Specialistai įspėja, kad šis sprendimas – signalas ir visam Baltijos šalių regionui.
Nors Lietuvoje yra įsigalioję automobilių taršos ir registracijos mokesčiai, kasmetinio taršos mokesčio šalis dar nėra priėmusi. Visgi, anot kai kurių ekspertų, tai yra tik laiko klausimas.
Kaip automobilius apmokestina Latvija ir Estija
Latvijoje jau kuris laikas yra taikomas vadinamas gamtos išteklių mokestis, kuris siekia 110 eurų, taip pat kasmet šalies gyventojai turi mokėti papildomą transporto priemonės eksploatavimo mokestį. Šis priklauso nuo automobilio CO2 emisijų.
Tuo metu Estijoje jau kitąmet taip pat įsigalios naujas mokestis. Jį sudarys dvi dalys –vienkartinė registracijos ir kasmetinė eksploatacijos, mokama priklausomai nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio.
Anot „Longo LT“ vadovo P. Valiukėno, Lietuvoje kol kas automobilių mokestis priklauso tik nuo gamintojų deklaruotų CO2 emisijų – kuo jos didesnės, tuo ir mokėtina suma yra didesnė.
Estai šį mokestį nori apskaičiuoti taikydami daugiau komponentų: jis susidarytų iš bazinės 300 eurų sumos bei papildomų koeficientų, apskaičiuojamų pagal automobilių taršą ir svorį.
„Savininkas kasmet turės atseikėti tam tikrą dalį už į eismo registrą įrašytą transporto priemonę. Mokesčio tarifą sudarys savitasis išmetamo CO2 kiekis ir bendroji masė. Taip pat bus įvestas mokestis už transporto priemonės registraciją, kuris mokamas įrašant automobilius į eismo registrą“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas P. Valiukėnas.
Pavyzdžiui, vidutinis naudoto automobilio amžius Lietuvoje yra 10 m., o dažniausiai registruojamas modelis – BMW 3.
Sprendžiant iš estiškos automobilių mokesčio skaičiuoklės, už tokį automobilį, kurio svoris 1500 kg, o CO2 išmetimas – 176 g/km, vieną kartą tektų mokėti 523 eurų jį registruojant ir po 147 eurus kiekvienais metais jį eksploatuojant. Kiek Estijoje tektų mokėti mokesčių už jūsų automobilį, galite patikrinti pasinaudoją šia skaičiuokle.
Lietuva kasmetinio mokesčio dar išvengė
Nors Lietuvoje šiuo metu yra taikomas transporto priemonių registracijos mokestis, kuris priklauso nuo CO2 emisijų, kasmetinis taršos mokestis šalyje dar nėra priimtas.
Vis dėlto, kaip pastebi P. Valiukėnas, pokyčiai čia neišvengiami:
„Lietuva ir Estija – paskutinės dvi Europos Sąjungos valstybės, kurioje iki šiol netaikomas automobilių taršos metinis (naudotojo) mokestis. Pastarieji mokesčiai jau yra taikomi daugelyje Europos šalių, o Lietuva, siekdama mažinti aplinkos taršą, tikėtina taip pat seks šiuo pavyzdžiu. Tai reikš papildomas išlaidas kiekvienam transporto priemonės savininkui.“
Kodėl svarbu atkreipti dėmesį jau dabar?
Gyventojams, planuojantiems įsigyti naują automobilį, svarbu jau dabar atsižvelgti į jo CO2 emisijų lygį.
„Dideles CO2 emisijas turintys automobiliai taps ne tik brangesni dėl būsimų mokesčių, bet ir mažiau patrauklūs pirkėjams. Kuo didesnė CO2 emisija, tuo sunkiau bus tokį automobilį parduoti ateityje“, – sako P. Valiukėnas.
Anot jo, galimų pokyčių kontekste, automobilių savininkams svarbu atsakingai įvertinti transporto priemonės taršą, kad ateityje nereikėtų susidurti su nenumatytomis išlaidomis.
„Svarbu galvoti į priekį – pasirinkti mažiau taršius automobilius, kurie ne tik padės sutaupyti, bet ir prisidės prie aplinkos apsaugos“, – priduria „Longo LT“ vadovas P. Valiukėnas.
