nt mokestis

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio liejasi kritikos lavina. Koalicijos partneriai reikalauja didesnės neapmokestinamosios vertės ir nuolaidos pirmajam būstui. Auditoriai skaičiuoja, kad naujasis modelis palankus turčiams, mat pagal dabartinį įstatymą gresiančius mokesčius sumažins iki 6 kartų, o štai vidutinės vertės turto savininkams mokestis atsiras ir net didės.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestį būtina keisti, kad gyventojai nepatirtų neproporcingos mokesčio naštos, nuo kitų metų įsigaliojus naujoms būsto mokestinėms vertėms, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Tikslas – pasiekti, kad tas mokestis nieko neslėgtų ir nesmaugtų.

Finansų ministerijai paviešinus siūlomus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda sako pasisakantis už didesnes mokesčio „grindis“, tačiau pripažįsta, kad NT apmokestinimas turėjo keistis. „Pasisakiau už didesnes grindis ir galbūt per daug neinant į detales, vis tiek nekilnojamo turto mokesčio sistemą reikėjo keisti.

Nors visi kandidatai į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkus palaiko planuojamą Nekilnojamojo turto (NT) mokestį, jų nuomonės kai kuriais atžvilgiais išsiskiria. Pavyzdžiui, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas akcentuoja, jog mažesnėse savivaldybėse didžioji NT objektų dalis nesiekia mokesčio „grindų“, tad didžiausia šiuo mokesčiu surinktų lėšų dalis tektų didžiosioms savivaldybėms. „Aš truputį irgi bijau, kai dabar grindys yra 40 tūkst.

Finansų ministerijos siūloma nauja nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarka brangaus turto savininkų įnašų iš esmės nepakeistų, nepaisant siūlomo mažesnio tarifo, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.    „Laipteliai ir jų ribos buvo apskaičiuotos tokiu būdu, kad tiems žmonėms, kurie dabar moka brangaus NT mokestį, mokėtina suma ir nemažėtų, ir kad labai nedidėtų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Finansų ministerija siūlo kas trejus metus nustatyti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę, sako ministras Rimantas Šadžius. Dabar ji nustatoma kas penkerius metus. „Mes pasiūlėme, kad turto vertinimas būtų daromas dažniau, kas trejus metus, kas yra geroji tarptautinė praktika, kadangi visos šalys susiduria su šiais klausimais. Ir jeigu Seimas pritars, kitas vertinimas taip drastiškai nebesiskirs nuo to, kas bus įvertinta kitų metų sausį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Šią savaitę buvo pristatyti numatomi mokesčių įstatymų pakeitimai. Bene daugiausia diskusijų sukėlė valdžios planai dėl gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. Dabar mokestis taikomas tik jo vertei, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau numatoma šią vertę nuleisti iki 40 tūkst. eurų. Taigi priėmus tokias pataisas NT mokestį mokės daug daugiau gyventojų, negu jį moka šiuo metu. Kita vertus, turintiems daug brangaus turto mokestį planuojama pastebimai sumažinti.

Finansų ministerijai pristatant ilgai lauktą mokesčių pertvarkos projektą, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mokesčių reformos pasekmių išvengti nepavyks beveik niekam. Ekspertai įspėja apie itin neigiamas NT mokesčio pasekmes – brangstančias nuomas, augančius išlaikymo kaštus bei galimas fiktyvias skyrybas, siekiant išvengti mokesčių. Ministerija viešai paskelbė projektą, kuriame siūloma apmokestinti nekilnojamąjį turtą nuo 40 tūkst.

Lietuvoje prasidedant naujų mokesčių erai, kritikos tokiems valdžios sprendimams negaili ir buvęs Igno Vėgėlės štabo narys Dainius Prukauskas. Savo socialiniame tinkle „Facebook“ jis atvirai sako: „Tai grynas pasityčiojimas iš dirbančių žmonių.“ D. Prukausko teigimu, mokesčių reformos labiausiai kirs tiems, kurie bando kabintis į gyvenimą – vidurinįjį sluoksnį.

