanoms žmonės galėtų ir toliau mokėti įmokas. Daliai žmonių, ypač jaunoms šeimoms, kurios perka pirmą būstą, palūkanų normų didinimas gali kelti problemų.
Verslui palūkanų kėlimas darys minimalią įtaką. Iš bankų statyboms skolinasi labai nedaug NT plėtotojų. Dažniausiai jie projektus vysto nuosavomis lėšomis arba pritraukia investuotojus“, – komentavo M. Statulevičius.
NT kainų stabilizavimas
Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad šiuo metu siekiamybė turėtų būti ne NT kainų kritimas, bet jų augimo sustojimas.
„Geriausia būtų, kad kainos nebekiltų arba augtų lėčiau nei kyla gyventojų pajamos. Per pastaruosius metus būsto įperkamumas suprastėjo, ypač Vilniuje. Stabilumą padėtų pasiekti didesnė pasiūla. Didesnis pasirinkimas būtų tarsi gaivus vėjo gūsis NT rinkoje.
Paklausa išaugo, nes sparčiai kilo gyventojų pajamos. Vis didesnė gyventojų dalis gali pasiimti būsto paskolą ir nusipirkti NT. Nemaža dalis žmonių tai ir daro. Naujai išduotų paskolų sumos yra 60–70 proc. didesnės nei buvo 2019 metais“, – skaičiavo ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, jauni žmonės nenori gyventi sovietiniuose daugiabučiuose, todėl ir auga naujos statybos būstų populiarumas.
„Vystytojai turėtų didinti pasiūla, kad nebūtų perteklinės paklausos. Kainos todėl ir sukilo, nes paklausa yra didesnė už pasiūlą. Taip pat prisidėjo ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, išaugusi paklausa nuomos rinkoje.
Palūkanų normų augimas šiek tiek prislopins žmonių entuziazmą, bet ženklaus poveikio nedarys. Žmonių lūkesčiai teigiami, gyventojai tikėsis dviženklio atlyginimų augimo ir kitais metais. Kol lūkesčiai bus dideli, tol pokyčių NT rinkoje ir nebus. Visuotinis NT mokestis dar mažiau veiks NT rinką, dar neaišku koks jis bus. Šis mokestis ir negali būti didelis, nes jis yra turto mokestis, o ne pajamų. Tad žmogus gali turėti daug turto, bet neturėti pajamų“, – komentavo ekonomistas.
Pasiūla didėtų panaikinus biurokratines kliūtis
Anot M. Statulevičiaus, prieš kurį laiką stebėta statybinių medžiagų trūkumo ir brangimo krizė šiuo metu pamažu slopsta.
„Matome, kad medienos, metalo, stiklo kainos pamažu artėja prie lygio, kokį matėme praeitų metų pabaigoje. Tačiau matome, kad Lietuvoje tikriausiai sumažės valstybinių statybos projektų. Tad atsiras daugiau laisvų darbo rankų, darbo jėga nebus brangi.
Statybos nebeturėtų brangti. Beliko tik išspręsti biurokratijos klausimus. Dabar vystytojams tenka ilgai laukti statybos leidimų. Šiuo metu statybos didžiausias NT vystytojų galvos skausmas“, – tikino M. Statulevičius.
Ž. Mauricas irgi tikino, kad šiuo metu svarbiausia mažinti biurokratinis kliūtis vystytojams ir gerinti mikrorajonų infrastruktūrą.
„Augant miestams dar galima kažką pakeisti, vėliau tokių galimybių nebebus. Štai Vilniaus savivaldybė norėtų pastatyti Vilniuje daugiau baseinų, tačiau jiems nėra vietos, nes žemė privatizuota. Tai yra blogas miesto planavimo pavyzdys.
Infrastruktūros labiausiai trūksta priemiesčiuose“, – situaciją įvertino Ž. Mauricas.
Mokesčiai mažins pirkėjų lūkesčius
NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ sakė, kad mažėjantis NT sandorių skaičius dar nereiškia ir mažėjančių kainų.
„Dabartinį sandorių skaičių lyginame su praėjusiais rekordiniais metais. Dabar NT rinka vis dar pakankamai likvidi ir aktyvi, todėl pardavėjai sprendimų mažinti kainas nepriima. Tačiau palūkanų normų kilimas gali pakeisti žmonių lūkesčius. Ir jeigu tai atsispindės būsto rinkos aktyvume, neišvengiamai bus koreguojama ir kainų eilutė.
Dabar ieškome kaltų dėl infliacijos, tačiau 2020 metais nenorėjome krizės, į rinką buvo liejami pinigai. Tad dabar mokame už klaidas, kurias tada padarėme. NT paklausa buvo išpūsta nenatūraliai“, – įsitikinęs NT ekspertas.
Anot jo, palūkanų didinimas turėtų mažinti infliaciją.
„Tačiau gali nutikti ir priešingai, jeigu žmonės vieni nuo kitų bandys numesti išaugusius kaštus. Pavyzdžiui, darbuotojas norėdamas pirkti būstą prašys darbdavio kelti atlyginimą. O šis tuo pačiu kels savo produktų kainas, kad galėtų darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus“, – aiškino A. Antanavičius.
Pasak jo, žmonės piktinasi visuotiniu NT mokesčiu, tačiau nori sutvarkytų aikštelių šalia savo daugiabučio.
„Iš tikrųjų NT mokestis, kaip tik gali būti naudingas gyventojams, jeigu jis bus renkamas ir naudojamas skaidriai ir teisingai. Tačiau dabar daugelis žmonių jam priešinasi iš principo.
Teisinga, kad didesniu tarifu bus apmokestinamas ne pirmas būstas. Dabar pirmo būsto pirkėjams apsunkinamos galimybės įsigyti būstą, jie turi eiti į nuomos rinką, kurioje pasirinkimas mažas, o kainos didelės. Taip atsitinka vien dėl to, kad finansiškai pajėgesnis investuotojas superka būstus ir vėliau juos nuomoja negalintiems įpirkti savo būsto. Didesni mokesčiai tokius investuotojus turėtų nukreipti ieškoti kitų būdų investuoti pinigus“, – komentavo A. Antanavičius.
