Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais buvo išduoti 5117 leidimai užsieniečiams atvykti ir dirbti Lietuvoje.
„Atvykstančių trečiųjų šalių piliečių skaičius sumažėjo Vyriausybei paskelbus ekstremalią padėtį dėl koronaviruso grėsmės. Nuo kovo 16 dienos nauji leidimai dirbti užsieniečiams buvo išduodami tik nuotoliniam darbui arba užsieniečiams, kurie buvo teisėtai Lietuvoje. Leidimų dirbti išdavimas buvo atnaujintas nuo liepos 20 dienos“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Pasak jos, dažniausiai į Lietuvą su Užimtumo tarnybos išduotais dokumentais atvyksta virėjai, statybininkai, kvalifikuoti miško ūkio darbininkai, pakavimo įrangos darbininkai, elektrikai, staliai, betonuotojai, apdailininkai, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojai, grožio salono darbuotojai.
„Šiais metais užsieniečiai atvyko iš 53 šalių. Dažniausiai atvyksta iš Ukrainos, 62 proc., Baltarusijos, 20 proc., Rusijos, 4 proc., Uzbekistano, 2 proc., Kinijos 2 proc“, – sakė M. Jankauskienė.
„Nuo 2017 metų pasikeitus teisiniam reglamentavimui užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, nebereikia gauti leidimo dirbti, todėl Užimtumo tarnyba neturi duomenų, kiek užsieniečių atvyko pagal trūkstamas profesijas“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Užsieniečiams lietuviškos algos patrauklios
Įvairių sektorių – viešojo maitinimo, transporto, statybų įmonių atstovai tikina, kad gerų specialistų, turinčių nemažą patirtį Lietuvoje trūksta, todėl ir tenka dairytis darbuotojų trečiose šalyse – Ukrainoje ar Baltarusijoje.
Štai restoranų tinklo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis teigė, kad po koronaviruso pandemijos sumažėjo naujų darbuotojų poreikis, todėl šiuo metų daug užsieniečių nebuvo įdarbinta.
„O apskritai mūsų restoranuose dirba apie 10 proc. užsieniečių. Dažniausiai jie dirba virėjais. Šių darbuotojų dairomės užsienyje, nes Lietuvoje jų paprasčiausiai nėra. Mums reikalingi tam tikrų specifinių virtuvių virėjai turintys patirtį, pavyzdžiui 10 metų.
Didesnėje valstybėje, pavyzdžiui, Ukrainoje ar Baltarusijoje tokių darbuotojų susirasti yra lengviau negu čia, Lietuvoje. Dažniausiai darbuotojų trūksta dideliuose miestuose, kur apskritai yra daugiau restoranų. Mažesniuose miestuose pavyksta įdarbinti vietinius gyventojus“, – aiškino restoranų vadovas.
Anot jo, užsieniečius dirbti Lietuvoje vilioja ir didesnis atlyginimas negu jų šalyje.
„Koronaviruso pandemijos metu nukrito Ukrainos valiutos kursas, tad atlyginimas šios šalies piliečiams netgi pakilo. Juk jie dažnai alga skaičiuoja ne eurais, bet savo valiuta.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas, transporto įmonės „Minjotra“ vadovas Vytas Bučinskas taip pat teigė, kad transporto sektoriuje dažniausiai įdarbinami taip pat baltarusiai, rusai, ukrainiečiai. Kai kurios įmonės darbuotojų ieško ir Uzbekistane.
„O darbuotojų tenka ieškoti svetur, nes išsiplėtė Lietuvos transporto sektorius. Lietuvoje nebeužtenka darbuotojų, jų tiek, kiek reikia nėra. Vairuotojų per mažai paruošia mokymo įstaigos.
Tačiau Lietuva ne vienintelė susiduria su šia problema. Vairuotojų trūkumu skundžiasi ir kitos Vakarų Europos šalys“, – pastebėjo įmonės vadovas.
Pasak V. Bučinsko, koronaviruso pandemija jokios įtakos darbuotojų paklausai nepadarė, netapo lengviau jų susirasti.
„Turėjome šiuo metu keletą skelbimų, tačiau nė vienas lietuvis pagal jį nesikreipė.
Kalbant apie algą, vairuotojai įprastai uždirba nuo 1800 iki 2000 eurų į rankas. Į šį atlyginimą jau būna įtraukti ir vairuotojo dienpinigiai“, – aiškino „Linavos“ viceprezidentas.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius taip pat pastebėjo, kad statybų sektoriuje irgi dažniausiai darbinasi trečiųjų šalių piliečiai – baltarusiai, ukrainiečiai.
„Jiems Lietuvoje siūlomos darbo sąlygos ir atlyginimas atrodo labai patrauklūs, todėl atvažiuoja nemaža dalis tikrai gerų specialistų, kurių būtent ir trūksta mūsų rinkoje.
Lietuvos darbo rinkoje šiandien labiausiai trūksta kvalifikuotų, siauros specializacijos specialistų, tokių kaip statybininkų montuotojų, mūrininkų, apdailininkų, tinkuotojų, betonuotojų, darbininkų izoliuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, suvirintojų, elektrikų, pastolininkų. Šios profesijos 2019 metais įtrauktos į darbo rinkoje trūkstamų profesijų sąrašą“, – sakė R. Encius.