Socialdemokratų deleguoto ministro Rimanto Šadžiaus vadovaujamai Finansų ministerijai įregistravus mokesčių pertvarkos projektą, net koalicijos partneriai linguoja galvas. Koalicijoje esančios politinės partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad kai kurie Finansų ministerijos pateikti mokesčių pakeitimai nustebino. „Buvo tam tikrų dalykų, kur koalicijoje buvo sutarta, ir atnešta nesutartų dalykų.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė savo feisbuke išdėstė, ką ji mąsto apie rizikas, susijusias su NT (nekilnojamojo turto) mokesčio reforma. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad apskritai Lietuvoje mokestinė sistema darosi labai neelegantiška ir gremėzdiška. Gyventojams tai kelia galvos skausmą. NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt.

Už nekilnojamąjį turtą teks mokėti, jei jo vertė viršys 40 tūkst. eurų. Mažiausias metinis mokestis sieks 5 eurus, už pusės milijono eurų vertės namus teks mokėti 500 eurų, už milijono eurų namus teks pakloti 5 tūkst. eurų – tokį visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį siūlo finansų ministras Rimantas Šadžius.  Finansų ministras teikia kelis mėnesius derintą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Juo siūlo mokestį užkrauti turtui, kurio vertė viršys 40 tūkst.

Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT), kurio vertė viršija 40 tūkst. eurų. Dalis gyventojų jau planuoja protestą, tuo metu valdantieji prakalbo, kam kliūtų ši mokestinė našta, o kas jos išvengtų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ J. Olekas tikino, esą NT mokesčio našta bus padalinta taip, kad didžiausias jos svoris nekristų ant vargingiau gyvenančių žmonių.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo nulinį tarifą taikyti NT, kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau ateityje mokestį gali teikti mokėti tiems, kurių turtas vertas daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Tai numato ketvirtadienį Finansų ministerijos registruotos NT mokesčių įstatymo pataisos, kurias dar turės patvirtinti Vyriausybė ir priimti Seimas. Tą padarius, pakeitimai įsigaliotų jau nuo 2026 m. pradžios.

Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo nulinį tarifą taikyti nekilnojamajam turtui (NT), kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.  Kaip numatoma ministerijos pasiūlytame projekte, 0,1 procento tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Galiausiai, 1 proc.

Kiekvieną rytą klausant naujienų galima išgirsti, kaip transliuojama netiesa apie naujus mokesčius. Politikų pasisakymuose byloja keli naratyvai – nebijokite mokesčių padidinimo nes tai nepalies mažas pajamas gaunančių žmonių, gal nepalies vidurinės klasės, mokesčius mokės tik tas geriau gyvenantis kaimynas, kurio ir šiaip nemėgstat. Tad pasvarstykime kas mokės šios Vyriausybės teiktus padidintus mokesčius. Pradėkime nuo jautriausio – nekilnojamo turto (NT) mokesčio.

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis drebina ne tik visuomenę, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Partneriai niekaip neranda bendros kalbos dėl to, kokį mokestį už būstą užkrauti lietuviams. Tad politikai mokesčių reformą jau svarsto be NT mokesčio, o prie jo grįžti žada kur kas vėliau. Negana to, „aušriečiai“ ruošiasi aktyviai dalyvauti protestuose prieš šį mokestį.

Keliems šimtams „Nemuno aušros“ atstovų ketinant dalyvauti proteste prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį, prezidentas Gitanas Nausėda tokį valdančiosios partijos atstovų žingsnį vadina nelogišku. „Sunku įsivaizduoti, kad dalyvaujant valdančiojoje koalicijoje, suprantu, kad politinė partija ir dalyvauja šituose mokesčių pakeitimų pasiūlymuose arba jų formulavime“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė prezidentas.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų. Ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Finansų ministras Rimantas Šadžius prieš pat Velykas žada paskelbti visus savo mokesčių reformos projektus.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Balandžio pabaigoje Vilniuje rengiamoje protesto akcijoje prieš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą ketina dalyvauti ir keli šimtai valdančiosios „Nemuno aušros“ narių, sako partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. „Sunku pasakyti, 3 tūkst. narių (partijoje – BNS). Bet iš tikrųjų (...) ir iš Šilalės važiuoja, ir iš Šilutės važiuoja, iš Telšių važiuoja. Aš manau, kad (...) iš mūsų koks pora šimtų tai tikrai bus“, – BNS ketvirtadienį sakė politikas.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Valdantiesiems svarstant naują nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, profsąjungų lyderiai pasigenda konkrečių tarifų ir siūlo neapmokestinti vienintelio žmogaus būsto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tie gyventojai, kurių nekilnojamo turto (NT) mokestinė vertė sieks iki 50 tūkst. eurų, nemokės „praktiškai jokio“ NT mokesčio. „Tie, kieno nekilnojamas turtas, jo vertė yra iki 50 tūkst. eurų taip pat nemokės praktiškai jokio nekilnojamo turto mokesčio“, – žurnalistams Biržuose ketvirtadienį sakė G. Paluckas. Koalicijos taryba siūlo 0,1 proc. NT mokesčio tarifą būstui nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų, 0,2 proc. – būstui nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst.

