nt

Pastaraisiais metais būsto kainų tema tapo itin aktuali tiek Lietuvos, tiek visos Europos gyventojams. Nuolat kintančios palūkanų normos, ekonominiai pokyčiai ir geopolitinė situacija daro tiesioginę įtaką būsto paklausai, pasiūlai ir galutinei kainai. Lietuvoje būsto kainos jau kurį laiką nuosekliai kyla, o statistika rodo, kad šalis patenka tarp sparčiausiai būsto kainų augimą patiriančių Europos Sąjungos valstybių.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rinvest“ gavo statybos leidimą ir pradeda įgyvendinti naują gyvenamojo būsto projektą „Kvepia mėtom“ sostinės vakarinėje dalyje. Kvartalas iškils Mozūriškių g. 2, šalia „Vilnius Outlet“ prekybos centro, Vilniaus vakarinio aplinkkelio ir Pilaitės prospekto. Į projektą planuojama investuoti 28 mln. eurų. Numatoma pastatyti septynis 3–4 aukštų daugiabučius, kuriuose bus įrengti 267 A++ energinės klasės butai – nuo vieno kambario (24–31 kv.

Lietuviai šluoja prabangius būstus – butų, namų kainos viršija ir porą milijonų eurų. Būsto rinkoje dalyje miestų sandorių ir rezervacijų – dvigubai daugiau nei pernai. Kainų augimas įsibėgėja, dalis nekilnojamojo turto ekspertų prognozuoja, kad naujų butų kainos sostinėje gali pakilti ir 15 procentų. Netrūksta ženklų, kad būsto rinka gali ir perkaisti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Sostinėje, prestižiniame Laurų kvartale pastatytas namas kainuoja 1,6 milijono eurų.

Gyventojams jau greitai įsigalios nauji reikalavimai statant ar renovuojant būstą. O rinkos specialistai neatmeta – dėl griežtesnės tvarkos brangs ir būstas. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad Lietuvai privalu parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą. Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, taip esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ar negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Būsto nuomos kompensacijas šiemet gavo 3 031 Vilniaus gyventojas, jiems išmokėta 1,5 mln. eurų. Paramos sulaukė 549 šeimos iš Ukrainos, pranešė sostinės.  Kompensacijos dydis kiekvienam paramos gavėjui apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į šeimos sudėtį, gaunamas pajamas bei būsto nuomos kainą. Šiemet mažiausia skirta kompensacija buvo 49 eurai, o didžiausia – 530 eurų.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 6,3 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 2940 eurų už kvadratinį metrą, skelbia Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa) butai Taline atpigo vidutiniškai 0,5 procento. Kainų mediana sumenko 6,1 proc. per mėnesį ir 0,1 proc. per metus iki 2762 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 4,6 proc., per metus – 12,9 proc.

Jeigu turite galimybių investuoti, ko gero, svarstysite apie investavimą į nekilnojamąjį turtą (NT). Kur labiausiai apsimoka investuoti, kur didžiausia investicijų grąža ir kokios rizikos – į šiuos klausimus atsakymų ieškojo TV6 laidoje „Statybų gidas“.  Dažnai sakoma, kad nekilnojamasis turtas yra saugi investicija visais atvejais, bet ar tikrai prieš įsigydami NT žmonės įvertina daugelį dalykų? Apie tai plačiau laidoje papasakojo „Creston“ NT brokeris Kostas Narbutas.

Būsto pirkėjai nesnaudžia ir rinkoje graibsto namus bei butus. Dažnai gyventojai dėl to kreipiasi į bankus ir prašo paskolos. Tačiau dalis pirkėjų pastebi keistą tendenciją – esą po pateiktos užklausos bankui dalis kredito įstaigų ilgai nesusisiekia, tad reikia laukti ir kelias savaites. Nekilnojamojo rinkos (NT) ekspertai dažnai sakydavo, kad vasaros laikotarpiu būsto pardavimai prislopsta.

Registrų centro duomenimis, šių metų sausį-gegužę sudarytų būsto sandorių skaičius šoktelėjo apie 30 proc., o sklypų pardavimai išaugo ketvirtadaliu. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra pastebi, kad tam įtakos turi palaipsniui mažėjantis EURIBOR rodiklis. Tuo metu banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu galima tikėtis ir dar didesnio aktyvumo rinkoje.

