nt mokestis

Daugelis lietuvių turi žemės ir nekilnojamojo turto (NT): butų, namų, garažų, įvairių ūkinės, poilsio ar kitos paskirties pastatų. Ir, jeigu žemės mokestį moka beveik visi jos savininkai, tai už kitą NT – beveik niekas, net jei turi daugybę butų ar sodybų. „Eurostat“ skaičiuoja, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) valstybių pajamos iš tokio turto apmokestinimo sudaro vidutiniškai 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 0,3 proc. BVP.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis  Lietuvoje kelia daug diskusijų. Bet iki šiol daugeliui nėra aišku, kam iš tiesų jis yra reikalingas ir kam būtų naudojamas, jeigu būtų padidintas. Ar jį reikėtų mokėti didesniam skaičiui žmonių? Anot ekspertų, nėra keista, kad visuomenė mokesčiui priešinasi. Išties gali būti pikta gyvenant ten, kur nėra gatvių, mokėti didesnius mokesčius už tuos, kurie gyvena sutvarkytoje aplinkoje su gera infrastruktūra.

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Lietuvos Vyriausybei bandant sugalvoti iš kur ištraukti papildomą pusę milijardo eurų krašto gynybai finansuoti, ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad politikai tikrai turi papildomų šaltinių kur sutaupyti, tačiau be plačių ir visuotinių nekilnojamojo turto bei automobilių taršos mokesčių greičiau ar vėliau vis tiek neišsisuks.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svečiuodamasis naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena mokestį išskaičiuojantiems asmenims pateikti detalius duomenis apie per 2023 m. gyventojams išmokėtas A ir B klasės išmokas. Įmonės ir gyventojai taip pat turi deklaruoti savo turimą / perimtą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už praėjusius metus.

Būsto sandorių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu buvo rekordinėse žemumose, tačiau  nekilnojamojo turto (NT) kainos kainos nekrenta. Tad nemažai daliai žmonių būstas tapo neįperkamas. Šia problemą specialistai aptarė  Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“. Registrų centro Duomenų integravimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis skaičiavo, kad nuo 2010 metų Lietuvoje NT sandorių skaičius augo.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad šioje kadencijoje prie Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo nebus grįžta, nes projektas netinkamas ir jam nėra palaikymo. Tuo tarpu apie galimybę grįžti prie šio klausimo kitoje Seimo kadencijoje, anot jos, kalbėti dar per anksti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina neturinti didelių vilčių, kad Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymas dar bus svarstomas šioje Seimo kadencijoje. Pasak jos, rudenį netinkamai buvo iškomunikuota mokesčio svarba ir paskirtis, o rinkiminiais metais jį priimti yra sunkiai tikėtina.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė kitais metais sieks įgyvendinti jau priimtus sprendimus, o diskusijos dėl mokesčių pertvarkos gali tęstis ne vienerius metus, tačiau galiausiai vis tiek turės būti priimta. „Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių.

Visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Trečiadienį portalas LRT skelbia, kad NT mokesčiui, jei jis nebūtų taikomas pirmam gyvenamajam būstui ir tik kitiems turimiems objektams, pritartų 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 27 proc. respondentų palaiko dabartinį mokesčio variantą, kai yra apmokestinamas tik prabangus būstas, o 32 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų jokiam NT mokesčiui.

Šiais metais 23,4 tūkst. gyventojų laiku – iki gruodžio 15 dienos – deklaravo 10,2 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis praėjusią savaitę teigė, kad šiais metais iš viso 34 tūkst. gyventojų turi sumokėti apie 15 mln. eurų NT mokesčio.  Nesumokėjusiems mokesčio laiku kiekvieną dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pernai laiku 8,3 mln. eurų NT mokesčio sumokėjo 19 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį –gruodžio 15 d. (imtinai). Preliminariais duomenimis tai padaryti dar turi apie 15,5 tūkst. gyventojų. „Dėkojame gyventojams, kurie nelaukė paskutinės dienos ir jau sumokėjo NT mokestį. Iš viso šiais metais tai padaryti turi apie 34 tūkst. gyventojų, kurie VMI duomenimis turi deklaruoti apie 15 mln.

Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst. eurų – NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d., informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Savo NT vertę galima sužinoti suvedus NT unikalų numerį Registrų centro internetinėje svetainėje.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo nemažai diskutuota apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol jie nepriimti, tūkstančiams gyventojų teks sumokėti mokestį pagal dabar galiojančią tvarką.  Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst.

Tuo metu kai valdantieji bando papildomai apmokestinti nekilnojamąjį turtą, Lietuva pagal būsto brangimą jau tapo viena iš Europos lyderių. Naujos statybos butų kainos Vilniuje pastaruosius trejus metus kilo per 60 proc.  Kur mus veda šis rekordinio butų brangimo ir naujų NT mokesčių derinys laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistė Eglė Stonkutė. Lietuva yra rekordininkė pagal būsto kainų augimą Europoje.

