nt

Savivalda nepritaria Finansų ministerijos pasiūlytam atnaujintam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. Anot jo, savivalda pritaria tam, kad savivaldybių tarybos pačios nustatytų mokesčio grindis, tačiau pasigenda laisvės leisti joms pasirinkti tarifus. „Savivaldybės gali nusistatinėti grindis, tai yra gerai ir tą buvome siūlę.

Šiemet Lietuvoje iš viso įregistruota 40,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 30,3 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Registrų centras. Registrų centro duomenimis, vien tik per šių metų balandį buvo įregistruota 11 tūkst. NT sandorių – 27,4 proc. daugiau nei pernai balandį (8,7 tūkst.) ir 6,8 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,3 tūkst.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, naivu būtų tikėtis, jog valdančiųjų planuojamais nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimais būtų išspręsti krašto gynybos finansavimo klausimai. „Jei kalbėtumėme apie gynybą, kaip mūsų tikslą, nesiūlyčiau sutelkti dėmesio tik į vieną mokestį. Pripažinkime, NT mokestis, net jei taps šiek tiek labiau visuotinis, neužtikrins reikšmingos dalies mūsų krašto apsaugos finansavimo.

Įsibėgėjant diskusijoms apie galimybę savivaldybėms savarankiškai nustatyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako šiame siūlyme įžvelgiantis rizikų. Pasak jo, vienas didžiausių tokio siūlymo trūkumu yra tas, jog savivaldybėms gavus galimybę šiuo klausimu apsispręsti savarankiškai, būtų neįmanoma apskaičiuoti fiskalinės įstatymo naudos.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis palaikytų siūlymą, kad galutinis sprendimas dėl nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo ribų atitektų savivaldybėms. Tiesa, demokratų partijos lyderis teigia, kad frakcija kol kas negali užtikrinti, kad palaikys mokesčių pakeitimų paketą, kurį pasiūlys Vyriausybė. „Negalime nieko garantuoti, kol neturime galutinių projektų. Kaip matote, viskas keičiasi, o to galutinio teisės akto, dėl kurio turėtume diskutuoti – vis dar nėra.

Prieš daugiau nei metus atnaujinus statybos techninį reglamentą, kuriame numatyta, kad projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius pastatus bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos vietos priedangai, Lietuvoje pastatyta dešimt tokių statinių. Apie tai BNS patvirtino Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Vilniuje įsibėgėja verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos – kyla pastato aukštai, greta vyksta intensyvūs fasado montavimo darbai.  Šią savaitę sostinėje taip pat vieši ir projekto autoriai – britų architektūros studijos RSHP atstovai. Jie į Lietuvą atvyko aplankyti „Sąvaržėlės“ statybvietės ir su projekto partneriais aptarti statybų progreso bei objekto vystymo metu kylančių klausimų. Paskutinį kartą verslo centro autoriai Lietuvoje lankėsi praėjusių metų rudenį.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Vyriausybė siūlys didesnes nei 40 tūkst. eurų naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, taip pat koreguos kitus Finansų ministerijos pasiūlytus mokesčių pakeitimus. Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Vyriausybė siūlys didesnes nei 40 tūkst. eurų naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, taip pat koreguos kitus Finansų ministerijos pasiūlytus mokesčių pakeitimus.

Seimo konservatorių frakcija siūlo įstatymo pataisas, kurios įpareigotų Rusijos piliečius gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą įsigyti šalia strateginių objektų esantį nekilnojamąjį turtą (NT).  „Siūlome papildyti Ribojamųjų priemonių įstatymo projekto 3 straipsnį 7 dalimi ir ten numatyti, kad Rusijos piliečiams būtų negalima įsigyti turto. Būtų daroma išimtis – jeigu jie įgyja leidimą.

Lietuvoje gyvenančios šeimos jau netrukus sužinos, ar šiais metais sulauks pinigų pirmam būstui įsigyti. O tuo metu valdininkai ir vėl užsimojo keisti dabar galiojančią tvarką dėl paramos skyrimo. Tad kiek gi pinigų mokėtų gyventojams ir ką būtų leidžiama su jais daryti papildomai, jei pakeitimai būtų priimti? Jaunos šeimos šiuo metu turi teisę pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui įsigyti.