 Daugiau nei 200 šalies politikų, valstybės tarnautojų bei viešų asmenų deklaruoto turto užsienyje vertė siekia 23 mln. eurų, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Kaip rašoma publikacijoje, nekilnojamojo turto užsienyje turi penki parlamentarai – Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas, konservatorius Raimondas Kuodis, „aušrietis“ Dainoras Bradauskas, socialdemokratas Ramūnas Vyžintas, „valstietis“ Ignas Vėgėlė.

Kiekvienais metais Valstybinė miškų tarnyba patvirtina po kelias dešimtis prašymų išmokėti vienkartines kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kompensacijos mokamos privačių miškų savininkams, kurių miškuose įsteigiamos saugomos teritorijos arba nustatomi veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas medžių kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų.

Artėjant naujiems nekilnojamojo turto (NT) mokesčiams, verta pasitikrinti savo turto nuosavybės registrus ir gyvenamosios vietos deklaracijas, kad naujieji mokesčiai neužgriūtų netikėtai. Norėdami išvengti ar bent susimažinti naują NT mokestį, galite deklaruoti būste gyvenamąją vietą ar jį netgi perleisti, pavyzdžiui, giminaičiams.  Tačiau ir vienu, ir kitu atveju yra ir rizikų.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka Lietuvoje šių metų pirmąjį pusmetį augo 23,4 proc. Registrų centro duomenimis, nuo sausio iki birželio šalyje iš viso buvo įregistruota 62,9 tūkst. NT sandorių, kai prieš metus fiksuota 50,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų birželį įregistruota 10,4 tūkst. NT sandorių – 8,7 proc. daugiau nei pernai birželį (9,6 tūkst.), bet 14,2 proc. mažiau nei šių metų gegužę (12,1 tūkst.). Šiemet visoje šalyje įregistruota 17,7 tūkst.

Prie lietuvių sutelktinio finansavimo į nekilnojamo turto (NT) nuomos projektus platformos „InRento“ jungiasi buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, trečiadienį pranešė įmonė. „Lietuvos verslas ne kartą įrodė, jog ne tik atlaiko didžiausius iššūkius, bet ir kuria naujus pasaulį keičiančius produktus. Jau kurį laiką turėjau sprendimą tęsti savo veiklą versle.

Seimas ketvirtadienį planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų. Po svarstymo pritarta pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“ asmeniui, visą ne pagrindinį NT – nuo 50 tūkst. eurų vertės grindų. Dėl konkrečių tarifų už pirmą būstą spręstų savivaldybės, juos galėtų nustatyti jie toliau paliekami 0,1-1 proc. ribose.

Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ skolina 11,7 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo bendrovės VPH vystomam Garliavos prekybos parkui, pirmadienį pranešė įmonė.  Jos teigimu, 8,7 tūkst. kv. metrų bendro ploto trijų pastatų statybą ketinama baigti iki kitų metų vidurio.  Viename pastatų kursis maisto prekių parduotuvė, kituose – sporto klubas, restoranai, namų apyvokos prekių parduotuvės, vaistinė.

Užsienio reikalų komitetas (URK) nepritarė konservatorių frakcijos atstovų siūlymui į ketvirtadienį Seime svarstomas ribojamųjų priemonių projekto pataisas įtraukti siekį uždrausti Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį netoli itin svarbių šalies objektų ar karinių poligonų. Visgi, dėl šio siūlymo komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį svarstys pluoštą naujų parlamentarų siūlymų Vyriausybės inicijuotiems gyventojų pajamų (GPM) ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimams.     Šie nauji siūlymai registruoti Seime jau po pirmadienį vykusio svarstymo, kuomet buvo pritarta Gyventojų pajamų bei Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymų pataisoms.  Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Birutė Vėsaitė siūlo iki 200 tūkst.

Nuo naujų metų netylant diskusijoms dėl valdančiųjų projektuojamo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų tvirtina, kad sunkiai kelią besiskinančiai iniciatyvai – nepritaria. Net 85 proc. apklaustųjų sako, kad tokio visuotinio mokesčio nepalaiko, rodo ELTA užsakymu gegužės 23 – birželio 5 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.  Tiesa, kokiam konkrečiai NT mokesčio projektui Lietuvos gyventojai priešinasi – bent jau kol kas sunku tiksliai atsakyti.

