Specialistai tikina, kad prašymų skaičius šiemet rekordinis ir vardija dažniausias klaidas, kurias daro žmonės pildydami prašymus.
Pasak valdininkų, kartais gyventojai patys kalti, kad sprendimas dėl jų kompensacijos vėluoja – esą jie be reikalo teikia prašymus kelis kartus.
Kita vertus, jie ramina, kad kompensacijos bus skiriamos ir vėliau už visą šildymo sezoną, tad dabar gyventojai gali sumokėti visą sumą už šildymą ir laukti, kada skirtumas bus kompensuotas.
Sprendimo laukia mėnesius
Socialiniame tinkle „Facebook“ gyventojai skundėsi, kad savivaldybėse stringa jų prašymai kompensacijoms už šildymą gauti
„Prašymą pateikiau spalio 10 d. Jau praėjo beveik du mėnesiai, tačiau jokių žinių. Nežinau, prašymas patvirtintas ar ne. Jeigu trūksta kokių nors dokumentų, juk galiu juos pateikti, tačiau dabar nieko nežinau. Tokiais tempais jau tuoj įpusės ir šildymo sezonas“, – piktinosi moteris.
Kita gyventoja skundėsi, kad jos prašymas buvo atmestas dėl nepateiktų dokumentų.
„Gavau laišką, kad SPIS sistemoje turiu nurodyti šilumos tiekėją ir jo mokėjimo kodą. Tačiau nesuprantu, kur šiuos duomenis reikia įrašyti. Matyt, teks eiti į savivaldybę ir prašyti specialistų pagalbos.
Iš pradžių maniau, kad greičiau ir paprasčiau bus, jeigu prašymą pildysiu nuotoliu, tačiau dabar matau, kad daug greičiau būtų buvę, jei būčiau ėjus tiesiai į savivaldybę“, – rašė moteris.
Dar kitas vyras pasakojo, kad pildė prašymą per SPIS sistema, tačiau nesulaukęs patvirtinimo nuėjo ir į savivaldybę.
„Užpildžiau prašymą ir ten, kiek galima laukti. Galbūt antrąjį mano prašymą savivaldybė peržiūrės greičiau“, – tikisi vyras.
Gyventojai dubliuoja prašymus, jų pateikia per daug
Vilniaus savivaldybė priminė, kad dėl itin išaugusių kuro kainų buvo sudarytos palankesnės įstatymo sąlygos gauti kompensacijas didesniam asmenų ratui.
„Nors kreiptis gali daugiau gyventojų, pačios kompensacijų skyrimo sąlygos yra griežtos, procesas ilgas ir sudėtingas. Vėlavimui nagrinėti prašymus įtakos turėjo ir SPIS sistemų neveikimas. Per spalio mėnesį SPIS iš viso neveikė daugiau nei 45 valandas.
Dažnai gyventojai prašymus pateikia daugiau nei vieną kartą, naudodamiesi skirtingais prašymo pateikimo būdais, pavyzdžiui, per SPIS, telefonu, autovedliu ir pan. Tai taip pat lėtina prašymų nagrinėjimo procesą, nes prieš pastebint prašymų besidubliavimą specialistai skiria dėmesį prašymui įvertinti“, – komentavo savivaldybė.
Ji teigė, kad prašymą prašoma papildyti tuomet, kai nėra pateikiami visi reikalingi duomenys ar dokumentai.
„Dažniausiai pasitaikanti klaida – gyventojas nepateikia visų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti. Taip pat dažnai nurodomas netinkamas šilumos tiekėjas, neteisingas kliento identifikacinis numeris šilumos tiekėjo sistemoje, teikiamas netinkamas gaunamų pajamų dokumentas (dažnais atvejais teikiamas atsiskaitymo lapelis, kuris yra darbdavio darbuotojui skirtas dokumentas), nenurodomi tame pačiame būste deklaruoti asmenys ir nepridedami jų prašymai.
Šiuo metu (rugsėjo – spalio mėn.) kompensacijas gavo kiek daugiau nei 14 tūkst. vilniečių. Palyginti su praėjusiais metais, jas gavo daugiau žmonių. Kompensacijos dydis tiesiogiai priklauso nuo gyventojo pajamų. Apskaičiavus pagal pateiktas formules, vieniems ji siekia ir 100 proc. išlaidų sumos, kitiems – mažiau, todėl įvardinti tikslios sumos negalima“, – komentavo savivaldybė.
Ketvirtadaliui gyventojų neužtenka pajamų susimokėti už šildymą
Socialinės ir apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama už praėjusį mėnesį, o sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas irgi per mėnesį.
„Išaugus besikreipiančiųjų skaičiui, prašymų nagrinėjimo terminai gali būti ilgesni nei įprasta.
Svarbu pažymėti, kad pateikti prašymą dėl kompensacijų galima iki šildymo sezono pabaigos. Tai reiškia, kad priklausančias kompensacijas gyventojai galės gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų. Savivaldybės imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti savalaikį kompensacijų skyrimą“, – pažymėjo ministerija.
Anot jos, žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rugsėjo–spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus.
„Pavyzdžiui, Vilniuje prašymų skaičius išaugo beveik 3 kartus (31 911) palyginti su pernai tuo pačiu metu (11 380), o Klaipėdoje – daugiau nei 2 kartus (šiemet – 4 875, o pernai – 2 144). 2022 m. I–III ketvirčiu duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų (5,5 proc. visų šalies gyventojų), bendras (unikalus) gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 273,8 tūkst. asmenų (9,8 proc. visų šalies gyventojų). Palyginti su 2021 m. I–III ketvirčiu, vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo 60,5 proc.
Prognozuojama, kad dėl išaugusių energijos išteklių kainų 2022/2023 m. šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug ketvirtadaliu, o atsižvelgiant į dujų ir elektros kainų augimą – gali net iki trečdalio“, – skaičiavo ministerija.