Valdančiųjų ruošiamas naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gresia šimtams tūkstančių gyventojų ir ypač vidutiniokams, gyvenantiems didmiesčiuose. Tiesa, valdantieji žada, kad nuo mokesčio neišsisuks ir prabangaus turto savininkai – turės mokėti dar daugiau nei iki šiol. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiam modeliui pritaria, tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad mokestį įvedinėti prisidengiant gynyba nesąžininga, mat jis turėtų pasilikti savivaldybėse – gyventojų poreikiams.

Kilus diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio planuojamų pakeitimų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dalijasi svarbia informacija apie numatytus pokyčius deklaravimo procese. Kaip nurodo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, šiuo metu NT mokesčio deklaracijos sistema, kurią pildo gyventojai, yra „labai prasta“. „Ji taip sumažinta, kad gyventojas turi įrašyti tik mokestinę vertę ir tarifą, tačiau nėra vardijami visi turtai.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

Antradienį paaiškėjo daugiau detalių dėl planuojamo keisti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Panašu, kad mažesniais už dabartinius mokesčio tarifais bus apmokestinama daugiau turto. Kita vertus, bus siūloma taikyti 50 proc. mokesčio nuolaidą pirmajam gyvenamam būstui ir tam nuomojamam NT, kuriame registruoti gyventojai. Dėl to, kaip pastebėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, šio mokesčio našta bus perkeliama ant pigesnio būsto savininkų.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau valdantieji svarsto šią kartelę nuleisti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valdantiesiems diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūros pokyčių, buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad neįtraukiant pirmojo būsto apmokestinimo papildomai surenkamos pajamos būtų tokios nedidelės, jog naujas mokesčio administravimas valstybei neapsimokėtų.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ruošiasi padidinti lengvatinį PVM tarifą, dėl ko brangtų centrinis šildymas ir viešojo transporto bilietai. O Remigijus Žemaitaitis siūlo bankrotais grasinančioms maitinimo įstaigoms grąžinti lengvatinį PVM, tačiau tik nuo pusryčių iki pietų. Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst.

Gyventojai mokesčius privalo mokėti laiku. Vis tik dalis jų vėluoja tą padaryti, pastebi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pavyzdžiui, Nekilnojamo turto (NT) mokestį reikėjo sumokėti dar pernai. Tačiau to nepadarė daugiau nei 5 tūkst. gyventojų. VMI tikina, ragina kuo greičiau sumokėti kitu atveju pradės skaičiuoti delspinigius ir imsis skolos išieškojimo. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad jų sąskaitos jau užblokuotos.

Mažiau nei po mėnesio Seimas pradės naują pavasario sesiją. Jos darbų programoje, be kita ko, numatoma pakeisti ir du mokesčių įstatymus. Vyriausybė oficialiai registravo teisės aktų projektų, kuriuos siūlo įtraukti į Seimo sesijos darbų programą, sąrašą. Paprastai parlamentarai atsižvelgia į šį sąrašą ir jame numatyti projektai priimami. Taigi Gintauto Palucko Vyriausybė numato keisti du mokesčių įstatymus – Gyventojų pajamų ir Nekilnojamojo turto.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad valdančiajai koalicijai pateiks dvi alternatyvas, kaip labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Viena alternatyva būtų ankstesnės valdžios siūlymas apmokestinti turtą, kurio vertė viršija 1,5 NT vertės medianos toje savivaldybėje, kur turtas yra, o pati savivaldybė nustatyti mokesčio tarifą.  O kitas pasiūlymas – praplėsti dabartinį apmokestinimą nustatant mažesnį neapmokestinamos NT vertės dydį.

Ką tik daugelis gyventojų sumokėjo žemės mokestį už žemę, o dabar ateina laikas mokėti nekilnojamojo turto mokestį už butus, namus ir kitus statinius, kurių vertė viršija nustatytą neapmokestinamą sumą. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis informavo, kad nekilnojamojo turto mokestį šiemet deklaruoti ir sumokėti reikia iki gruodžio 16 d. (imtinai), nes gruodžio 15-oji yra nedarbo diena.