Antradienį Seimo plenarinių posėdžių salę pasieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų siūlymas uždrausti Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį netoli itin svarbių šalies objektų ar karinių poligonų. Pasak projekto rengėjų, toks priešiškų šalių piliečių įsigytas NT gali būti panaudotas įvairioms valstybei žalingoms veikloms vykdyti.

Seimas pirmadienį po svarstymo pritarė nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pakeitimams, be kita ko, numatantiems, kad pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės, o paskesnis – nuo 50 tūkst. eurų. Už projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 48, o šeši susilaikė. Galutinis balsavimas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymų pataisų numatytas ketvirtadienį. Parlamentaras dėl šio mokesčio sutarus ir tada, įstatymas įsigaliotų nuo 2026 metų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nerasdama vieningo sprendimo dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio valdančioji koalicija „juokina tautą“. „Juokinam tautą ir tokiais sprendimais, ir viskas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė A. Sysas. BFK po premjero Gintauto Palucko paraginimų pirmadienį pritarė socdemų siūlymui, kad brangesnis nei 450 tūkst. eurų pagrindinis būstas būtų apmokestintas.

Lietuvoje poreikis įsigyti būstą neblėsta. O nekilnojamojo turto (NT) kainos, panašu, taip pat  įkandamesnės pirkėjams artimiausiu metu veikiausiai netaps. Negana to, rinkoje pasigirsta nuogąstavimų dėl brangstančių statybinių medžiagų. Tačiau dėl ko iš tiesų brangsta būstas – dėl pardavėjų godumo ar iš tiesų pagrįstų priežasčių? Registrų centro duomenimis, NT sandorių rinka pastaruoju metu pažymėtas tolimesnio augimo nuotaikomis.

Lietuvoje vis dažniau svarstoma apie nekilnojamąjį turtą ne tik kaip apie vietą gyventi, bet kaip apie ilgalaikį kapitalo augimo įrankį. Vilniaus transformacija – geriausias pavyzdys: buvę pramoniniai rajonai tampa paklausiausiomis gyvenimo erdvėmis. Tie, kas prieš penkerius metus pirko Vilkpėdėje, šiandien skaičiuoja dvigubą vertės augimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau prognozuoti sėkmę nepadeda nuojauta – tam reikia duomenų, miesto raidos supratimo ir šiek tiek drąsos.

Valdančiųjų koalicinei tarybai sutarus, kad pirmasis būstas nebus apmokestinamas, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad toks siūlymas neatitinka to, kas parašyta partijos programoje.  „Neatitinka tikrai to, kad parašyta mūsų programoje, o kaip elgsimės, kai susirinksime frakcijoje, nuspręsime“, – trečiadienio vakarą BNS sakė A. Sysas.    „Aš tikrai negaliu balsuoti už mokestį, kurio nemokės.

Gyventojams siūloma atrišti rankas ir leisti statyti namus be leidimų. Tačiau ar dėl to nenukentės atliekamų darbų kokybė ir kaip tai paveiks būsto kainas? Neseniai aplinkos ministras Povilas Poderskis pasiūlė atverti galimybę individualius namus gyventojams statyti be leidimo. Vis tik nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertų nuomonės skiriasi. Jų įsitikinimu, nors nauji pakeitimai iš tiesų galėtų atnešti naudos gyventojams, kyla ir papildomų rizikų.

Šių metų gegužę nekilnojamojo turto pardavimai Vilniuje augo 25 proc., rodo NT plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Pastarąjį mėnesį Vilniuje parduoti 462 butai, kai balandį – 367.  Bendrovės duomenimis, butų pardavimų augimas nuo pat metų pradžios rodo rinkos atsigavimą. Šių metų sausį Vilniuje buvo parduoti 704, vasarį – 482, kovą – 440, balandį – 367, gegužę – 462 butai.

Finansų ministerijai siūlant, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nemokėtų gyventojai, kurių mokestis sieks iki penkių eurų, ministras Rimantas Šadžius sako, kad tokių žmonių bus iki 200 tūkstančių.  „Mūsų vertinimu, tokių namų ūkių būtų iki 200 tūkstančių“, – pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete teigė R. Šadžius.  „Neina šneka apie visuotinį NT mokestį, skleidžiami gandai, kad jis bus visuotinis. (...) Visuotinumas ir nebuvo tikslas“, – pridūrė ministras.

