Šie pakeitimai aktualūs daugeliui, nes nuo jų priklausys, kurie gyventojai ir kiek pinigų už kokį NT mokės jau nuo kitų metų.
Be to, nuo Seimo priimtų pataisų taip pat priklausys, kiek atskaičius pajamų mokestį gyventojams liks pajamų į rankas.
Kas ir kiek mokės už NT?
NT mokesčio įstatymo pataisoms siūloma skirtingai apmokestinti gyventojų turimą nekomercinį nekilnojamąjį turtą – atskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą nuo kito asmeniui priklausančio turto, naudojamo nekomerciniais tikslais.
Projektu siūloma suteikti savivaldybių taryboms teisę pačioms nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamąją mokestinės vertės ribą, kuri negalėtų būti mažesnė nei 450 tūkst. eurų.
Priimant sprendimus dėl šios ribos, būtų atsižvelgiama į nekilnojamojo turto vertę ir gyventojų ekonominę bei socialinę padėtį.
Mokestinei vertei, viršijančiai nustatytą neapmokestinamąją ribą, savivaldybės galėtų taikyti mokesčio tarifą nuo 0,1 proc. iki 1 proc., priklausomai nuo šių kriterijų.
Be to, siūloma taikyti progresinį mokesčių tarifą kitam fiziniams asmenims priklausančiam nekomerciniam turtui, išskyrus pagrindinį būstą.
Į šią kategoriją patenka įvairūs statiniai: butai, sodo namai, garažai, pagalbiniai ūkio pastatai, poilsio, religinės, mokslo paskirties statiniai, inžineriniai įrenginiai ir kt.
Pagal siūlomą tvarką, bendra tokio turto mokestinė vertė būtų apmokestinama taip:
- iki 50 tūkst. eurų – 0 proc. mokesčio tarifas;
- nuo 50 iki 200 tūkst. eurų – 0,2 proc. mokesčio tarifas;
- nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc. mokesčio tarifas;
- nuo 400 iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc. mokesčio tarifas;
- nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų – 1 proc. mokesčio tarifas;
- virš 1 mln. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas.
Apmokestins daugiau pajamų
GPM įstatymo pakeitimais siekiama padidinti mokesčių sistemos progresyvumą ir labiau apmokestinti didesnes gyventojų pajamas.
Vienas pagrindinių siūlymų – įvesti naują 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kuris papildytų jau dabar galiojančius 20 ir 32 proc. tarifus.
Pagal svarstomą projektą, metinėms pajamoms, neviršijančioms 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, būtų taikomas 20 proc. tarifas, tačiau tam tikroms pajamų rūšims būtų taikomos papildomos išimtys.
Pavyzdžiui, pajamoms, gautoms ne iš darbo santykių ir neviršijančioms 12 VDU, būtų taikomas 15 proc. tarifas, o atliekų pardavimo pajamoms – 5 proc. tarifas.
Tuo metu metinės pajamos, siekiančios nuo 36 iki 60 VDU, būtų apmokestinamos 25 proc. tarifu, o viršijančios 60 VDU – 32 proc.
Keitimai palies ir individualią veiklą. Pritarus siūlymams, šios veiklos pajamos būtų įtrauktos į bendrą progresinę apmokestinimo sistemą, tačiau kartu būtų siekiama išlaikyti palankesnį apmokestinimą mažesnes pajamas turintiems gyventojams.
Pavyzdžiui, metinėms individualios veiklos pajamoms iki 42,5 tūkst. eurų būtų taikomas 20 proc. tarifas, tačiau mažesnėms nei 20 tūkst. eurų pajamoms būtų taikomas 15 proc. mokesčio kreditas, kuris efektyviai sumažintų tarifą iki 5 proc.
Planuojama, kad šis kreditas mažėtų palaipsniui – efektyvus tarifas pasiektų 15 proc. 35 tūkst. eurų pajamoms ir 20 proc. 42,5 tūkst. eurų sumai.
Pajamoms, viršijančioms šią ribą, būtų taikomi pagrindiniai GPM tarifai.
Papildomas NPD už vaikus
Tarp Seimo priimamų pakeitimų yra ir papildomos neapmokestinamoms pajamoms už auginamus vaikus.
Už kiekvieną vaiką ar įvaikį būtų taikomas 87 eurų mėnesinis neapmokestinamas pajamų dydis, o per metus ši lengvata sudarytų 1 044 eurus. Tai būtų taikoma tiek dirbantiems samdomą darbą, tiek vykdantiems individualią veiklą.
Taip pat siūloma padidinti pajamų ribą, nuo kurios taikomas 15 proc. tarifas vykdant veiklą su verslo liudijimu.
Šiuo metu taikoma 45 tūkst. eurų riba būtų padidinta iki 50 tūkst. eurų per metus. Tokia pati riba būtų taikoma ir nekilnojamojo turto nuomos pajamoms.
Įstatymo projekte numatytas ir naujas apmokestinimas darbuotojų naudai, kai darbdavys apmoka jų savanoriško sveikatos draudimo įmokas – jei ši nauda viršys 350 eurų per metus, perteklius būtų apmokestinamas.
Numatyta, kad 15 proc. GPM tarifas būtų taikomas ir pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip perleidus akcijas, įsigytas ne per investicinę sąskaitą, jei jos buvo laikytos trumpiau nei penkerius metus.
Tas pats tarifas galiotų ir akcijoms, įsigytoms pagal opcionų programas ar kitomis darbuotojų skatinimo priemonėmis, jei jos parduodamos per minėtą laikotarpį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
