Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi savo sąskaitomis už šildymą. Daugelis jų prisipažino, kad tikėjosi kur kas didesnių.
Vilnietė Agnė gyvena senos statybos daugiabutyje, 45 kvadratinių metrų ploto bute.
„Šildymo sąskaitas siekia 45 eurus. Ji beveik lygiai tokia pati, kokia buvo praėjusį mėnesį, kai šildymas dar nebuvo įjungtas. Tačiau tą mėnesį daug atsiėjo gyvatuko mokestis.
Tikiuosi, kad kainos augs pamažu, nebus didelių šuolių“, – vylėsi mergina.
Tuo metu vilnietė Živilė sulaukė 60 eurų sąskaitos.
„Maniau, kad mažiau teks mokėti, juk dar tik spalio sąskaita. O ji jau nemaža. Kas laukia sausį ar vasarį? Pateikiau savivaldybei prašymą kompensacijai gauti. Tačiau kol kas jo man nepatvirtino“, – skundėsi moteris.
Tuo metu mažiausias sąskaitas už šildymą gavo naujos statybos butų gyventojai.
Štai vilnietės Ilonos sąskaita siekė 13 eurų.
„Panaši, kaip ir už rugsėjį. Už šildymą ir pernai daug nemokėjau. Mažos sąskaitos už šildymą naujo daugiabučio pliusas.
Dar pernai nuomojausi butą senos statybos daugiabutyje, už šildymą tekdavo pakloti 100 eurų ir daugiau“, – skaičiavo moteris.
Sąskaitos didesnės nei pernykštės?
Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sakė, kad šių metų spalio mėnesio sąskaitos bus šiek tiek didesnės nei pernykštės.
„Vidutinė 50 kv. m. renovuoto buto šildymo sąskaita šiemet sieks 29 eurus, o pernai siekė – 26 eurus. O tokio paties ploto nerenovuoto buto sąskaita sieks 47 eurus, pernai gyventojai mokėjo 45 eurus.
Spalio mėnesio šilumos kaina Vilniuje buvo 8,90 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – viena mažiausių tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Primename, kad Seimas nusprendė ateinančius du šildymo sezonus taikyti ne 9 proc., o nulinį PVM tarifą centriniam šildymui. Lapkričio mėnesio šilumos kaina yra 8,77 ct/kWh be PVM. Džiaugiamės, kad laiku priimti sprendimai dėl kuro rūšių naudojimo šilumos gamybai, Vilniuje leidžia šilumos kainą klientams išlaikyti panašią kaip praėjusį šildymo sezoną“, – skaičiavo specialistas.
Pasak L. Jakubausko, verta atkreipti dėmesį, kad sąskaitų dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei šildymo sezono pradžia.
„Spalis yra tas mėnuo, kuomet šildymo sezonas tik prasideda, todėl klientai moka už skirtingą laikotarpį teiktas paslaugas, todėl ne visai teisinga lyginti metus. Kitas svarbus aspektas, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pasikeitė kainų apskaičiavimo metodiką.
Jei praėjusių metų spalio mėnesio sąskaitose atsispindėjo rugpjūčio mėnesio kuro įsigijimo kaina, tai šiemet skaičiuojant spalio mėnesio šilumos kainą, atsižvelgiama į aktualias kuro kainas besiformuojančias spalio mėnesį, todėl toks kainų palyginimas nėra teisingas“, – komentavo L. Jakubauskas.
Taip pat jis priminė, kad vilniečiai, susiduriantys su finansiniais sunkumais apmokėti sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį, taip pat kviečiami kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijų šildymui ir karštam vandeniui.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojams taip pat taikomos palankesnės kompensacijų gavimo sąlygos. Daugiau informacijos apie kompensacijas šildymui ir karštam vandeniui galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje.
Kaip ir praėjusiais metais, Vilniaus šilumos tinklai 2022–2023 metų šildymo sezono metu savo klientams, neturintiems teisė į šildymo kompensaciją ir susiduriantiems su finansiniais sunkumais, sudarys galimybę dalį sąskaitos atidėti vasaros laikotarpiui. Klientams, kurie kreipsis dėl šio susitarimo, bus sudaryta galimybė mokėti 50 proc. einamosios sąskaitos, o likusią dalį apmokėti lygiomis dalimis per 6 mėnesius pasibaigus šildymo sezonui“, – informavo specialistas.
Daugiausiai kompensacijų prašo didmiesčių gyventojai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo–spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus.
Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Vilniuje prašymų skaičius išaugo beveik 3 kartus (31911) palyginti su pernai tuo pačiu metu (11380), o Klaipėdoje – daugiau nei 2 kartus (šiemet – 4875, o pernai – 2144).