Lietuvos atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ išplatino atvirą laišką Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms, prašydama kuo greičiau imtis veiksmų ir sustiprinti importuojamų degalų kontrolę.
„Į Lietuvą patenkančių žaliavų kilmė praktiškai nėra tikrinama, o tvarumo sertifikatai remiasi tik tiekėjų deklaracijomis. Tai reiškia, kad į šalį gali būti įvežami degalai, kurių sudėtyje – ES draudžiamas palmių aliejus, nurodytas kaip gamybos atliekos“, – sako asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius.
Rinką užplūdo azijietiška produkcija
Remiantis energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, importas jau sudaro apie 66 proc. visos pažangiųjų atsinaujinančių degalų rinkos, o didžioji jo dalis – iš Kinijos, Malaizijos ir Indonezijos. Dažniausiai deklaruojama, kad tai POME (angl. palm oil mill effluent) – atliekos, susidarančios alyvpalmių aliejaus gamyklose, tačiau įtariama, kad realiai tai gali būti grynasis palmių aliejus.
Tokia tendencija kelia nerimą Lietuvos gamintojams – biodyzelino, bioetanolio ir biometano sektoriui, kurie šiemet planuoja daugiau nei 180 mln. eurų investicijas. Esą nesąžininga konkurencija gali sužlugdyti vietinę gamybą ir stabdyti pramonės plėtrą.
„Jei niekas nesikeis, bus prarastos darbo vietos, investicijos, valstybė neteks mokesčių pajamų. Reikia politinės valios ir aiškios pozicijos dėl nacionalinio intereso“, – sako V. Kisielius.
Kliūtis ne tik pramonei, bet ir žemės ūkiui
Atsinaujinančių degalų gamyklos kasmet superka apie 0,42 mln. tonų Lietuvoje perdirbamų grūdų ir rapsų – maždaug trečdalį visos žemės ūkio produkcijos. Jei importas iš Azijos toliau didės, nukentės ir šalies žemdirbiai.
ES statistika tik sustiprina įtarimus: 2023 m. Europoje deklaruota suvartota 1,8 mln. tonų POME degalų, nors pasaulyje pagaminta vos 0,5 mln. tonų. Tai rodo galimą sisteminį sukčiavimą tvarumo sertifikatais.
Europa jau reaguoja – o Lietuva?
Į padėtį jau sureagavo Airija, Belgija ir Vokietija, kurios paragino ES Tarybą ištirti galimą sukčiavimą. Tyrimą atlieka Europos Komisija, o Vokietija jau atsisakė POME skatinimo schemų, tokių kaip daugikliai ir mokestinės lengvatos.
Tuo metu Lietuvoje, anot „Future Fuel“, institucijos tik formalizuotai tikrina dokumentus ir neinicijuoja gilesnių patikrinimų. Toks požiūris, anot asociacijos, gali kainuoti labai brangiai.
„Kitos valstybės jau ėmėsi veiksmų, o Lietuva kol kas tyli. Raginame prisijungti prie europinės iniciatyvos ir ginti vietinę pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos“, – sakoma atvirame asociacijos kreipimesi.
