Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Lina pasakojo, kad su nerimu laukia mėnesio 10 d.
„Pernai visada šią dieną sulaukdavau elektroninės sąskaitos už šildymą. Ne visada norėdavosi atidaryti tą elektroninį laišką, ypač kai šaltuoju laikotarpiu už šildymą teko mokėti daugiau nei 100 eurų. Gyvenu senos statybos daugiabutyje, dviejų kambarių bute.
Kažin, kokių sąskaitų sulauksime šiemet, kiek kartų jos bus didesnės?“ – klausė moteris.
Šildymo sąskaitos jau šią savaitę
Portalas tv3.lt pasiteiravo Vilniaus šilumos tinklų, kada gyventojai sulauks pirmųjų sąskaitų už šildymą ir kokio dydžio jos bus?
Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sakė, kad sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį klientus pasiekia skirtingais kanalais: vienus klientus pasiekia elektroninės sąskaitos savitarnoje svetainėje, kitus klientus – popierinės.
„Nuo to, kokį sąskaitų gavimo būdą pasirinkę klientai, priklauso ir jų gavimo greitis.
Kviečiame ir skatiname klientus naudotis savitarnos svetaine, kurioje sąskaitas gauti greita, patogu ir draugiška aplinkai. Iki šios savaitės pabaigos sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį pasieks gyventojus pasirinkusius elektronines sąskaitas ir verslo klientus, o iki mėnesio vidurio klientai gaus ir popierines sąskaitas“, – komentavo specialistas.
Anot jo, šių metų spalio mėnesio sąskaitos bus šiek tiek didesnės nei pernykštės.
„Vidutinė 50 kv. m. renovuoto buto šildymo sąskaita šiemet sieks 29 eurus, o pernai siekė – 26 eurus. O tokio paties ploto nerenovuoto buto sąskaita sieks 47 eurus, pernai gyventojai mokėjo 45 eurus.
Spalio mėnesio šilumos kaina Vilniuje buvo 8,90 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – viena mažiausių tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Primename, kad Seimas nusprendė ateinančius du šildymo sezonus taikyti ne 9 proc., o nulinį PVM tarifą centriniam šildymui. Lapkričio mėnesio šilumos kaina yra 8,77 ct/kWh be PVM. Džiaugiamės, kad laiku priimti sprendimai dėl kuro rūšių naudojimo šilumos gamybai, Vilniuje leidžia šilumos kainą klientams išlaikyti panašią kaip praėjusį šildymo sezoną“, – skaičiavo specialistas.
Pasak L. Jakubausko, verta atkreipti dėmesį, kad sąskaitų dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei šildymo sezono pradžia.
„Spalis yra tas mėnuo, kuomet šildymo sezonas tik prasideda, todėl klientai moka už skirtingą laikotarpį teiktas paslaugas, todėl ne visai teisinga lyginti metus. Kitas svarbus aspektas, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pasikeitė kainų apskaičiavimo metodiką.
Jei praėjusių metų spalio mėnesio sąskaitose atsispindėjo rugpjūčio mėnesio kuro įsigijimo kaina, tai šiemet skaičiuojant spalio mėnesio šilumos kainą, atsižvelgiama į aktualias kuro kainas besiformuojančias spalio mėnesį, todėl toks kainų palyginimas nėra teisingas“, – komentavo L. Jakubauskas.
Taip pat jis priminė, kad vilniečiai, susiduriantys su finansiniais sunkumais apmokėti sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį, taip pat kviečiami kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijų šildymui ir karštam vandeniui.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojams taip pat taikomos palankesnės kompensacijų gavimo sąlygos. Daugiau informacijos apie kompensacijas šildymui ir karštam vandeniui galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje.
Kaip ir praėjusiais metais, Vilniaus šilumos tinklai 2022–2023 metų šildymo sezono metu savo klientams, neturintiems teisė į šildymo kompensaciją ir susiduriantiems su finansiniais sunkumais, sudarys galimybę dalį sąskaitos atidėti vasaros laikotarpiui. Klientams, kurie kreipsis dėl šio susitarimo, bus sudaryta galimybė mokėti 50 proc. einamosios sąskaitos, o likusią dalį apmokėti lygiomis dalimis per 6 mėnesius pasibaigus šildymo sezonui“, – informavo specialistas.
Daugiausiai kompensacijų prašo didmiesčių gyventojai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo–spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Vilniuje prašymų skaičius išaugo beveik 3 kartus (31911) palyginti su pernai tuo pačiu metu (11380), o Klaipėdoje – daugiau nei 2 kartus (šiemet – 4875, o pernai – 2144).
Taip pat ministerija pateikia atsakymus į klausimus, dažniausiai kylančius gyventojams. Apie tai, kam priklauso būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.
Ar pakeitus šildymo būdą, pvz., vietoj krosnies įsirengus dujinį ar elektros katilą, pasikeitusį šildymo būdą privaloma įregistruoti Registrų centre?
Tuo atveju, jeigu pakeistas šildymo būdas jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje.
Tačiau, jeigu pakeitėte šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravote, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet papildomai turėsite pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą).
Ar kreipiantis dėl kompensacijos už būsto šildymą, kai būstas šildomas kietu kuru (pvz., malkomis), privaloma pateikti dokumentus, patvirtinančius jų įsigijimą?
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių jų įsigijimo išlaidas.
Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą, jei namo šildymas geoterminis?
Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis ir konkretus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į būsto plotą, bendrai gyvenančių asmenų skaičių, jų faktiškai gautas pajamas bei faktines būsto šildymo išlaidas pagal nustatytus energijos sąnaudų normatyvus.
Kodėl reikia pateikti pažymą apie darbo užmokestį, jei duomenis galima gauti iš „Sodros“?
„Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą.
Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.
Ar savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas?
Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.
Ar galima gauti kompensaciją už šildymą 2 būstams, pvz., jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi?
Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Jeigu sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją.
Ar galima gauti kompensacijas, jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja asmenys, nors jie tame būste faktiškai negyvena?
Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.
Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims.
Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.
Ar kompensacijos gali būti teikiamos, kai žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties pastate?
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.