Pastarosiomis savaitėmis daugiausiai diskusijų ir aistrų kelianti tema – planuojamos NT mokesčio pataisos Lietuvoje. Dėl jų sutarimo neranda valdančioji koalicija, pešasi opozicija, vyksta protestai prie Seimo ir aptarinėjimai draugų ar šeimos rate. Naujienų portalas tv3.lt palygino Lietuvoje planuojamą naująjį mokestį su kaimyninių šalių situacija.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pripažįsta, kad šioje kadencijoje nekilnojamojo turto (NT) mokestis gali būti ir nepriimtas, tačiau jis sako, kad mokestis nėra „palaidotas“, o tik atidėtas. „Nemanau, kad jis palaidotas, manau, jis atidėtas, nes panašu, jog su šiuo biudžetu galimai ir nebus mokestinių dalykų keičiama ir priimama, tačiau diskusija lieka atvira.

Neregėta įtampa – Vyriausybės posėdyje viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei.

Būstą planuojantys įsigyti gyventojai šiuo metu delsia. Vieni tikisi, kad būstų kainos nukris, kiti laukia mažesnių palūkanų ir pigesnių paskolų. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad rinką stabdo aukštos palūkanos ir žadamas naujas NT mokestis, kuris turėtų būti plačiau taikomas gyventojų būstui.  NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pirkėjai delsia pirkti būstą. „Rinka dabar pasyvi ten, kur yra daugiau pasiūlos – kai žmogus turi iš ko rinktis, jis galvoja ir delsia.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad nepaisant vis dar kylančių aštrių diskusijų Seimas pritars nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisoms, numatančioms platesnes tarifo „žirkles“.  „Šis pasiūlymas racionalus, jis tikriausiai sulauks palaikymo“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo vadovė. „Pasiūlymas turėtų nuimti šiokį tokį žmonių nerimą dėl gyvenamo būsto, kad saugiau jaustųsi žmonės, kurie nepasitiki savivaldos išmintimi. Tie 4 ar 3 proc.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė piktinasi diskusijomis dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Anot jos, kai kurie politikai sprendžiant šį klausimą elgiasi nesąžiningai su rinkėjais, o visuomenę įaudrinusios diskusijos, jos įsitikinimu, iš viso buvo galima išvengti.

Į viešas diskusijas apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį įsijungė ir žinomas šalies verslininkas bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Kalbėdamas per „Žinių radiją“ jis neslėpė esąs įsitikinęs, kad ilgainiui visi šalies gyventojai turės mokėti didesnį ar mažesnį NT mokestį, kurį bent jau dabar moka tik tie, kurių turto vertė viršija 150 tūkst. eurų. NT mokestį mokės visi Verslininkas tikino, kad jam šypseną kelia dabartinis NT mokesčio įstatymo projektas.

Pastarosiomis dienomis milijonai Lietuvos gyventojų su nerimu laukia žinios iš valdžios – ar bus priimtas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis ir kaip stipriai ši nauja rinkliava smogs per būstą turinčių žmonių pinigines.  Apie tai šį vakarą TV3 laidoje – „Dėmesio centre“.  Vilnietis, daugiavaikis tėvas Tomas Baliūnas už savo namą Tarandėje iki šiol bankui yra skolingas apie 100 tūkstančių eurų.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – 0,05–0,5 proc. nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas sako diskusijose dėl naujo mokesčio modelio pasigendantis įvertinimo, koks bus jo finansinis rezultatas.   „Tai, ko aš pasigendu, kai teikiami įvairūs siūlymai, kaip tai atliepia šituos siekius ir koks yra rezultatas, tame tarpe ir finansinis, iš tų visų siūlymų“, – žurnalistams pirmadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Daugelį žmonių pykdantys nekilnojamojo turto mokesčio ir visos mokesčių reformos planai įskėlė kibirkštį ir tarp konservatorių bei eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus. Šis viešai paneigė, kad įdiegti naują mokestį ir visą reformą Lietuvai neva liepia Europos Komisija. Pasak komisaro, valdantieji patys iššvaistė laiką, nevykdo savo pačių įsipareigojimų ir rizikuoja netekti europinių pinigų – 26 milijonus Europos Komisija tebėra įšaldžiusi.

Du su puse tūkstančio žmonių ketvirtadienį po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Seime svarstomas projektas dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio yra nekokybiškas.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Vilniuje ketvirtadienį apie pustrečio tūkstančio žmonių susirinko prie Seimo, taip išreikšdami nepasitenkinimą dėl parlamento svarstomų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų.

Prie Seimo ketvirtadienį rengiamas mitingas prieš Seimo svarstomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisas. Mitingo „Pasakyk NE turto nusavinimui!“ organizatoriai teigia, kad pataisos „yra faktinis nuosavybės nusavinimas“. „Žmogus turi kažkur gyventi, tad vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas. Jūs mokėsite nuomą už savo pačių įsigytą būstą, kurį įsigydami jau mokėjote mokesčius nuo pajamų.

Ketvirtadienį planuojamas mitingas prieš vyriausybės siūlomą NT mokestį – mitinge planuoja rinktis gyventojai iš visos Lietuvos. Mitingo organizatorius Raimondas Šimaitis įvardijo problemas, kurias mato vyriausybės siūlomame NT mokestyje – pasak jo, naujas mokestis yra nesąžiningas, mat NT savininkai ir taip moka daug mokesčių, be to didins socialinę atskirtį.