Lietuvių meilė nekilnojamojo turto (NT) objektams neblėsta. Ir nors gyventojai aktyviai dairosi būsto, rinkoje pasitaiko ir gudraujančių pardavėjų. Tuo metu specialistai įspėja, kaip nenusipirkti katės maiše ir nepatekti į NT pardavėjų pinkles. Registrų centras skelbė, kad NT pirkimai balandį išlaikė augimo tempą. Tačiau gyventojų optimizmas gali kaipmat subliūkšti, jei sandorį sudarysite su nesąžiningais pardavėjais.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius siūlo nejuokauti vertintojams pareiškus, kad nustatydama būsto ir kito gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę masiniu būdu valstybė ne tik galėtų nustatyti jos tvarką, bet ir apmokėtų išlaidas iš biudžeto. Lietuvos turto vertintojų asociacijos vadovas Tauras Antanas Tupinis sako, kad tai būtų teisinga kiekvieno turto savininko atžvilgiu.  „Turto vertės tikslinimą turėtų net valstybė apmokėti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį leido vieno iš protesto prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį organizatorių Raimondo Šimaičio vadovaujamai grupei rinkti parašus, siekiant Seime įregistruoti siūlymą iš viso neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės teiktas visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, naujas Vyriausybės pakoreguotas projektas padėtų išvengti atvejų, kai pirmas būstas būtų neapmokestintas, o mokesčio našta tektų kito NT turintiems gyventojams, sako valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. „Matome projektą, kuris ištaisytas ir antram būstui yra padidinta suma (neapmokestinama vertė – BNS), pirmam būstui tarifas ne nulinis.

Vilniaus Šnipiškių rajone planuojamos naujo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo statybos, rašo portalas „Made in Vilnius“. Septyni 5–7 aukštų gyvenamieji namai turėtų iškilti Žalgirio gatvėje, dauguma jų būtų sublokuoti.  Anot projektinių siūlymų, daugiabučiuose ketinama įrengti 311 butų. Naujas gyvenamasis kvartas turėtų vidinį kiemą su vaikų žaidimų bei jaunimo sporto aikštelėmis, taip pat senjorų poilsio zoną.

Seimui antradienį nesutikus pradėti svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimų, premjeras Gintautas Paluckas sako turėsiantis rimtą pokalbį su vienais iš koalicijos parterių „Nemuno aušra“, kurios parlamentarai nepalaikė projekto. „Pamėginsime išsiaiškinti priežastis. Taip, bus griežtas pokalbis – arba mes bendradarbiaujame ir dirbame, arba neimituokite tokio bendradarbiavimo“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Seimui antradienį nesutikus pradėti svarstymų dėl pagrindinio Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto, kuriuo būtų išplėsta mokesčio bazė, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad patobulintas variantas turėtų būti pateiktas ketvirtadienį.  „Pateikimo stadijoj nepraėjo, bet, matyt, bus ketvirtadienį patobulintas variantas.

Seimas po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, prieš tai grąžinęs tobulinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.  Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.

Lietuvoje bręsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, kurie sukėlė itin daug diskusijų. Vyriausybė tikina, kad nauja tvarka leis apmokestinimą padaryti teisingesnį ir labiau atitinkantį realią turto vertę, tačiau gyventojai baiminasi papildomos finansinės naštos.  Šiuo metu gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, NT mokesčio nemoka. Didesnė vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc. mokesčio tarifu. Nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės apmokestinama 1 proc.

Lietuvos ekonomika rodo augimo ženklus, tačiau išlieka neapibrėžtumų. Ekspertai pastebi stiprų vietinio kapitalo aktyvumą ir pozityvius rodiklius, tačiau pabrėžia – geopolitinė įtampa ir investuotojų atsargumas vis dar daro įtaką.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje šiemet smarkiai suaktyvėjo – pirmieji keturi mėnesiai buvo gerokai gyvesni nei pernai. Ekspertai sako, kad žmonės, ilgai laukę dėl karo, infliacijos ir brangių paskolų, pagaliau ryžtasi pirkti būstą, nes kainos vėl ima kilti.