Turto banko auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad biudžetinės įstaigos turėtų sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto (NT) plotą ir jo priežiūrai skirtas išlaidas. Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, nors vienam darbuotojui tenkantis plotas neturėtų viršyti 10 kv. m, tačiau pernai net 63 proc. šios paskirties nekilnojamojo turto objektų viršijo šį normatyvą.

Šiuo metu Vinco Kudirkos aikštėje vyksta protestas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Kritikos laviną žarstė ant valdančiųjų. Žmonių minia peikė Seimo narį Algirdą Sysą, jį vadino „bailiu“. A. Sysas buvo kritikuojamas, sakant „šitaip spjauti į rinkėjų valią yra drąsu.“ Kritikos žarstė prezidentui Gitanui Nausėdai, kad neva valstybės pinigai yra „taškomi“. „Taško paradams visokius pinigus <...>. Toks jausmas lyg mes būtume ginklų prekybininkai.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad sekmadienį į Katedros aikštę susirinkę nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui prieštaraujantys žmonės protestuos prieš iniciatyvą, kuri yra dar nepriimta. Politikas tikina – finansų ministro pristatytas NT mokesčio projektas tikrai keisis. „Manau, kad dar laukia karštos diskusijos“, – šeštadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.  „Tai, kas yra dabar tokiu keistu būdu finansų ministro įregistruota.

Siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėja kelia klausimų ne tik gyventojams, bet ir patiems politikams. Būsimomis naujovėmis labiausiai piktinasi tie, kas turi savo būstą ir kam gresia mokesčio mokėjimas. Tačiau dėl didesnio NT mokesčio papildomų išlaidų gali patirti ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir būsto nuomotojai.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje gyventojai ir toliau šluoja naujus būstus. Tuo metu specialistai vardija, ar artimiausiu metu už būstą gyventojai turės susimokėti daugiau. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ NT ekspertai diskutavo, kad dabar rinkoje susiklosčiusi tendencija ir valdžios keliami prioritetai statybų srityje gali tapti neišvengiama paskata būsto kainų didėjimui.

Kalbos dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio netyla, o Registrų centras parodė, kiek jūsų būstas per penkerius metus pabrango, o galbūt kaip tik – atpigo. Tačiau dalis gyventojų negali suprasti, kodėl viešai skelbiamos jų turto vertės kai kuriais atvejais yra gerokai mažesnės, nei už panašų būstą prašo kiti pardavėjai. Iki šiol masinį visos šalies NT vertinimą Registrų centras atlieka kiekvienais metais, o sausio 1 dieną įsigalioja naujos vidutinės rinkos vertės.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga teigia, kad jo partijos kolegos Seime nepalaikys dabartinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pasiūlymo. Jo manymu, pokyčių siekimas šioje srityje per daug jautriai veikia visuomenę. „NT mokesčio tikrai nepalaikysime, o dėl visų kitų mokesčių – diskusijos klausimas“, – penktadienį „Žinių radijuje“ sakė A. Veryga. „Toks mokestis jau dabar yra.

Opozicinių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad konservatoriai nepritars siūlomiems nekilnojamo turto (NT) bei gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimams.  „Tie mokesčiai, kurie neis į gynybą, bus vertinami skeptiškai.

Nepaisant valdančiojoje koalicijoje kilusių diskusijų, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tikisi, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos Seimui bus pateiktos. Pasak jo, mokestis neturėtų būti žalingas pažeidžiamiausioms valstybės grupėms. „Suprantu, kad vakar koalicinėje taryboje buvo ieškoma variantų, o jų yra pakankamai įvairių.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė 77,5 tūkst. eurų bauda pastatų apdailos bendrovei „Urbanika“ už nesąžiningą komercinę veiklą klaidinant vartotojus apie parduodamus butus. VVTAT penktadienį pranešė nustačiusi, jog „Urbanika“ veikė nesąžiningai, sudarydama klaidinantį įspūdį apie galimybę teisėtai parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio negalėjo parduoti. „Vartotojas, pasirašęs preliminariąją sutartį ir sumokėjęs 55 tūkst.