Politikas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas. Tačiau šalies premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos esą yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu.

Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo varianto, dėl kurio Seimas galėtų susitelkti.   „Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės.

Girdint nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, rengiamas naujas pasiūlymas jo modelio, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, Seimas kitą savaitę dėl jo nebalsuos, kaip planuota anksčiau.  Klausimas išbrauktas iš spalio 26-osios plenarinio posėdžio darbotvarkės – tai reiškia, kad NT mokesčio įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeliamas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.

Kai valstybę pradeda valdyti buhalteriškai mąstantys žmonės – gero nelauk. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į dabartinės valdžios ritualinius šokius aplink valstybės mokesčių sistemą, ieškant papildomų būdų surinkti pinigus į biudžetą ir dar labiau apsunkinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Per šią kadenciją bent keturis kartus buvome liudininkais, kaip valdantieji nori patuštinti Lietuvos žmonių kišenes.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. Tarptautinės institucijos jau ne vienerius metus kartoja, kad Lietuvai būtina įsivesti visuotinį tokio tipo mokestį. Naujo modelio šalininkai teigia, kad taip bus sunešami šimtai milijonų į savivaldybių biudžetus, kurie galės būti leidžiami keliams tiesti, mokykloms renovuoti. Kritikai atšauna, kad mokestis palies daug didesnę dalį gyventojų, o daliai jų tai gali tapti nepakeliama našta.

Seimui antradienį sutikus svarstyti naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, kad jis bus priimtas dar šios kadencijos Seime.  „Matau, kad Seime tikrai yra politikų, ir Savivaldybių asociacija šitą pasiūlymą palaiko, ir aš tikėčiausi, kad vis dėlto šitas Seimas ar kitas Seimas tą sprendimą vis tiek priims, bet būtų gerai, kad jis būtų priimtas dar šitame Seime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcija Seime nepalaikys nei Biudžeto ir finansų komiteto, nei Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantų, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Ką tik turėjome frakcijos pasitarimą, kuriame vis tik akivaizdu, jog Laisvės frakcija daugiau nepalaiko šito mokesčio ir tas atsispindės balsavime“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Seimas antradienį svarstys naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.   Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.  Jeigu Seimas po svarstymo jam pritars, liks paskutinis balsavimas dėl naujos tvarkos įteisinimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantas yra kompromisinis ir galėtų būti priimtas.    „Tikimės, kad tas kompromisas galėtų būti priimtas (Seime – BNS)“, – žurnalistams trečiadienį sakė finansų ministrė.  „Pats karkasas išlieka tas pats, kurį pasiūlė Finansų ministerija – kad būtų apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas, o ne sumuojamas turtas, kaip būdavo anksčiau.

Bene vienintelis svarbesnis mokesčių pakeitimas, dėl kurio, panašu, daugiau ar mažiau sutaria valdančioji koalicija, yra nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos. Vis dėlto ir jos pamažu koreguojamos taip, kad NT mokestį mokėtų tik labai nedidelė dalis jį turinčių gyventojų. Daugelis ekspertų ir tarptautinių organizacijų atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje turto mokesčio surenkama keliskart mažiau nei kitose valstybėse.

Finansų ministerijos parengtame mokestinių pasiūlymų pakete numatytas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis ateityje, be abejonių, būtų didinamas, sako profesorius Romas Lazutka. „Teisūs yra tie, kurie sako, kad čia yra tam tikra mankšta. Būtų sukurta sistema, o po to – aišku, kad kitos politinės jėgos tuos mokesčius didintų. Argumentai „už“ tai yra labai stiprūs. Tai yra komunalinis mokestis už aplinką, kurią kuria mokesčių mokėtojai“, – interviu Eltai sakė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinės taryboje nutarus neskubėti mokesčių reformos Seime tvirtinti šiais metais, įstatymų pataisų svarstymas nestos, tik vyks lėčiau, o pirmenybė ir dagiau dėmesio bus teikiama nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkai.    „Judėsime nebe tokiu tempu, kokį buvome suplanavę ir kokio reikėtų. Bet pats procesas nestos.

Vyriausybės siūlomas naujas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, Lietuvos banko (LB) vertinimu, neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų. LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sako, jog tokios pat vertės turto savininkai skirtinguose miestuose mokėtų nevienodai.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, Lietuvoje iš esmės pasikeis gyventojų valdomo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Tokiu atveju už butus ar namus, kuriuose gyvena, mokės 400 tūkst. šalies gyventojų. Toliau šis ir kiti mokesčių reformos įstatymo projektai bus svarstomi Seimo komiteto.

Finansų ministerija siūlo minimalų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio siūloma atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus. „Vėjo jėgainėms, kurios taip pat yra nekilnojamas turtas, siūloma taikyti minimalų tarifą, nes tai visgi Vyriausybės prioritetas, žaliosios generacijos plėtra“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą  spaudos konferencijoje sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.