Daugelis lietuvių turi žemės ir nekilnojamojo turto (NT): butų, namų, garažų, įvairių ūkinės, poilsio ar kitos paskirties pastatų. Ir, jeigu žemės mokestį moka beveik visi jos savininkai, tai už kitą NT – beveik niekas, net jei turi daugybę butų ar sodybų. „Eurostat“ skaičiuoja, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) valstybių pajamos iš tokio turto apmokestinimo sudaro vidutiniškai 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 0,3 proc. BVP.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis  Lietuvoje kelia daug diskusijų. Bet iki šiol daugeliui nėra aišku, kam iš tiesų jis yra reikalingas ir kam būtų naudojamas, jeigu būtų padidintas. Ar jį reikėtų mokėti didesniam skaičiui žmonių? Anot ekspertų, nėra keista, kad visuomenė mokesčiui priešinasi. Išties gali būti pikta gyvenant ten, kur nėra gatvių, mokėti didesnius mokesčius už tuos, kurie gyvena sutvarkytoje aplinkoje su gera infrastruktūra.

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Lietuvos Vyriausybei bandant sugalvoti iš kur ištraukti papildomą pusę milijardo eurų krašto gynybai finansuoti, ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad politikai tikrai turi papildomų šaltinių kur sutaupyti, tačiau be plačių ir visuotinių nekilnojamojo turto bei automobilių taršos mokesčių greičiau ar vėliau vis tiek neišsisuks.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svečiuodamasis naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena mokestį išskaičiuojantiems asmenims pateikti detalius duomenis apie per 2023 m. gyventojams išmokėtas A ir B klasės išmokas. Įmonės ir gyventojai taip pat turi deklaruoti savo turimą / perimtą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už praėjusius metus.

Būsto sandorių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu buvo rekordinėse žemumose, tačiau  nekilnojamojo turto (NT) kainos kainos nekrenta. Tad nemažai daliai žmonių būstas tapo neįperkamas. Šia problemą specialistai aptarė  Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“. Registrų centro Duomenų integravimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis skaičiavo, kad nuo 2010 metų Lietuvoje NT sandorių skaičius augo.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad šioje kadencijoje prie Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo nebus grįžta, nes projektas netinkamas ir jam nėra palaikymo. Tuo tarpu apie galimybę grįžti prie šio klausimo kitoje Seimo kadencijoje, anot jos, kalbėti dar per anksti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina neturinti didelių vilčių, kad Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymas dar bus svarstomas šioje Seimo kadencijoje. Pasak jos, rudenį netinkamai buvo iškomunikuota mokesčio svarba ir paskirtis, o rinkiminiais metais jį priimti yra sunkiai tikėtina.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė kitais metais sieks įgyvendinti jau priimtus sprendimus, o diskusijos dėl mokesčių pertvarkos gali tęstis ne vienerius metus, tačiau galiausiai vis tiek turės būti priimta. „Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių.

Visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Trečiadienį portalas LRT skelbia, kad NT mokesčiui, jei jis nebūtų taikomas pirmam gyvenamajam būstui ir tik kitiems turimiems objektams, pritartų 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 27 proc. respondentų palaiko dabartinį mokesčio variantą, kai yra apmokestinamas tik prabangus būstas, o 32 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų jokiam NT mokesčiui.

Šiais metais 23,4 tūkst. gyventojų laiku – iki gruodžio 15 dienos – deklaravo 10,2 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis praėjusią savaitę teigė, kad šiais metais iš viso 34 tūkst. gyventojų turi sumokėti apie 15 mln. eurų NT mokesčio.  Nesumokėjusiems mokesčio laiku kiekvieną dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pernai laiku 8,3 mln. eurų NT mokesčio sumokėjo 19 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį –gruodžio 15 d. (imtinai). Preliminariais duomenimis tai padaryti dar turi apie 15,5 tūkst. gyventojų. „Dėkojame gyventojams, kurie nelaukė paskutinės dienos ir jau sumokėjo NT mokestį. Iš viso šiais metais tai padaryti turi apie 34 tūkst. gyventojų, kurie VMI duomenimis turi deklaruoti apie 15 mln.

Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst. eurų – NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d., informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Savo NT vertę galima sužinoti suvedus NT unikalų numerį Registrų centro internetinėje svetainėje.