Norintys atnaujinti savo seniau statytą individualų gyvenamąjį namą gyventojai nuo balandžio 16 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti 8 mln. eurų skiriama finansine parama iš Klimato kaitos programos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Žmonės, gyvenantys senesniuose namuose, kurie nėra tinkamai apšiltinti, statant naudotos nekokybiškos medžiagos ar yra kokių nors defektų, turi galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

Valdančiajai daugumai siūlant visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus jį vadina bandymu kamšyti biudžeto skyles. Taip jis kalbėjo Vilniaus vadovui Valdui Benkunskui praėjusią savaitę taip pat sukritikavus valdančiųjų planus. Anot jo, pagal dabartinį planą nauja mokestinė našta iš esmės kris tik ant didmiesčių ir kurortų gyventojų. Meras ragina mokestį taikyti, atsižvelgiant į būsto kainą kiekvienoje savivaldybėje.

Ispanija jau daugelį metų yra populiari ne tik tarp keliautojų, bet ir investuojančių į nekilnojamojo turto (NT) pardavimai užsieniečiams čia kasmet auga. NT kainos Ispanijoje per pastaruosius metus išaugo, tačiau ši rinka ir toliau sulaukia lietuvių susidomėjimo.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota 29,3 tūkst. nekilnojamo turto (NT) sandorių – 31,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.  Tuo metu vien per kovą jų buvo 10,3 tūkst. – 17,7 proc. daugiau nei pernai kovą ir 7,4 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Registrų centras. Jo teigimu, NT rinka šiemet išlieka aktyvi, registruota daug sandorių, o pirkėjų lūkesčiai išlieka aukšti.

Kylant nepasitenkinimui dėl valdančiųjų planuojamos mokesčių sistemos pertvarkos, o ypač – nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, premjeras Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, kad dalis visuomenės tikslingai manipuliuoja politikų žodžiais apie siūlomus pokyčius. Vyriausybės vadovas kartoja – mažiausias ir vidutines pajamas uždirbančių gyventojų pokyčiai nepalies.

Lietuvoje žadama įvesti naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol dalis gyventojų piktinasi dėl numatomų pokyčių, Seimo nariai užsimojo griebtis ir dar vieno pakeitimo – NT mokestinę vertę siūloma nustatyti dažniau. Be to, jau dabar aišku, kad susimokėti už būstą gyventojams teks daugiau, net jei įstatymo pakeitimai nebus priimti. Iki šiol gyventojai išvengdavo NT mokesčio, kai, pavyzdžiui, būsto vertė neviršydavo nustatytos ribos, t.y. 150 tūkst. eurų.

Šiuo metu nekilnojamo turto (NT) ekspertai pastebi, kad ne visų pirkėjų elgsenai įtaką daro geopolitinė situacija. Karo grėsmė gąsdina ne visus, tačiau kai kurie gyventojai vis drąsiau investuoja į NT tokiose šalyse, kaip Ispanija. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sako, kad geopolitinė situacija dėl Lietuvos pašonėje besitęsiančio karo yra tarsi dramblys kambaryje. „Pastarosiomis savaitėms vis sulaukiu klausimų, kas dėl to nutiks NT rinkai.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau valdantieji svarsto šią kartelę nuleisti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti proporcinis. Anot jos, tokiu būdu būtų išvengta gyventojų bandymo išvengti mokestinės naštos, taip sumažinant surenkamas lėšas.  „Svarbu, kad NT mokesčio tarifas būtų proporcinis, neįtrauktų žmonių į tą žaidimą, kaip sumažinti mokestinę naštą sau.