Būsto įsigijimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Nors viešojoje erdvėje nemažai diskutuojama apie galimus naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčius, svarbu žinoti, kad daugelis su NT susijusių prievolių jau egzistuoja. Jų žinojimas – galimybė sąmoningai pasiruošti ir užtikrintai veikti, rašoma pranešime žinaisklaidai. „Nekilnojamojo turto pirkimas ar dovanojimas, paveldėjimas ar kitas perleidimo sandoris – tai ne tik teisiniai veiksmai, bet ir sprendimai, turintys finansinį foną.

Savivalda nepritaria Finansų ministerijos pasiūlytam atnaujintam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. Anot jo, savivalda pritaria tam, kad savivaldybių tarybos pačios nustatytų mokesčio grindis, tačiau pasigenda laisvės leisti joms pasirinkti tarifus. „Savivaldybės gali nusistatinėti grindis, tai yra gerai ir tą buvome siūlę.

Šiemet Lietuvoje iš viso įregistruota 40,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 30,3 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Registrų centras. Registrų centro duomenimis, vien tik per šių metų balandį buvo įregistruota 11 tūkst. NT sandorių – 27,4 proc. daugiau nei pernai balandį (8,7 tūkst.) ir 6,8 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,3 tūkst.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, naivu būtų tikėtis, jog valdančiųjų planuojamais nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimais būtų išspręsti krašto gynybos finansavimo klausimai. „Jei kalbėtumėme apie gynybą, kaip mūsų tikslą, nesiūlyčiau sutelkti dėmesio tik į vieną mokestį. Pripažinkime, NT mokestis, net jei taps šiek tiek labiau visuotinis, neužtikrins reikšmingos dalies mūsų krašto apsaugos finansavimo.

Įsibėgėjant diskusijoms apie galimybę savivaldybėms savarankiškai nustatyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako šiame siūlyme įžvelgiantis rizikų. Pasak jo, vienas didžiausių tokio siūlymo trūkumu yra tas, jog savivaldybėms gavus galimybę šiuo klausimu apsispręsti savarankiškai, būtų neįmanoma apskaičiuoti fiskalinės įstatymo naudos.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis palaikytų siūlymą, kad galutinis sprendimas dėl nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo ribų atitektų savivaldybėms. Tiesa, demokratų partijos lyderis teigia, kad frakcija kol kas negali užtikrinti, kad palaikys mokesčių pakeitimų paketą, kurį pasiūlys Vyriausybė. „Negalime nieko garantuoti, kol neturime galutinių projektų. Kaip matote, viskas keičiasi, o to galutinio teisės akto, dėl kurio turėtume diskutuoti – vis dar nėra.

Prieš daugiau nei metus atnaujinus statybos techninį reglamentą, kuriame numatyta, kad projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius pastatus bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos vietos priedangai, Lietuvoje pastatyta dešimt tokių statinių. Apie tai BNS patvirtino Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Vilniuje įsibėgėja verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos – kyla pastato aukštai, greta vyksta intensyvūs fasado montavimo darbai.  Šią savaitę sostinėje taip pat vieši ir projekto autoriai – britų architektūros studijos RSHP atstovai. Jie į Lietuvą atvyko aplankyti „Sąvaržėlės“ statybvietės ir su projekto partneriais aptarti statybų progreso bei objekto vystymo metu kylančių klausimų. Paskutinį kartą verslo centro autoriai Lietuvoje lankėsi praėjusių metų rudenį.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Vyriausybė siūlys didesnes nei 40 tūkst. eurų naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, taip pat koreguos kitus Finansų ministerijos pasiūlytus mokesčių pakeitimus. Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Vyriausybė siūlys didesnes nei 40 tūkst. eurų naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, taip pat koreguos kitus Finansų ministerijos pasiūlytus mokesčių pakeitimus.

Seimo konservatorių frakcija siūlo įstatymo pataisas, kurios įpareigotų Rusijos piliečius gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą įsigyti šalia strateginių objektų esantį nekilnojamąjį turtą (NT).  „Siūlome papildyti Ribojamųjų priemonių įstatymo projekto 3 straipsnį 7 dalimi ir ten numatyti, kad Rusijos piliečiams būtų negalima įsigyti turto. Būtų daroma išimtis – jeigu jie įgyja leidimą.