Vyriausybė Seimo pavasario sesijoje planuoja teikti Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimą. Žadama, kad didesnį NT mokestį mokės daugiau gyventojų. Tačiau ir be numatomų pakeitimų daliai gyventojų teks mokėti daugiau. Šiuo metu NT mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau siūloma šią kartelę nuleisti iki 20 tūkst. eurų. Taigi, visi gyventojai, kurių NT vertė viršytų 20 tūkst., privalėtų mokėti mokestį.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „EIKA Development“ skelbia, kad naujų butų pardavimai Vilniaus naujo būsto rinkoje išaugo dvigubai, lyginant su pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Gyventojai mokesčius privalo mokėti laiku. Vis tik dalis jų vėluoja tą padaryti, pastebi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pavyzdžiui, Nekilnojamo turto (NT) mokestį reikėjo sumokėti dar pernai. Tačiau to nepadarė daugiau nei 5 tūkst. gyventojų. VMI tikina, ragina kuo greičiau sumokėti kitu atveju pradės skaičiuoti delspinigius ir imsis skolos išieškojimo. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad jų sąskaitos jau užblokuotos.

Įsigijus naują būstą dažniausiai apima euforija – juk nuosavas būstas dažnam tautiečiui yra vienas svarbiausių ir didžiausių gyvenimo pirkinių. Visgi kartais nutinka taip, kad, įsikėlus į naujus namus, netikėtai pasirodo statybos brokas ar kažkas sugenda, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kuriais atvejais kreiptis į daugiabučio statytojus, o kuriais į namo administratorių, atsako gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, jos vadovo Arvydo Avulio teigimu, dėl biurokratinių kliūčių Vilniuje negali pradėti dviejų projektų ir į juos investuoti apie 90 mln. eurų, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Mes nebesvarstome naujų projektų Lietuvoje. (...) Man įdomiau padaryti projektą Londone ar Venecijoje“, – teigė jis.

Kol daugeliui gyventojų įpirkti būstą tampa vis sunkiau, turtingieji ieško vis brangesnio ir didesnio nekilnojamojo turto (NT). Tokius namus ar butus renkasi vis jaunesnės šeimos, o pirkimo sandoriai tik didėja ir jau viršija 5 mln. eurų. Anot pardavėjų, jei anksčiau 200–400 kvadratinių metrų ploto būdavo tik namai, tai dabar vis dažniau norima įsigyti tokio dydžio butus sostinės centre. Už kuriuos negailima ir 2 ar 3 mln. eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad valdančiajai koalicijai pateiks dvi alternatyvas, kaip labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Viena alternatyva būtų ankstesnės valdžios siūlymas apmokestinti turtą, kurio vertė viršija 1,5 NT vertės medianos toje savivaldybėje, kur turtas yra, o pati savivaldybė nustatyti mokesčio tarifą.  O kitas pasiūlymas – praplėsti dabartinį apmokestinimą nustatant mažesnį neapmokestinamos NT vertės dydį.

Dar 2024-ųjų pradžioje tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie radikalų sprendimą seniems, prastos būklės daugiabučiams – griauti ir vietoj jų statyti naujus.

Finansų ministerijai ruošiant siūlymus dėl kai kurių mokesčių keitimo, su ministru Rimantu Šadžiumi pastaruoju metu susitikę verslo asociacijų vadovai teigia išgirdę, kad svarstomi gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir galbūt pelno mokesčių pakeitimai. Anot jų, didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) neplanuojama.   Verslo atstovai pabrėžia, kad didesni mokesčiai gali mažinti naujas investicijas, neigiamai paveikti visą verslą.

Parduodamo ir nuomojamo būsto kainos Lietuvoje auga bene labiausiai visoje ES. Pagal šį rodiklį nusileidžiame tik Estijai ir Vengrijai. Kai kurių šalių gyventojai itin aštriai junta būsto trūkumo problemą. Dėl to netgi rengiamos akcijos, kuriomis siekiama sumažinti turistų skaičių. Manoma, kad dėl trumpalaikės būsto nuomos jiems vietiniams gyventojams vis sunkiau įpirkti nuosavus namus.

Gyventojai nusprendę įsigyti būstą dažnai kartu su juo įsigyja ir automobilio stovėjimo vietą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad kartais už parkavimo vietą tenka pakloti ir 80 tūkst. eurų. Tuo metu NT vystytojai tikina, kad kuo toliau, tuo darosi vis brangiau įrengti parkingus, todėl ir jų kainos kyla. Vis dėlto pirkėjai kartais svarsto taupyti ir parkingų nepirkti. Štai socialiniame tinkle Vilniaus miesto gyventojai diskutavo apie automobilių stovėjimo vietas ir kainas.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje būsto brangimas buvo vienas iš sparčiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. O kai kurių butų kainos dabar išties įspūdingai. Vilniuje prie Vingio parko statomas naujas prekybos centras „Akropolis“, o šalia jo – ir daugiabučių kompleksai. Dalis butų juose jau parduota, tačiau vis dar parduodami ir nauji net nepastatyti. Ant Neries upės šlaito plėtojamame daugiabučių projekte „ReVingis“ rinkai pristatyti dar 165 nauji butai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įmonėms ir gyventojams, turintiems komercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo siųsti pranešimus apie komercinio NT mokesčio deklaravimą už praėjusius metus. „Kad klientams būtų paprasčiau ir jie nepraleistų termino, jau pradėjome siųsti išankstinius pranešimus per Mano VMI pagal turimus preliminarius registrų duomenis. Šią savaitę pranešimų sulauks apie 9 tūkst. gyventojų“, – pranešime cituojamas VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palyginus trečią 2023 m. ir 2024 m. ketvirtį, būsto kainos išaugo 8,9 proc.  Lyginant šį laikotarpį su antruoju 2024 m. ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos augo 1,4 proc. tiek euro zonoje, tiek visoje ES.

Nekilnojamo turto (NT) rinkos kitais matais laukia pakilimas. NT ekspertai prognozuoja, kad daugės sandorių, taip pat augs ir būsto kainos. NT brokeris Mantas Mikočiūnas skaičiavo, kad kitais metais augs ir sandorių skaičius ir būstų kainos. „Didėjanti sandorių dinamika lems kainų augimą. Tikėtina, kad būstas brangs 5–10 proc. Tačiau jeigu sandorių skaičius išaugs daug didesnis, nei tikimasi, tada ir kainos gali didėti daugiau nei 10 proc.“ – prognozavo NT brokeris.

Įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje gali tikrai ne kiekvienas ir tą padaryti kasmet tampa vis sunkiau dėl didėjančių kainų ir paskolų palūkanų. Vis tik dabar atsirado daug pigesnė alternatyva – moduliniai arba karkasiniai namai, kurių kainos skelbimuose vidutiniškai svyruoja tarp 10 tūkst. ir 30 tūkst. eurų. Tokių namų konstrukcijos yra pagaminamos gamyklose, o atsigabenus į sklypą belieka jas surinkti, tad namo nereikia statyti nuo nulio.

Europos Centrinio Banko pradėti bazinių palūkanų karpymai į rinką įnešė optimizmo – gyventojai pradėjo aktyviau ieškoti būsto. Ir toliau numatant palūkanų mažinimą, ekspertai prognozuoja, kada galima tikėtis ryškesnio rinkos atsigavimo, ir kokių NT objektų pasiūla sparčiai mažėja.

Pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) valdytojai įmonei „Karpis“ nepavyko iš buvusios jo vadovės Aušros Mockuvienės prisiteisti 375 tūkst. eurų žalos atlyginimo už, anot „Karpio“, per pigiai parduotą įmonės nekilnojamąjį turtą (NT).   Apeliacinis teismas gruodžio 19 dieną atmetė „Karpio“ ieškinį, be to, įmonė buvusiai vadovei turi sumokėti 12,3 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad šiandien yra paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. NT mokestį – apie 10 mln. eurų, jau deklaravo 21,6 tūkst. gyventojų. Preliminariais duomenimis, tai padaryti dar turi apie 15 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai. „Dėkojame gyventojams, kurie nelaukė paskutinės dienos ir NT mokesti sumokėjo laiku. Iš viso už 2024 metus tai padaryti reikia apie 36,6 tūkst.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai pirkėjus vilioja įvairiomis nuolaidomis ar dovanomis. Tačiau siūlymas perkant butą padovanoti šuniuką nustebino ir pačius pirkėjus, ir gyvūnų gerovės specialistus. Tiesa, nenorintiems augintinio NT statytojas siūlo nuolaidą būstui. NT vystytojas „Danės krantas“ siūlo įsigyti būstą Klaipėdoje, o kartu su juo dovanoja šuniuką.